Dainiaus Juozeno Biografija ir Turtas

Šiame straipsnyje panagrinėsime žinomo žmogaus Lietuvoje - Dainiaus Juozeno - biografiją ir turtinę padėtį. Aptarsime jo gyvenimo kelią, karjeros pasiekimus ir finansinę situaciją.

Sovietų Okupacija ir Pasipriešinimas Utenos Krašte

Sovietų okupacija Utenos kraštą ištiko netikėtai. 1940 m. birželio 14 d. 14 val. 30 min. sovietų kariuomenė peržengė Lietuvos valstybės sieną. Romualdas Šalaka prisiminė, kaip su draugais nulėkė prie vokiečių kapų stebėti įvykių: „Pasigirdo griausmas, o kartu kažkoks metalinis džeržgimas. Pasidarė nejauku. Pritūpėme už kapinių sienos, bet taip, kad galėtume matyti. Artėjo, bet daugiau nieko nesimatė. Džeržgesys, ūžimas, dundesys vis stiprėjo. Net šiurpas suėmė. mašiną. Iškilo tamsiai pilkas judantis kalnas. Tai buvo tankas. Tai neteko matyti net paveikslėliuose. storas vamzdis. Pamatę, kad tankas baigia priartėti, mudu dar labiau pritūpėme. Matome: tankas aplipęs kareiviais. durtuvais, visi pilkai juodi nuo dulkių. asfaltuotas, dulkės baigėsi. važiavo, vienas paskui kitą. sienos ir žiūrėjome. likome už tų tankų. miestą. Atbėgome iki Valstybės banko, o tankai vis važiavo. kooperatyvo, ant šaligatvio grupelę žmonių. Dauguma jų buvo žydų tautybės. šaukė: „Valio! Ura! Valio! Ura!”. Kartais ir viena kita gėlė lėkė tanko link. Kareiviai į tai nereagavo. Lyg tai ne jiems tos gėlės. atrodė patenkinti. Bet kodėl? Mums tuomet nebuvo linksma, tik įdomu. Baigė važiuoti tankai. Pradėjo važiuoti sunkvežimiai. Sunkvežimiai mažiukai, tokių mūsų Lietuvoje matyti neteko. privažiavo pilna futbolo aikštė. Buvo matyti ir didesnių mašinų. patrankas. Gal tik maža dalis sustojo Utenoje. Dauguma jų nuvažiavo į vakarus."

Kiti prisiminimai atskleidžia, kad Utenoje jau buvo rusų kariuomenė. Birželio vidurio diena. Rusų karininkų rusiškai kalbėjo, kad važiuoja vis buržujai, vis buržujai, kad jų daug... kurgi proletariatas? Ir kur jie vis važiuoja?.. Ežere maudėsi daugybė žmonių, daugiausia žydelių. kad taip daug. Neiškentęs, aš jiems paaiškinau, kad tai vietos žydeliai. iškėlę Lenino ir Vorošilovo portretus. riebia dešra. be dešros, tik dairės, kad viršininkas nepamatytų. pirko laikrodžius, degtinę. priešų turtus, išdalyti dvarininkų žemę, nacionalizuoti įmones... sudėtį. Dar pora savaičių ir, anot L. kalėjimu Nr. 10. veikla. Komunistų nepasitenkinimą kelia ir mokytojų nuotaikos. 1940 m. dirba aiškių liaudies priešų. mokytojas, - B. sako, kad tai geras žmogus”. ir apie M. Gorkį bei A. pasismagino. LKP (b) sekretorius K. ceremonijų nedaryti. sniegynuose. sūnelis, o jis pats 1943 m. norą pasipriešinti. 1941 06 19 LKP (b) Utenos apskrities komiteto sekretorius A. Birželio 16-18 d.

