Turto paveldėjimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą

Mirus artimam žmogui, svarbu žinoti, kaip teisingai sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą.

Paveldėjimo pagrindai: testamentas ir įstatymas

Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista testamentu ir kiek nepakeista testamentu. Taigi jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tik tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu. Paveldėjimas pagal įstatymą galimas tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažinti negaliojančiais, testamentas apima ne visą turtą, įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo.

Įstatyme nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą. Esant galiojančiam testamentui, paveldima pagal testamentą, kuriame testatorius laisva valia numato, kam ir kokį turtą jis nori palikti po savo mirties. Jei testamentu paskirtas visas palikimas, paveldėjimas pagal įstatymą neatsiranda.

Pagrindinis paveldėjimo pagal įstatymą principas yra palikimo išsaugojimas šeimoje, jo perėjimas nuo tėvų vaikams.

Sutuoktinių paveldėjimo teisė

Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu, įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.

Nepilnamečių ir neveiksnių asmenų paveldėjimo teisės

Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat vadovaujantis įtvirtintais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais (CK 3.3 str. 1 d.), teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus.

Tik teismas gali leisti nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d.). Analogiškai įgyvendinama ir pilnamečių neveiksnių asmenų paveldėjimo teisė.

Neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Įstatyme tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimą paveldi pilnametis neveiksnus asmuo, yra būtinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį, kaip tai yra reglamentuojama, kai paveldi nepilnamečiai. Tačiau Civiliniame kodekse (CK 3.244 straipsnio 3 dalyje) yra nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas (CK 3.244 str. 3 d.).

Palikimo priėmimas: svarbūs veiksmai ir terminai

Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, t.y. palikimas įpėdiniams nepereina automatiškai. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti nesikreipiant į notarą. Šiems veiksmams atlikti įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties dienos.

Palikimo priėmimas kreipiantis į notarą

Palikimo priėmimas kreipiantis į notarą su prašymu priimti palikimą yra dažniausias palikimo priėmimo būdas. Pagal bendrąją taisyklę, palikimą priėmęs įpėdinis, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo (pagal įstatymą ar testamentą), už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Kitas svarbus aspektas, kai įpėdinis palikimą priima kreipdamasis į notarą, įpėdiniui reikėtų žinoti, kad palikimas gali būti priimamas su palikėjo turto apyrašu arba be jo ir jau pareiškimo pateikimo notarui metu apsispręsti, su apyrašu ar be jo. įpėdinis priima palikimą. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo ir įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.

Ką daryti, jei praleistas terminas palikimui priimti?

Jeigu įpėdinis praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti, jis gali kreiptis į teismą su dviem skirtingais prašymais:

• Su prašymu atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
• Su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad teismo sprendimu būtų nustatyta, jog asmuo palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Terminas paprastai atnaujinamas tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad termino praleidimo priežastys buvo svarbios ir objektyvios, t.y.

Testamentas: kam galima palikti turtą?

Pagal testamentą įpėdiniais gali būti tie patys asmenys kaip ir pagal įstatymą, tik potencialių įpėdinių ratas daug platesnis, kitaip nei paveldint pagal įstatymą, nėra įtvirtinto įpėdinių pagal testamentą sąrašo.

Testamento ginčijimas

Taip, testamentą galima ginčyti teismo tvarka ir tik testatoriui mirus, nes tik nuo testatoriaus mirties testamentas įgyją teisinę galią. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti ne bet kurie asmenys, o tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas ar jo dalis būtų pripažinta negaliojančiomis.

Dažniausiai pasitaikančių ginčo atvejų, kai ginčijamas testamentas tuo pagrindu, kad testamentas sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, t.y. dėl testatoriaus valios trūkumų. Nebūtinas teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Įpėdinių pagrįstos abejonės dėl veiksnumo gali būti pakankamas pagrindas.

Kas atitenka testamentu nepaskirta turto dalis?

Testamentu nepaskirtą likusią palikimo dalį paveldi įpėdiniai pagal įstatymą, pagal anksčiau minėtą įpėdinių eilę, o jei įpėdinių pagal įstatymą nėra, paveldi Lietuvos valstybė.

Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali bendru sutarimu pasidalinti paveldėtą turtą. Dalijantis nekilnojamuosius daiktus padalijimas įforminamas notarinės formos sutartimi, kuri registruojama NTR.

