Įsigyti naują butą ir persikraustyti gali būti vienas iš svarbiausių ir džiaugsmingiausių gyvenimo įvykių, tačiau šis procesas gali būti ir sudėtingas bei reikalaujantis daug laiko ir pastangų. Planuojantiems įsigyti būstą su banko paskola dažnai kyla klausimas - pirmiau ieškoti būsto ar eiti į banką. Atsakymas: pirmiausia reikėtų apsilankyti banke. Bankas įvertins jūsų galimybes ir per kelias dienas atsakys, kokio dydžio paskolą galite gauti. Tuomet metas pradėti ieškoti norimo būsto.
Tačiau, kaip nepasiklysti savininko keitimo proceso labirintuose? Ką daryti, kad tokie žingsniai kaip elektros sutartis pasikeitus savininkui būtų įgyvendinti kuo sklandžiau? Apie tai ir pakalbėsime šiame straipsnyje.
Pirmiausia, svarbu suprasti, jog kiekvienas būstas, jo nuosavybės istorija ir techniniai duomenys yra skirtingi. Dėl to, skiriasi ir kiekvieno nekilnojamojo turto objekto pardavimo-pirkimo eiga. Vis dėlto, įprastai, vykstant būsto pardavimo-pirkimo procesui, reikalingi svarbiausi dokumentai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) viešai paskelbė atlikto daugiabučių namų administravimo veiklos tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad daugiabučių namų statytojams gali būti sudaromos sąlygos piktnaudžiauti paskiriant namo administratorius.
Tyrimo išvadose teigiama, kad Vilniuje ir Kaune apie 50 proc. daugiabučių nėra skelbiama informacija dėl jų administravimo. Nemažą dalį šių daugiabučių namų galimai administruoja įmonės, kurios susijusios su objekto statytojas ir paskirtos nesivadovaujant teisės aktais. Teisės aktai numato, jog pastačius ir įregistravus naują daugiabutį namą, yra duodamas 1 mėnesio laikotarpis per kurį butų savininkai turi įsteigti bendriją arba sudaryti namo jungtinės veiklos sutartį.
Išvadose teigiama, jog STT išanalizavusi 2018-2021 metų laikotarpio Registrų centro, Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybių duomenis, nustatė, kad Vilniaus mieste pastatyti (užbaigti) ir įregistruoti 308 daugiabučiai namai, tačiau iš jų dėl 141 daugiabučio namo neturima duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą.
Antikorupciniu požiūriu neigiamai vertinama tai, kad teisės aktai nenustato statytojams draudimo paslaugas ir darbus pirkti iš su administratoriais susijusių ūkio subjektų. Pasirodžiusios tyrimo išvados aiškiai atspindi, kad administravimo rinkoje dar yra likę „pilkų zonų“, kurios kelia nesusipratimų ir iškreipia sąžiningos konkurencijos vaizdą. Pagrindinė problema išlieka - teisės aktų nesilaikymas.
Daugiabučio namo administravimas
Administratoriaus Paskyrimo Problemos
Turbūt esate girdėję, kad daugiabutis namas nebūtinai gali būti įregistruotas, kaip gyvenamosios paskirties. Pasitaiko atvejų, kai namas iš išorės atrodo ir yra naudojamas kaip įprastas daugiabutis, tačiau dokumentuose objekto paskirtis nurodyta - poilsio arba kitos negyvenamosios paskirties patalpos. Ir formaliai, tokios paskirties objektai, nepatenka į daugiabučių gyvenamųjų namų reguliavimo sritį.
Pasitaiko atvejų, kai statytojas pats parenka naujai pastatyto daugiabučio namo administratorių, nors jeigu namo statyba yra baigta - teisiškai negali to daryti. Jeigu daugiabučiui namui administravimo paslaugas teikia įmonė už savo veiklą atsiskaito statytojui, o ne gyventojams, kyla rizika ir patiems butų savininkams iš administratoriaus negauti reikiamos informacijos, o administratorius gali savo nuožiūra pateikti sąskaitas butų savininkams, neatsiskaitinėdamas už savo veiklą.