Visuomenės veikėjai jautė artėjantį galingų valstybių susidūrimą. Okupuotoje Lietuvoje jau daug kas laukė karo, kurį kėlė sustiprėjusios represijos ir trėmimai. Sukilėlių būrys, vadovaujamas Antano Ruzgo, 1941 m. išvaikė čekistus, o miestelio centre, prie paminklo, iškėlė trispalvę. Aktyviausius partijos ir komjaunimo veikėjus suėmė. Apie sukilėlių veiksmus kažkas pranešė čekistams, kurie atskubėjo ieškoti nusikaltėlių. Sužeistą sukilėlį Joną Stundžią užbadė durtuvais. Šaudė kas papuola. Jau antrą karo dieną Saldutiškio būryje buvo 83 sukilėliai. Birželio 24 dieną prie Saldutiškio šaulių namų iškilo trispalvė. Sukilėliai mėgino sulaikyti automatrica iš Utenos važiuojančius komunistus. Bėglius nušovė, o tris paėmė į nelaisvę. Raudonarmiečiai užkišo visus kelius ir apšaudė bėglius. Žuvo du sukilėliai. Žuvo 4 partizanai - A. Švogžlys, J. Tarutis, S. Talkačiauskas, A. Užpalių sukilėlių sąraše - 60 vyrų. Būrio vadas buvo Juozas Namikas. Kutka nusiuntė du sunkvežimius čekistų. saugojusį sukilėlį Praną Uborevičių. kur buvo užversti medžiais, privažiuoti buvo sunku, o laiko nebuvo.

Birželio sukilimas Lietuvoje 1941 m.

Utenos Kalėjimas Karo Metais

Utenos kalėjime 1941 m. birželio dieną buvo tamsu. Praūžė lėktuvai. Kažkas sprogo ir sudrebino visą kalėjimą. Vėl ūžė lėktuvai. Galvydis puikiai pažino prižiūrėtojo žingsnius. Staiga duris atidarė visiškai nepažįstamas žmogus ir pasakė: „Rusai išbėgo... užrakinę jus paliko... raktus raštinėje ir atnešiau. Užrakinęs jūsų palikti negaliu... atrakinkite kitas kameras ir išeikite... klausėmės, netekę žado. Jo įsakymą įvykdėme.“

Žydų Likimas Utenos Apskrityje

Iš kitataučių Utenos apskrityje daugiausia buvo žydų. Jie turėjo banką, daugybę krautuvių, futbolo komandą. Buvo prekybininkų, gerų gydytojų, teisininkų. Žydų atstovų buvo ir savivaldybėje. Vietiniai gyventojai buvo tolerantiški. Tačiau atvykęs į Uteną, prezidentas A. Smetona išsigelbėjimo tikėjosi iš rytų - iš sovietų Rusijos. Dauguma komunistų ir komjaunuolių mokėjo rusų kalbą, todėl 1940 m. įsidarbino represinėse struktūrose. Vis dėlto, dalis jų nebuvo nieko nusikaltusi.

Specialistas gen. F. V. Štalekeris siekė lietuvių rankomis žudyti lietuvius ir žarstyti žarijas svetimomis rankomis. Jono Zabuko, g. m. duobės buvo iškastos iš anksto. Duobes kasė Biržietis, Šapoka ir kt. Tokių duobių buvo paruošta apie 20. Utenos ir aplinkinių miestelių žydai buvo suvaryti į Ežero gatvėje įrengtą getą. Prasidėjo planingos žudynės, grupelėmis maždaug po 50 žmonių. Šaudė duobėse ir prie duobių. Dalyvavo P. Petrauskas, B. Zitikis, S. Malinauskas, A. 1941 m. liepos 31d., 1941 m. rugpjūčio 7 d., 1941 m. rugpjūčio 29 d. žudė vaikus. Uteniškių galėjo būti apie 3080. Pasmerktųjų prakeiksmai lydėjo žudikus ne tik prie šaudymo duobių. Kaimynai, giminės, kunigai nenorėjo prisidėti prie žudynių. A. dvaro rūsius, nebuvo kam šaudyt. ir ten neatsirado norinčių susikruvinti rankas.