Parama vaikams testamentu

Kiekvienas iš mūsų gali testamentu savo turtą palikti fiziniams ar juridiniams asmenims. Skirti vaikams paramą galite ir savo testamentu. Organizacijai „Gelbėkit vaikus“ galite palikti konkrečią savo turto dalį, pvz., tik pinigus (ar konkrečią nurodytą sumą) banko sąskaitose arba tik konkretų nekilnojamąjį turtą (butą adresu Gatvės g. 10, Vilnius) ir pan. Kitą konkretų turtą arba neįvardintą turtą - kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Taip pat galima likusio testamentu nepaskirto turto konkrečiai nevardinti ir jo paveldėjimo nenumatyti. Tokiu atveju jis būtų paveldimas pagal įstatymą.

Testamento sudarymas

Rekomenduojame sudaryti oficialųjį testamentą (pas notarą). Taip sudarytas testamentas nepasimes bei bus sudarytas teisingai. Atkreipiame dėmesį, kad namų sąlygomis be notaro surašomi testamentai (asmeniniai testamentai) ne visada galioja, nes rašantieji dažnai pamiršta nurodyti testamento oficialumui ir galiojimui būtiną informaciją - testamento sudarymo laiką, vietą ir pan.

Paprastai turtą testamentu galite skirti tam, kam esate nusprendęs, tačiau, jeigu palikėjas mirties metu turi vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, nepaisant to, kas parašyta testamente, šie žmonės gaus bent pusę turto, kurį būtų gavę, jei testamento nebūtų (t. y., galiojant paveldėjimo pagal įstatymą teisei).

Ką daryti, jei nėra vaikų?

Jeigu jūs sudarysite testamentą, jame galėsite konkrečiai nurodyti, kam paliekate savo sukauptą turtą. Jeigu testamento nesudarysite, tuomet jūsų turtas bus paveldimas pagal įstatymą.

Pirmiausia rekomenduojame pasirūpinti savo vaikais ir artimaisiais. Visgi, jeigu manote, jog jūsų artimieji gali pasirūpinti savimi patys, dalį turto (ar visą) galite testamente palikti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Šiuo atveju, patartina šalia testamento palikti paaiškinamąjį raštą arba vaizdo medžiagą, kurioje nupasakotumėte, kodėl priėmėte tokį sprendimą.

Taip, testamentą galite pakeisti bet kada. Galioja paskutinis jūsų sudarytas/pasirašytas testamentas.

Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti nuo 5,79 iki 28,96 EUR atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų.

Testamentas: ar visais atvejais palikėjo valios laikomasi besąlygiškai?

Paveldėjimo teisės ir pareigos. Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra). Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą. Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc. VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).

Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst. Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.

Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų. Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.

Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.

Turto "perrašymas": dovanojimas ir išlaikymas iki gyvos galvos

Jeigu kalbama apie tam tikrus sandorius, kuriais turtas perleidžiamas esant asmeniui gyvam, dažnu atveju naudojamas terminas „perrašymas“, tačiau įstatymas nenumato tokios „perrašymo“ sutarties. Jeigu asmuo kreiptųsi į notarą, norėdamas turtą „perrašyti“, notaras pirmiausiai išsiaiškintų, kokios yra tokio turto „perrašymo“ sąlygos ir nuo to priklausys, kokia sutartis bus sudaryta.

Jeigu asmuo nori turtą „perrašyti“ neatlygintinai, gali būti sudaromos dovanojimo arba išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys.

Tiek vienu, tiek kitu atveju turtas pereina kito asmens nuosavybėn nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi tam asmeniui, kuriam turtas perleidžiamas, atsiranda tam tikrų įsipareigojimų: aprūpinti jam turtą perleidusį asmenį gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kt., aprūpinti maitinimu, o jeigu sveikatos būklė reikalauja - ir sveikatos priežiūra. Šių pareigų nevykdymas turi pasekmes - gali tekti turtą grąžinti buvusiam savininkui pagal jo reikalavimą teisme. Turto grąžinimo atveju visos turėtos išlaikymo išlaidos (pvz. perkant maistą, vaistus, drabužius) nebus atlygintos.

Dovanojimo sutarties atveju įprastai jokių pareigų dovanų gavėjui dovanotojo atžvilgiu neatsiranda. Dovanotojui persigalvojus dėl dovanos, panaikinti dovanojimo sutartį ir susigrąžinti padovanotą turtą būna labai sudėtinga.

Taigi išlaikymo iki galvos sutarties atveju, asmuo, kuris perleidžia turtą, gali būti tikras, kad juo bus pasirūpinta, kad jam neteks atsidurti gatvėje, o jeigu juo nebus rūpinamasi, tuomet galės susigrąžinti perleistą turtą.