Tuomet atsiranda kita opi problema, savivaldybė tokio administratoriaus veiklos tinkamai nekontroliuoja, nes neturi informacijos apie jo veiklą tokiame objekte. Pasitaiko ir tokių situacijų, kad statytojo paskirtas administratorius gali būti linkęs veikti statytojo naudai ir vengti ginti butų savininkų interesus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statinio trūkumų.
Manau, kad savivaldybės turėtų aktyviau dalyvauti administratoriaus paskyrimo procese. Šioje situacijoje matoma, jog savivaldybė laukia informacijos iš statytojų, tačiau nesulaukus jos numatytais terminais galėtų imtis griežtesnės kontrolės ir reikalauti statytojų pateikti reikiamą informaciją, o jos negavus - nedelsiant organizuoti balsavimą dėl administratoriaus paskyrimo.
Sustiprinus kontrolę, statytojams nebebūtų sudaromos sąlygos piktnaudžiauti paskiriant daugiabučio namo administratorių, būtų labiau užtikrinti savininkų interesai, o tai skatintų sąžiningą konkurenciją, geresnę paslaugų kainą ir kokybę tarp administravimo paslaugas teikiančių įmonių.
Būtini dokumentai parduodant nekilnojamąjį turtą
Parduodant nekilnojamąjį turtą, svarbu pasiruošti ne tik emociškai, bet ir tinkamai sutvarkyti visus dokumentus. Neteisingai ar ne laiku parengti dokumentai gali ne tik uždelsti pardavimo procesą, bet ir sukelti teisinių problemų.
Žemiau pateikiamas sąrašas, kuriame sužinosite kokie yra būtini dokumentai parduodant nekilnojamąjį turtą bei paaiškinimas, kodėl jie reikalingi:
- Asmens tapatybės dokumentas (Tapatybės kortelė/pasas): Tai pagrindinis dokumentas, įrodantis jūsų tapatybę. Be jo neįmanoma sudaryti jokių oficialių sandorių. Notaras, rengiantis pirkimo-pardavimo sutartį, privalo patikrinti, ar tapatybė atitinka asmenį, pateikusį nuosavybės dokumentus. Tai užtikrina, kad pardavėjas yra tas asmuo, kuris turi teisę disponuoti turtu.
- Nuosavybės dokumentai: (Tokie kaip pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo aktas, paveldėjimo dokumentai arba testamentas) Šie dokumentai įrodo, kad turtas teisėtai priklauso pardavėjui. Jie būtini norint užregistruoti sandorį Registrų centre ir įrodyti, jog pardavėjas turi teisę parduoti turtą. Be šių dokumentų nėra galimybės teisėtai perleisti nuosavybės teisės kitam asmeniui. Jie taip pat apsaugo pirkėją nuo rizikos, susijusios su neteisėtu pardavimu.
- Objekto inventorizacijos byla: Tai dokumentas, kuriame pateikiama išsami informacija apie būsto technines savybes, pvz., plotą, kambarių skaičių, patalpų išdėstymą. Ji leidžia pirkėjui įvertinti būsto būklę ir savybes. Tai taip pat reikalinga, jei pirkėjas planuoja turtą įkeisti, pvz., imant paskolą banke.
- Pardavimo pažyma iš Registrų centro: Tai oficialus dokumentas, kuris patvirtina, kad turtas priklauso savininkui ir yra įregistruotas Registrų centre. Jame nurodoma, ar turtui nėra apribojimų, pvz., areštų ar hipoteka. Pirkėjai dažnai nori būti tikri, kad turtas yra „švarus“ ir neturi teisinių problemų. Be to, notaras negalės atlikti sandorio, jei šios pažymos nebus.
- Sutuoktinio sutikimas (jei taikoma): Jei nekilnojamasis turtas yra įsigytas santuokoje, jis dažniausiai priklauso bendrosios nuosavybės teise. Tai reiškia, kad parduodant tokį turtą reikia gauti sutuoktinio sutikimą. Dėmesio! Šis sutikimas būtinas net ir tada, jei turtas buvo įsigytas prieš santuoką, išskyrus tuo atvejus, jei turite priešvedybinę ar povedybinę sutartį. Sutuoktinio sutikimas apsaugo nuo galimų teisinių ginčų, nes užtikrina, kad abu šeimos nariai sutinka su turto pardavimu.
