Šiuolaikinėje gamyboje darbo sąlygos būna labai įvairios ir sudėtingos. Nepaisant darbų saugos bei technologijos reikalavimų, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo aplinka neretai būna ne tik nepalanki dirbančiųjų sveikatai, bet kenksminga ir net pavojinga.
Pavyzdžiui, darbo vietose išsiskiria daug šilumos, drėgmės, dulkių, kenksmingų ir nuodingų medžiagų, susidaro intensyviai cirkuliuojantys oro srautai, didelį triukšmą sukelia įvairūs mechanizmai, mašinos, staklės, presai, dirbančiuosius gali veikti rentgeno, radioaktyvūs spinduliai, elektromagnetinis, elektrostatinis laukas.
Tokie veiksniai didina bendrą darbuotojų sergamumą, gamybinį traumatizmą, todėl labai svarbu įvertinti jų kenksmingumą, nustatyti esamus rizikos veiksnius ir imtis priemonių jiems sumažinti. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas darbo sąlygas vertina pagal tai, kaip darbo aplinka darbo vietose, darbo pobūdis, darbo ir poil¬sio rėžimas atitinka šio įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.
Darbdavys, tai įvertinęs, užpildo įmonės dar¬buotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Siekdama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą, LR Vyriausybė patvirtino “Darbo vietos higieninio įvertinimo nuostatus”, kurie reglamentuoja darbo vietų tyrimo organizavimą, jų higieninį įvertinimą bei gautų rezultatų taikymą tolimesniam darbo sąlygų gerinimui.
Darbo aplinkos klasifikacija
Darbo aplinka klasifikuojama taip:
- Optimali darbo aplinka - darbo aplinka, kurioje nėra kenksmingų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų savijautą, darbingumą, sveikatą;
- Normali darbo aplinka - kai darbo aplinkoje esantys kenksmingi veiksniai arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai neviršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nurodytų leistinų ribinių dydžių;
- Kenksminga darbo aplinka - kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, sumi¬niai dydžiai darbo dienos metu atskirais laiko tarpais viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius. Dirbant tokioje aplinkoje, turi būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti;
- Labai kenksminga darbo aplinka - kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu nuolat viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus ribinius dydžius. Tokioje darbo aplinkoje gali būti dirbama tik išimtiniais atvejais ir turi būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti;
- Pavojinga darbo aplinka - darbo aplinka, kuri gali susidaryti dėl darbo metu į darbo aplinką išsiskiriančių ypač pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų, aerozolių ar dulkių, taip pat naudojant pavojingas sprogiąsias medžiagas. Tokiais atvejais darbo priemonės, darbo ir technologiniai procesai turi užtikrinti, kad pavojingos cheminės medžiagos nepateks į darbo aplinką arba pateks tik riboti jų kiekiai, t. y. leistini ribiniai dydžiai, kuriuos numato darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkos apsaugos teisiniai aktai.
Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai
Kenksmingi ir pavojingi darbo aplinkos veiksniai skirstomi į fizikinius, cheminius, biologinius, fiziologinius (psichofiziologinius) ir kitus.
Fiziniai veiksniai:
- Mechaniniai veiksniai (nukritimas iš aukščio, smūgis, atsitrenkimas, suspaudimas, prispaudimas, įdūrimas, įpjovimas, įdrėskimas, paslydimas, vibracija);
- Aukšta ar žema temperatūra;
- Elektros įtampa, elektrostatinis ir elektromagnetinis laukas;
- Jonizuojantieji ir nejonizuojantieji (šviesos, ultravioletiniai, infraraudonieji, lazeriniai ir pan.) spinduliai;
- Triukšmas, ultragarsas ir infragarsas.
Cheminiai veiksniai:
- Įvairūs aerozoliai (dulkės, plaušai, dūmai);
- Skysčiai (apliejimas, apipylimas), čiurkšlės, purslai (tiškalai);
- Dujos ir garai, kurie neretai sudaro chemiškai aktyvią, agresyvią darbo aplinką.
Biologiniai veiksniai:
Tai įvairūs mikroorganizmai, kenksmingos bakterijos, virusai, grybeliai ir baltyminiai preparatai bei natūralūs organizmo komponentai, tokie kaip amino rūgštys, vitaminai ir kt.