Holokausto memorialas Kaune

Vietinė Rinktinė ir Kovos

Vokiečiams trūko karių ir darbininkų. Buvo manoma, kad atkūrus Lietuvos kariuomenę, gali susidaryti sąlygos Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Tačiau partizanai buvo pavojingi. Po ilgų derybų 1944 m. vasario mėnesį vokiečiai nusileido. Lietuvos spaudą, o 1944 m. vasario 16 d. partizanų. Tarnybą buvo ir anksčiau, bet lietuviai tarnauti vokiečiams nenorėjo. vyrų. amunicijos. Be to, buvo leista sudaryti tik 20 batalionų. vyresnės klasės tiesiog liko be berniukų. karo gydytoju - leitenantas Kviklys. (apie 350 vyrų), o jų vadais paskirti Jonas Augutis ir Jurgis Sirgedas. Povilas Protas, Edvardas Rašimas, Albinas Repšys, J. mokiniai, įstoję į LVR karo mokyklą Marijampolėje. (dabar Vyžuonų g. vedami į šaudyklą ir kt. Lenkijos. Tose apylinkėse žmones terorizavo Armijos krajovos partizanai. Ašmenos plechavičiukai pėsti patraukė į Gražiškių miestelį. raštinės reikmenis ir kitus būtinus daiktus vežė pastotės. Netoli Gražiškių uteniškiai papuolė į lenkų pasalą. palaužti nepaklusnius lietuvius, užsiundė lenkų partizanus. Užėmę geras pozicijas, lenkai pradėjo mūsų karius supti. kulkosvaidžius, ir viskas. Vyrai nepatyrę, vietovė nepažįstama. ginkluoti. Po atkaklių kautynių lietuviams teko trauktis. Povilą Protą, krito Jonas Matulionis... žuvo 21 karys. ir atvežti. Trim kariam buvo nukirstos galvos, ir liko neatpažinti. jų ir 2003 m. miręs Jonas Pajarskas). Skubiai padaryti karstai. Vokiečiai nutarė nepaklusnią Vietinę rinktinę sulikviduoti. Jie suėmė P. konc-lagerį. patylomis aleido namo arba išvedė į miškus („Miško durys atviros”- prasitaręs P. Plechavičius). darbams į Vokietiją. Viltis atkurti Lietuvos kariuomenę sužlugo. Karininkas A. Ašmeną (1952 m. Karyje Nr. 1. pik. O. Urbonas mini, kad pik. Svyrius). Ašmeną pasiekėme dar prieš 12 val. prisiglaudėme prie 301 b-no štabe. Čia tuojau sužinojome blogą naujieną. 5 d. mjr. Andriūno 308 b-no, berods, 3 ir 4 kuopos žygiavo į Graužiškius. nebetoli nuo Graužiškių, plačiame slėnyje, vadovaujantysis abiem kuopom ltn. Augutis (gal dėl pavardės ir apsirinku) ir 4-tos kuopos ltn. pastebėjo daug kupstų, lyg kokių kurmiarausių. Jiems atrodė lyg maži bunkeriai. Kuopos leidosi į slėnį labai atsargiai, kad nepakliūtų į spąstus. nuo Graužiškių aukštumų lenkų partizanai ėmė šaudyti į mūsų kuopas. užimti bunkerius. Į lenkų šaudymą mūsų dvi kuopos atsakė stipria ugnimi. kautynės, lenkams vyraujant aukštumose. bet traukėsi su nuostoliais atgal. Lenkai perėjo į puolimą persekiodami. pasitraukimą atkirsti. Be to, iš gyvenviečių irgi šaudė į mūsų kuopas. Pasitraukimas pasidarė sunkokas. pastotininkų ir traukėsi toliau į Ašmeną. pastotininkus. Besitraukiant neteko surinkti nei savųjų nukautų, nei sužeistųjų. 4-tos kuopos vienas karininkas buvo sunkiai sužeistas. vėliau išsiųstas į Vilnių. Šis karininkas lenkams daugiausia nuostolių pridarė. Būdamas geras šaulys ir, žuvus lengv. kulkosvaidžio tarnybiniui (Nr. sužeistas (gaila, kad nebeprisimenu jo pavardės).