- Pažyma apie įsiskolinimų nebuvimą už komunalines paslaugas: Ši pažyma patvirtina, kad parduodamam būstui nėra priskaičiuotų neapmokėtų mokesčių už komunalines paslaugas. Jei bendrijos nėra, tuomet pažymą privalote gauti iš namo administratoriaus. Pirkėjui labai svarbu žinoti, kad įsigijus būstą jam nereikės padengti buvusių savininkų skolų už komunalines paslaugas.
- Energinio naudingumo sertifikatas: Tai dokumentas, kuris pateikia informaciją apie pastato energinį efektyvumą. Jame nurodoma, kiek energijos sunaudoja pastatas ir kokia jo energijos vartojimo klasė (nuo A++ iki G). Parduodant senos statybos butą, dažniausiai reikalaujama pateikti energetinio naudingumo sertifikatą, kurį užsako notaras. Naujos statybos butams tokie sertifikatai paprastai jau būna padaryti. Šis sertifikatas tampa vis svarbesniu kriterijumi perkant nekilnojamąjį turtą. Aukštesnės energinės klasės pastatai yra ekonomiškesni, o kai kuriems būstams energinio naudingumo sertifikatas yra privalomas pagal teisės aktus.
- Kadastrinių matavimų byla: Tai dokumentas, kuriame nurodomos tikslios nekilnojamojo turto ribos, plotas ir išplanavimas. Ypač aktualu, jei parduodate žemės sklypą ar namą su sklypu. Kadastriniai matavimai užtikrina, kad parduodamas objektas atitinka jo registruotą plotą ir ribas. Jei šie duomenys neatitinka, pirkėjas gali atsisakyti sandorio.
Papildomi dokumentai
- Jei esate išsiskyręs, prireiks skyrybų pažymos ir registrų centre įregistruoto teismo sprendimo dėl turto padalijimo.
- Jei turite nepilnamečių vaikų, teks gauti teismo leidimą parduoti būstą, o prieš tai dar įrodyti, kad parduodami savo nekilnojamąjį turtą, nebloginate savo atžalų gyvenimo sąlygų. Tiesa, jo neprireiks, jei savo vardu turite kito įregistruoto nekilnojamo turto.
- Jei nekilnojamasis turtas priklauso bendrasavininkiui, reikės pasirūpinti jo atsisakymu pirkti butą už nurodytą kainą.
- Jei turtas įkeistas bankui ar kitai bendrovei, teks gauti jos sutikimą parduoti būstą, o jei turtas yra areštuotas, būtina nuimti areštą. Kartais tai padaryti nėra taip lengva, todėl gali prireikti notaro arba nekilnojamojo turto brokerio patarimų.
Nekilnojamojo turto dokumentai
Neatitikus bent vieno iš šių dokumentų reikalavimų, pardavimo procesas gali užstrigti arba visiškai neįvykti. Dėl šios priežasties labai svarbu užtikrinti, kad visi dokumentai būtų tinkamai parengti dar prieš pradedant derybas su pirkėju.
Nekilnojamojo turto agento pagalba
Nekilnojamojo turto agentas ne tik palengvina pardavimo procesą, bet ir užtikrina, kad visi dokumentai būtų tvarkingi:
- Padeda surinkti reikalingus dokumentus.
- Supažindina su naujausiais teisiniais reikalavimais.
- Užtikrina sklandų pardavimo procesą, padedant išvengti galimų problemų.
Patikėję šį procesą profesionalams, galite sutaupyti ne tik laiko, bet ir išvengti streso.
Pirkimo procedūros
Kai jau apsisprendėte dėl buto, kitas žingsnis yra pirkimo procedūros:
- Finansavimas: Jei butą perkate su paskola, būtina pasirūpinti finansavimu.
- Pirkimo-pardavimo sutartis: Pasirašius preliminarią sutartį ir gavus paskolos patvirtinimą, sudaroma galutinė pirkimo-pardavimo sutartis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas žingsnis yra svarbus ir reikalauja atidumo bei kruopštumo.