Fiziologiniai veiksniai:
Sunkus fizinis darbas ir nepatogi, neatitinkanti ergonomikos reikalavimų dar¬buotojo darbo poza, didinanti nervinę bei emocinę įtampą.
Būtina vertinti ir kitus veiksnius, pvz.: nepastebimumą, deguonies stoką (jeigu ore deguonies lieka apie 18%, žmogus jau gali netekti są¬monės) ir t.t. Kartais darbo aplinkoje aptinkama ir kitų veiksnių, neįtrauktų į šį sąrašą. Tokiais atvejais sąrašas papildomas pagal konkrečių darbo vietų tyrimo ir jų higieninio įvertinimo rezultatus.
Darbo vietų higieninis įvertinimas
Dirbančio žmogaus organizmas reaguoja į daugelį dirgiklių: darbo operacijų trukmę, jų sunkumą, daiktų pažinimo, atskyrimo sąlygas, ner¬vinės bei psichinės įtampos, klausos, regėjimo, uoslės ar lytėjimo or¬ganų poveikį ir t.t. Laikui bėgant, didėjant profesiniam stažui, jie gali sukelti įvairius lėtinius profesinius susirgimus.
Per didelis nuovargis, ne¬palanki darbo aplinka susilpnina darbuotojų dėmesį, kas neretai tampa gamybinių avarijų ir nelaimingų atsitikimų priežastimi. Įvertinami darbo aplinkoje veikiantys fizikiniai, cheminiai, biologiniai ir psichofiziologiniai veiksniai bei jų ribinė vertė darbo aplinkos ore, kai darbuotojai dirba įprastiniu rėžimu, kai veikia visa technologinė įranga pagal technologijos proceso reikalavimus.
Kenksmingumas vertinamas balais (normalios sąlygos - 0 balų, kenksmingos - 1 balas, labai kenksmingos - 2 balai). Faktinis kenksmingumas nustatomas kenksmingo veiksnio santykinį veikimo laiką padauginus iš kenksmingumo balų. Suminį kenksmingų aplinkos veiksnių balų dydį sudaro visų tiriamų veiks¬nių faktinio kenksmingumo balų suma.
Pavyzdžiui, kai per darbo pa¬mainą surenkama ne daugiau kaip 1 balas - darbo sąlygos yra norma¬lios, kai surenkama nuo 1 iki 4 balų - darbo sąlygos laikomos kenksmingomis, o jeigu daugiau kaip 4 balai - labai kenksmingomis. Naujose, rekonstruotose, pakeitusiose technologiją įmonėse darbo vietų higieninis įvertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo gamybos pradžios.
Įmonėse, kuriose technologinis procesas nesikeičia, toks vertinimas atliekamas kas 5 metai, tačiau jeigu dirbama su I ar II kenksmingumo klasės medžiagomis (ypatingai pavojingomis ir labai pavojingomis), kai per metus fiksuojami jų ribinės vertės viršijimai, darbo vietų higieninis įvertinimas atliekamas kasmet.
Bendrosios apsauginės priemonės
Bendrosios apsauginės priemonės apsaugo darbuotojus nuo kenksmingų aplinkos veiksnių bei sudaro optimalias ar bent normalias darbo sąlygas nepriklausomai nuo pačių dar¬buotojų noro. Kad gamyboje būtų mažiau traumatizmo, o darbuotojai nesusirgtų profesinėmis ligomis, turi būti taikomi moksliškai pagrįsti profilaktikos ir bendros (kolektyvinės) apsaugos metodai ir priemonės.
Pagal savo paskirti bendrosios apsauginės priemonės, užtikrinančios kolektyvinę apsaugą, skirstomos į keletą pagrindinių grupių:
- Gamybinių patalpų ir darbo vietų aplinkos oro normalizavimo priemonės (santykinės drėgmės palaikymas, kenksmingų medžiagų koncentracijos ore kontrolė, temperatūros reguliavimas ir kt.);
- Apšvietimo optimizavimas (papildomi šviesos šaltiniai, šviesos filtrai, gaisro ir sprogimo atžvilgiu saugūs šviestuvai ir pan.);
- Priemonės, apsaugančios nuo padidinto gamybinio triukšmo, vibracijos (garso slopintuvai, garsą izoliuojantys ir sugeriantys įrenginiai, apmušalai, nuotolinis įrenginių valdymas, amortizatoriai ir t.t);
- Apsaugos nuo elektros priemonės (įrenginių įžeminimas, įnulinimas, automatinio atjungimo aparatai, izoliuojantys paviršiai, nelaidžios elektros srovei grindys ir pan.);
- Priemonės, apsaugančios nuo per daug aukštų arba žemų temperatūrų (ventiliacija, šildymas, vėdinimas);
- Priemonės, apsaugančios nuo cheminių medžiagų poveikio (ventiliacija, ištraukiamosios spintos, toksinių medžiagų šalinimas, nukenksminimo įrenginiai, oro filtrai ir pan.);
- Priemonės, apsaugančios nuo padidintos jonizuojančios spinduliuotės, magnetinio, elektromagnetinio, elektrostatinio lauko, lazerinio spinduliavimo, ultragarso ir t.t.
