CPK Laikinosios Apsaugos Priemonės: Esminiai Aspektai

Laikinosios apsaugos priemonės (LAP) - tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Šios priemonės skirtos realiam kreditoriaus reikalavimo užtikrinimui, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Svarbus aspektas yra tai, jog ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę teismas išnagrinėja itin atidžiai, todėl jų taikymas ypač siejamas su atsakovo interesų apsauga. Asmens reikalavimams užtikrinti gali būti taikomos įvairios laikinosios apsaugos priemonės - CPK 145 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) galimų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas.

Laikinųjų Apsaugos Priemonių Paskirtis ir Tikslai

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis pagal tą jos apibrėžimą, kuris išplaukia iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalies, - užtikrinti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Kartu su šia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtimi išskiriamas dar vienas ne mažiau svarbus teisinis gėris, kuriam garantuoti yra įtvirtintas aptariamas procesinis teisinis institutas, - užtikrinti asmens, reikalaujančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisės, kuriai apginti pradėtas teisminis procesas, laikinąją apsaugą.

Laikinosios apsaugos priemonės apibūdinamos ir kaip preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnis).

Laikoma, kad pagal taikymo tikslą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių:

• Konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 1-10 punktai).
• Teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
• Prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).

Teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgia į minėtus taikymo tikslus.

Pagrindinės Laikinųjų Apsaugos Priemonių Taikymo Sąlygos

Tiek proceso įstatymo, tiek teismų praktikos lygmeniu išskiriamos dvi pagrindinės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos:

1. Tikėtinas (prima facie) ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrindimas.
2. Teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) grėsmė (rizika).

Tiek, kiek susiję su pirmąja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, Lietuvos apeliacinis teismas, kuris formuoja teismų praktiką bylų (sub)procesuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikosi pozicijos, kad, vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1267-943/2020). Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Ekonomiškumo Principas

Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis taip pat ir ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.

Ekonomiškumo principas, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai.

Laikinųjų Apsaugos Priemonių Rūšys (CPK 145 str. 1 d.)

• atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;
• įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
• kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
• atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
• atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
• draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
• draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
• išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos;
• turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;
• išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;
• laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
• įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
• kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Teismo Nutarties Dėl LAP Taikymo Vykdymo Terminai (LR CPK 147 str. 6 d.)

• Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo;
• Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti;
• Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.

Laikinųjų Apsaugos Priemonių Galiojimas (LR CPK 150 str. 2, 3 d.)

• Teismui atmetus ieškinį, taikytos LAP, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;
• Teismui patenkinus ieškinį, taikytos LAP galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (išimtis - LR CPK 147 str. 6 d.).

Laikinųjų Apsaugos Priemonių Pakeitimas

Pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir, priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai.

Ieškinio Sumos Įtaka Laikinųjų Apsaugos Priemonių Taikymui

Praktikoje dažnai kyla ginčas, ar didelė ieškinio reikalavimo suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakant į minėtą klausimą būtina atsižvelgti į teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.

Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė.

tags: #cpk #laikinos #gyvenamosios #vietos #nsutatymas