Mokesčiai perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą
Konsultuodami savo klientus, mes nuolat susiduriame su jų nerimu, baime, o kartais ir pykčiu, kuomet tenka sumokėti neplanuotus mokesčius, kurie gerokai pakartina ateities planus. Yra trys pagrindiniai mokesčių tipai, susiję su nekilnojamu turtu, kuriuos gali tekti sumokėti gyventojams. Pvz.: Jūs nusipirkote butą už 80.000 Eur, po kurio laiko pardavėte jį už 90.000 Eur, skirtumas sudaro 10.000 Eur.
Jei nuo nekilnojamo turto įsigijimo praėjo 10 ir daugiau metų, GPM mokėti nereikia. Jokių papildomų sąlygų, tampa visiškai nesvarbu, kiek mokėjote tuomet ir už kiek parduodate šiandien. Terminas skaičiuojamas dienos tikslumu, todėl atkreipkite dėmesį, kada tiksliai įsigijote savo turtą.
Jei paskutinius du metus (arba daugiau) Jūs nenutraukiamai deklaravote savo gyvenamąją vietą bute/name, kurį nusprendėte dabar parduoti, GPM mokėti taip pat nereikės.
Jei prieš parduodant savo būstą, ten deklaravote savo gyvenamąją vietą mažiau nei du metus (nesvarbu, tai metai, mėnuo ar savaitė), Jūs taip pat galite nemokėti GPM, jei per artimiausius metus (nuo pardavimo sandorio dienos) nusipirksite kitą būstą ir ten deklaruosite savo gyvenamąją vietą. Nedetalizuojama ar tai bus pigesnis ar brangesnis turtas, taip pat kiek laiko ten deklaruosite gyvenamąją vietą.
Jei vis dėlto Jūsų atvejis neatitinka nei vienos iš minėtų išimčių, reikėtų pagalvoti apie GPM mažinimą, kadangi įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumas dar nereiškia, jog tai grynas pelnas. Principas yra tas pats, GMP sudaro 15 % nuo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo.
Iš esmės nesvarbu, kaip Jūs įsigijote nekilnojamą turtą - pirkote, paveldėjote ar gavote dovanų. Esmė - įsigijimo kaina. Notaras rengdamas dovanojimo/paveldėjimo sutartį privalo nurodyti turto kainą, kuri, šiuo atveju, turi atitikti rinkos kainą. Retas pagalvoja, kad tai yra svarbu ir tiesiog palieka viską tvarkyti notarui, tačiau šiuo atveju, notaras tiesiog nurodo kainą, kuri yra įrašyta NTR (nekilnojamo turto registre) išraše - Registrų Centro nustatytą vidutinę rinkos vertę. Deja, dažniausiai ši vertė neturi nieko bendro su realia rinkos verte ir yra ženkliai mažesnė.
Ką galima padaryti, kad įsigijimo kaina atitiktų realią rinkos vertę?
Visuomet galima užsakyti nepriklausomą nekilnojamo turto vertinimą, šią paslaugą gali suteikti bet kokia sertifikuota NT vertinimo įmonė.
Ką daryti, jei neužsakėte nepriklausomo vertinimo ir dabar įsigijimo ir pardavimo kainos ženkliai skiriasi?
Dažnai šią problemą galima išspręsti užsakant retrospektyvinį vertinimą. Jums reikėtų kreiptis į vertintoją su prašymu nustatyti Jūsų paveldėto/dovanoto turto vertę tą dieną, kai Jūs įgijote turtą. Sandoris galėjo įvykti prieš keletą mėnesių arba prieš keletą metų, svarbu, kad vertintojas turėtų galimybę objektyviai nustatytą turto būklę ir atitinkamą vertę įsigijimo dieną.
Įprastu atveju, gavus nekilnojamą turtą, kurio vertė viršija 2.500 Eur, nuo nustatytos kainos skirtumo, reikia sumokėti GPM. Įprastu atveju paveldėjus turtą, kurio apmokestinamoji vertė neviršija 150.000 Eur, reikės sumokėti 5 % nuo apmokestinamosios vertės. Svarbu žinoti, kad apmokestinamoji vertė mažinama yra turto vertė, sumažinta 30 %.
Nekilnojamo turto nuoma yra taip pat ekonominė veikla, todėl turi būti apmokestinama. Pagrindinė taisyklė labai paprasta - reikia sumokėti GPM nuo visų pajamų už nuomą. Vienas iš būdų išvengti GPM - įsigyti verslo liudijimą.