Kai bendrosiomis apsaugos priemonėmis nepavyksta išvengti rizikos ar pakankamai ją apriboti, naudojamos asmeninės apsauginės prie¬monės.
Žmogus ir darbo aplinkos poveikis
Atskirus organus veikiantys darbo aplinkos veiksniai:
- Širdis. Miokardo infarktą skatina įvairūs su darbu susiję rizikos faktoriai - nuolatinė emocinė įtampa, dažnas fizinis pervargimas, nuobodus, monotoniškas darbas, bedarbystė, nuolatinė darbų kaita, naktinis darbas, viršvalandžiai, vienetinis darbas, triukšmas, išsilavinimas, socialiniai faktoriai.
- Kraujotaka. Viena iš pavojingiausių kraujotakos sistemos ligų - leukemija arba kraujo vėžys, kurį gali sukelti darbo aplinkoje esantys organiniai tirpikliai, įvairios išmetamosios dujos, garai, degalai ir pan. Viena iš medžiagų, galinčių sukelti kraujo vėžį - benzenas. Kita didelę įtaka kraujui daranti medžiaga - švinas bei jo junginiai. Jis gali sukelti anemiją (mažakraujystę). Anemiją gali sukelti ir jonizuojantys spinduliai.
- Kepenys. Dažniausiai kepenis pažeidžia ir jų veiklą sutrikdo piktnaudžiavimas alkoholiu, apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis. Tokios medžiagos kaip anglies tetrachloridas, chloroformas, vinilchloridas taip pat neigiamai veikia kepenis ir gali sukelti kepenų cirozę. Arseno junginiai bei vinilchloridas gali sukelti kepenų vėžį. Tačiau šių medžiagų leistinosios koncentracijos darbo aplinkoje yra labai žemos ir griežtai kontroliuojamos.
- Inkstai. Inkstai yra labai jautrūs įvairiems kenksmingiems veiksniams. Net mažos cheminių medžiagų (tirpiklių) koncentracijos gali neigiamai paveikti inkstų funkcijas. Todėl yra labai svarbu laikytis saugos reikalavimų dirbant plastmasės, dažų pramonėje, kur darbo aplinkoje gali būti įvairių tirpiklių (stireno, tolueno, ksileno, terpentino). Pats pavojingiausias inkstams tirpiklis - anglies tetrachloridas, nors jis naudojamas gana retai. Inkstų funkcijas trikdo ir sunkieji metalai: švinas ir kadmis.
- Virškinimo sistema. Psichologinių veiksnių įtaka nėra nuodugniai ištirta, tačiau pastebėta, kad žmonės, nuolatos patiriantys emocinę įtampą, dirbantys nepastovų, naktinį darbą, pervargstantys, dažniau skundžiasi virškinimo sistemos skausmais. Prastas ir nereguliarus maitinimasis, rūkymas, alkoholis, kancerogeninės medžiagos skatina skrandžio vėžį.
- Plaučiai. Vėžį sukeliančių medžiagų randama tabako dūmuose, suodžiuose, jomis gali būti radono dujos, asbestas, arsenas, chromo junginiai ir kiti chemikalai. Ilgai kvėpuojant pramoninėmis dulkėmis (anglies, silicio, medvilnės, asbesto) užterštu oru, plaučiuose gali išvešėti jungiamasis audinys ir prasidėti pneumokoniozė. Kita dažnai pasitaikanti liga - astma, kurią gali sukelti įvairūs lakai ir kt.
- Regos organai. Akis yra dažnai įvairių aplinkos veiksnių veikiamas ir lengvai pažeidžiamas organas.
tags: #leidziamos #cheminiu #medziagu #koncentracijos #darbo #patalpose