Sprendimą, kokią sutartį sudaryti, dažnai gali lemti ir tokios sutarties sudarymo kaštai. Perleidžiant turtą išlaidas paprastai sudaro notarui mokamas mokestis už sandorio patvirtinimą ir galimi mokesčiai valstybei. Turtą perleidžiantis asmuo jokių mokesčių valstybei nemoka. Gi priklausomai nuo to, kas turtą įgyja, tam asmeniui gali tekti susimokėti pajamų mokestį. Pajamų mokestis nemokamas, jeigu turtas yra perleidžiamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims, vaikaičiams ar seneliams. Tačiau, jeigu turtas yra perleidžiamas draugui, pažįstamam, toks turto gavėjas turės susimokėti pajamų mokestį valstybei, kuris sudaro 15 proc. nuo įgyjamo turto vertės.

Nekilnojamojo turto vertė įprastai nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę. Jeigu vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, neatitinka realios nekilnojamojo turto vertės, tokiu atveju galima atlikti individualų turto vertinimą.

Notaro išlaidų dydis taip pat priklauso nuo to, kam yra perleidžiamas turtas. Tiek dovanojimo, tiek išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju yra mo...

Dovanoto turto pardavimas ir apmokestinimas

Nekilnojamasis turtas, būdamas vertinga ir svarbia investicija, gali būti puiki dovana, kuri gali suteikti daug naudos arba galimybių. Tačiau kartais gavus dovanų nekilnojamąjį turtą, jo pardavimas gali sukelti tam tikrų iššūkių. Dovanų nekilnojamąjį turtą dažniausiai gauname iš artimų giminaičių. Nors būna ir išimčių. Dovanoto turto pardavimas atneša ne tik pajamas, bet kartu ir pareigas bei mokestines prievoles, apie kurias reikia pagalvoti iš anksto. Tokiu būdu įgytas turtas gali būti apmokestintas du kartus: pirmąkart - kaip dovana, o antrąjį - Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) po turto pardavimo. Kaip nepadaryti brangiai kainuojančių klaidų ir ką reikia žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą bei pardavimą skaitykite palčiau šiame straipsnyje.

Nekilnojamojo turto dovanojimas (gavimas dovanų) - kuo ypatingas?

Nekilnojamojo ar kilnojamojo turto dovanojimas yra viena iš turto perleidimo formų. Tokių, kaip pirkimas - pardavimas, mainai, renta ar paveldėjimas. Dovanojimo sandoris yra neatlygintinas, tai reiškia, kad už tokiu būdu perleistą turtą nėra gaunamos pajamos. Nepaisant pastarojo fakto, nekilnojamojo turto dovanojimas turi būti patvirtintas notaro bei įregistruotas VĮ Registrų centre. Jei yra dovanojamos piniginės lėšos iki 14 500 Eur, galima laisvos formos dovanojimo sutartis be notarinio tvirtinimo.

Svarbu žinoti, kad dovanos gali būti apmokestintos Gyventojų pajamų mokesčiu po jų gavimo. Tačiau yra taikomos išimtys, atsižvelgiant į tai, koks giminystės ryšys sieja dovano...

Paveldėjimo istorija Lietuvoje

Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo būdų, kuris galimas tik po turto ankstesnio savininko mirties ir yra neatlygintinis. Paveldėjimas gali įvykti pagal įstatymą (šeimos ir giminystės ryšių pagrindu) arba (ir) pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kai paveldėjimo tvarka nepakeista ir kiek nepakeista palikėjo testamentu. Paveldėjimo pagrindas yra juridinių faktų sudėtis - asmens mirties (ar paskelbimo mirusiu) faktas, su kuriuo siejamas palikimo atsiradimo faktas, ir tai, kad asmuo, šaukiamas paveldėti, yra įstatyminis įpėdinis arba jo paveldėjimo teisė numatyta testamente. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba palikėjas iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas tampa visų šių įpėdinių bendrąja daline nuosavybe, jeigu testamentu nenustatyta kitaip.