Verslo liudijimas - tai pažyma, patvirtinanti, kad asmuo yra sumokėjęs tam tikro dydžio mokestį ir gali verstis tam tikrą veiklą - mūsų atveju NT nuomos veikla. Verslo liudijimo kainos skiriasi priklausomai nuo savivaldybės, kurioje vykdoma veikla ir yra perskaičiuojamos kiekvienais metais.
Gyventojų pajamų mokestis deklaruojamas ir mokamas kartą per metus. Deklaruoti ir sumokėti reikia iki gegužės 1 d.
Informacijos pateikimas daugiabučio namo administratoriui
Įsigijus naujus namus, naujakuriai dažniausiai pradeda planuoti įsikūrimo ir persikraustymo darbus, tačiau be visų šių darbų, pirmasis naujų buto savininkų darbas turėtų būti informacijos pateikimas daugiabučio namo administratoriui apie pasikeitusį buto savininką ir sutarčių pasirašymas su kitais komunalinių paslaugų tiekėjais.
Živilė Krauzienė, "Civinity Namai" Klientų aptarnavimo centro vadovė, teigia, kad naujieji butų savininkai delsia pateikti atnaujintą informaciją dėl to daugiabučio administratorius negali informuoti naująjį savininką apie mokėtinas sumas ir skolas, pakeisti sąskaitos pristatymo būdo, taip pat įvykus avarinėms situacijoms negali susisiekti su savininku.
Teikdami informaciją apie įsigytą nekilnojamą turtą daugiabučio namo administratoriui, turite pateikti Registrų Centro išrašą, kuriame būtų nurodytas nuosavybės įsigijimas ir mokėtojo kodą, išduotą elektros tiekėjo. Kreipiantis, taip pat prašoma nurodyti savo kontaktinius duomenis, t. y. telefono numerį ir elektroninį paštą.
Naujiems butų savininkams neretai kyla klausimas dėl kitų sutarčių persirašymo ir naujų sudarymo. Svarbu sudaryti naujas sutartis su kitais paslaugų tiekėjais, tokiais kaip šilumos, elektros, dujų, vandens, buitinių atliekų.
Ž. Krauzienė naujakuriams pataria skaitiklių rodmenis pirmą kartą užfiksuoti kartu su buvusiu būsto savininku. Kai sutartys su paslaugų tiekėjais pasirašytos ar persirašytos vertėtų apgalvoti atsiskaitymo už komunalines paslaugas būdus. Atsiskaityti galima Lietuvos pašte, perlo terminaluose arba elektroninės bankininkystės paskyroje, paslaugų teikėjų savitarnos platformose.
Būsto paieška
Būsto paieškomis galite užsiimti patys arba tai galite patikėti patyrusiam NT brokeriui. Jei būsto ieškosite patys, tuomet pagrindinis jūsų darbas yra nuolat stebėti NT skelbimų portalus. Kartais net ir valandos pakanka, jog juose atsiradęs išskirtinis objektas būtų rezervuotas. Vis dėlto, ieškant pačiam, būsto paieškos užtrunka ilgiau ir atima kur kas daugiau brangaus laiko. Patyrę NT brokeriai turi duomenų bazes ir dažniausiai pirmieji gauna geriausius būstų pasiūlymus.
Turto vertinimas
Jei būstą perkate su banko paskola, radus tinkamą, jūsų poreikius atitinkantį objektą, turite susisiekti su NT vertintoju. . Turto vertinimas yra garantas bankui, kad būstą perkate už rinką atitinkančią kainą, o ne siekiate apgauti banką ir gauti didesnę paskolą. Turto vertintojai sutartyje tarp paskolos gavėjo ir banko yra tretieji asmenys, kurie nepriklausomai vertina esamą situaciją.
Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas
Nors pasirašius preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį turtas nėra perleidžiamas pirkėjui, tačiau į šią sutartį reikėtų pažvelgti rimtai. Preliminarioji sutartis pagal joje nustatytas sąlygas garantuoja, kad ateityje bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Šioje sutartyje turite nurodyti pagrindines sandorio sąlygas - kada planuojate surinkti visus reikiamus dokumentus, kaip bus dalinami su pardavimu susiję notariniai mokesčiai, per kokį laiko tarpą buvusieji būsto savininkai galės atlaisvinti būstą, kokios nuobaudos taikomos nesilaikant sutartyje nurodytų sąlygų.
Na, o gavus paskolą iš banko, ateina laikas pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Ši sutartis pasirašoma pas notarą, šiuo metu būsto pirkėjas ir pardavėjas turi turėti visus reikiamus dokumentus. Pasirašius sutartį būsto nuosavybė pereina pirkėjui. Notaras patvirtinęs pirkimo-pardavimo sutartį turi iš karto pateikti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą Registrų centrui.
Nekilnojamojo turto įkeitimas
Perkant būstą su paskola, iki jos išmokėjimo būtina pas notarą pasirašyti įkeitimo sutartį. Jei auginate mažamečius vaikus turite gauti teismo leidimą įkeisti būstą, kuriame gyvens vaikai.
Įsipareigojimų patvirtinimas
Kai būsto pardavėjas gauna pinigus iš banko, jis šį veiksmą turi užregistruoti pas notarą ir notaro patvirtintą liudijimą pateikti Registrų centrui, o kopiją bankui. Pardavėjui atlikus šiuos veiksmus galite laisvai disponuoti įsigytu turtu.
"Civinity" veikla
"Civinity" - viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų grupių Baltijos šalyse. Bendrovė jungia daugiau nei 30 įmonių, kurios prižiūri 10 mln. kv. m. gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų ir yra įdiegusios šimtus inžinierinių sistemų skirtingose Europos miestuose. 2022 m. „Civinity“ komandoje dirbo 1 711 darbuotojų Lietuvoje, Latvijoje ir Didžiojoje Britanijoje, pajamos siekė 74,158 mln. Eur, o EBITDA 4,121 mln.
Vienas iš daugiabučių sostinės senamiestyje pavyzdžių - gyventojų atsiliepimai apie paslaugų įmones. Pasak gyventojų, nors daugiabučius sostinės senamiestyje prižiūrinti ir administruojanti įmonė taiko mažus paslaugų tarifus, ji atsigriebia reikalaudama neadekvačių sumų už remonto darbus. Butų savininkams lieka pasyviai stebėti, kaip juos mausto, ir mokėti tiek, kiek užsiprašo administratorius. Galiausiai gyventojams trūko kantrybė - jie nusprendė su „Civinity“ grupės įmone atsisveikinti.
Senamiesčio turto UAB apžvalga
Senamiesčio turtas, UAB (kodas 303882855) buvo įkurta 2015-03-13. Pagrindinė įmonės veikla yra nekilnojamasis turtas. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo). 2019 metais Senamiesčio turtas, UAB pardavimo pajamos siekė 149 536 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -224 634 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip aukščiausia. Šiuo metu Senamiesčio turtas, UAB įsikūrusi adresu Šv. Mykolo g.
Nekilnojamojo turto vystytojai Vilniaus senamiestyje
- Žirgų g. UAB „Rinvest“ - nekilnojamojo turto vystytoja, sėkmingai plėtojanti gyvenamosios paskirties pastatų projektus, kuriuose ypatingą dėmesį skiria gyvenamajai aplinkai.
- Jankiškių g. "Namai be nuobodulio".
- Eišiškių pl. „Tarptautinės investicijos“ - nuo 2018 m. sėkmingai vysto ir valdo nekilnojamąjį turtą sostinėje ir pajūryje.
- Kareivių g. Jau 13 metų prisideda prie veržlaus Vilniaus pokyčių ir kuria rūpestingai apgalvotus namus.
- Lvivo g. #CitusDNR - išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui generatoriai ir įgyvendintojai.
Būstas "Grafų rezidencijoje"
Šimtametės architektūros tradicijos su moderniojo amžiaus technologijomis susipynė prestižiniame „Grafų rezidencijos“ projekte. NT specialistai neslepia, kad Vilniaus senamiesčio būstai tuo pačiu metu ir žavi, ir baugina pirkėjus: niekas nėra tikras, kokia reali elektros instaliacijos padėtis, vamzdynų, stogų būklė.
tags: #civinity #gyvenamosios #paskirties #vadovas