Jau 13-14 a. kunigaikščių ir bajorų žemė ir kitas turtas pagal paprotį buvo paveldimi, nors visos žemės savininku buvo laikomas didysis kunigaikštis. Jis tik prižiūrėdavo, kad paveldėtų įpėdiniai vyrai, galintys eiti karo tarnybą ir atlikti kitas prievoles valstybei. Dėl to jie paveldėjimui turėjo gauti didžiojo kunigaikščio sutikimą. Bajorų visai šeimai išmirus jų žemę perimdavo didysis kunigaikštis (mirusios rankos teisė). Jei šeimoje likdavo moteriškosios giminės įpėdinių, didysis kunigaikštis pasirūpindavo mirusiojo našlę ar dukterį išleisti už tokio asmens, kuris galėtų toliau eiti karo tarnybą (tarnybininkai) už žemę, paverstą tarnybiniu dvaru. Tokių dvarų nuolat daugėjo, jau 14 a. jie virto paveldimu kunigaikščių ir bajorų turtu, jei tik mirusiojo šeimoje likdavo vyrų, galinčių eiti karo tarnybą. Paprotinė bajorų paveldėjimo teisė pirmą kartą rašytinės teisės aktu buvo pripažinta 1387 krikštijant Lietuvą. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila (Jogailos privilegija Lietuvos bajorams katalikams) formaliai patvirtino bajorų katalikų nuosavybės teises į jų nuo seno pagal paprotį paveldimą tėviškę, leido ją paveldėti ir moterims, bajorams laisvai leisti savo dukteris ir giminaites už vyrų, našlėms tekėti be didžiojo kunigaikščio sutikimo.

1413 Horodlės susitarimais leista bajorų įpėdiniams vyrams ir moterims paveldėti ir tarnybinius dvarus, didžiojo kunigaikščio duotus bajorams amžinai valdyti. 1434 Žygimanto Kęstutaičio privilegija bajorų stačiatikių teisės buvo sulygintos su bajorų katalikų teisėmis. Bajorų žemės ir kito turto paveldėjimo teisės buvo įtvirtintos I (1529), II (1566) ir III (1588) statutuose (Lietuvos Statutas). Pagal III Statutą nuo 1588 galėjo būti konfiskuota tik valstybės išdavikų ir didžiojo kunigaikščio didybės įžeidėjų žemė, nors ją jau būtų paveldėję jų vaikai, žinoję apie tėvo nusikaltimą. Lietuvos Statutas pripažino ir miestiečių paveldėjimo teises į jų namus bei sklypus miestuose. Valstiečiai, tapę baudžiauninkais (dauguma jų 16 a.), galutinai prarado (per 16 a. vidurio Valakų reformą) iki tol kai kur turėtą teisę paveldėti žemę, galėjo paveldėti tik savo kilnojamąjį turtą.

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų 1795 Rusijai užgrobus Lietuvą III Lietuvos Statutas (1588) ir toliau (iki 1840) reglamentavo paveldėjimą. Užnemunėje 1797 įsigaliojo Prūsijos civilinė teisė, 1807 - Prancūzijos (Napoleono civilinis kodeksas, kiti įstatymai), nuo 1825 - Lenkijos karalystės civilinis kodeksas. 1840 Lietuvoje įsigaliojus Rusijos imperijos įstatymams didžiojoje Lietuvos dalyje (be Klaipėdos krašto) iki 1940 buvo paveldima pagal testamentą arba sutartį dėl įpėdinio paskyrimo ir pagal įstatymą. Teisė paveldėti pagal testamentą (ji pati seniausia) turėjo pirmumą prieš teisę paveldėti pagal sutartį ir pagal įstatymą. Kai įpėdinių būdavo ne vienas, jie visi pagal įstatymą paveldėdavo lygiomis dalimis.

SSRS okupuotoje Lietuvoje nuo 1940 12 įsigaliojo Rusijos Sovietų Fereracinės Socialistinės Respublikos (RSFSR) paveldėjimo įstatymai: 1940 11 30 Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas išleido įsaką dėl RSFSR baudžiamųjų, civilinių ir darbo įstatymų laikino taikymo LSSR teritorijoje, kuriuo panaikino iki tol galiojusią Lietuvos Respublikos teisę. Vokietijos okupacijos metais (1941-44) vėl buvo imta taikyti Lietuvos Respublikos civilinė teisė, bet tik tiek, kiek ji neprieštaravo okupacinės valdžios interesams (pavyzdžiui, didelių dvarų ir namų bei kitų didelių žemėvaldų nuosavybė nebuvo grąžinta buvusiems savininkams). Nuo 1964 paveldėjimą reglamentavo pagal SSRS ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindus (1961) parengtas LSSR civilinis kodeksas (1964) ir LSSR butų kodeksas (1982). Pagal įstatymą arba pagal testamentą buvo paveldimas asmeninės nuosavybės teisėmis turimas turtas.

Įpėdinių eilės pagal įstatymą

Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Atkreiptinas dėmesys, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Tuo tarpu sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

tags: #civilinis #kodeksas #turto #paveldejimas