Aš sutikau ir, švilpiant kulkoms, pasiekiau gurguolę prie savų. Deja, vienas po kito arkliai krito, ir mes likome vieni arimuose. tai lenkai, ne bolševikai ir jie šaukia pasiduoti. šešiese. Apie savaitę laiko buvome su uniformomis. į jų gretas ir kovoti su bolševikais ir vokiečiais. gana kariauti - norime namo. Tada aprengė skarmalais, ir dirbome jų virtuvėse. Kai frontas visai priartėjo, lenkai pradėjo kraustytis iš Graužiškių. kaip jų vadai nutarė pasitraukiant mus likviduoti. „Bėkit, vaikeliai!”- patarė. Reikėjo rizikuoti. Sutiko ir tie, kurie vis dar abejojo. Šv. audringa, lijo. aruode... akmenų. Naktį kiek paklajoję po mišką, dieną atsidūrėme Ašmenoje. į Belgiją priešlėktuvinei gynybai. civilių. Teko atrakinti mūsų buveinę, ir visi susimaišėme. nesaugojo, ir išsinešdinom kur kas.

Sovietų Valdžios Sugrįžimas ir Pasipriešinimas

Stalingrado ir Hitlerio galybė išsikvėpė. Vėl užėmė Uteną. Prasidėjo naujas etapas Utenos rajone. Skyriaus viršininkas, valstybės saugumo vyr. ltn. D. Česnakovas. Po savaitės pasirodo pavaduotojas - j. ltn. A. Prokopjevas. valsčius. 1944 m. 1944 m. vyrų. Pakluso okupantui tik maža dalis uteniškių. Planuota paimti 800, o atėjo tik 31. Iš jų tinkamų buvo tik 16. Tikėtasi 600 vyrų, o pasirodė tik 20, o tinkamų karo tarnybai tebuvo tik 2. Leliūnų laukta 700 vyrų, atvyko 65, tinkamų buvo tik 10. Nuo 1944 08 03 iki spalio 1 d. NKVD pradeda ieškoti antisovietinių agitatorių ir kurstytojų. 484 baltuosius partizanus (1941 m. Šaudymui, patekti į fronto mėsmalę visi vengė. Sugauti iš mokymo stovyklų bėgo. punktų - 99 vyrai. Antai Napoleoną Telksnį, g. k. knygos: Inketrio vienkiemyje 1944 09 17 nušautas 1905 m. Adomėnas; Antanas Sabaliauskas, g. 1911 m. Adomiškio k.; Adolfas Marcinkevičius, g. mirė ligoninėje; Antanas Umbrasas, g. 1915 m. kulka, 1944 10 29 mirė ligoninėje... Vitalis Tamašauskas, g. k., g. faktų. norėjo ją išsivesti. vyrus. Adomą Kisielių iš Mozūriškių kaimo, užvarę ant Smulkio ežero, liepia bėgti. šis nebėga, skrebas J. 6 savo miestelio žmones. Žmonių kankinimas ir terorizavimas nesibaigė ir vėliau. 1945 06 22 Kuktiškių valsčiaus NKVD poskyrio viršininkas, j. ltn. žmonių pramintas Žvairiu, Matelėnų kaime (namie) suima Juozą Rudėną, g. 1895 m. šakėmis, grėbliakočiais žmogų tiek daužo, kad visi kaulai čežėjo sulaužyti. žmogus nebejudėjo, iškasė šalinėj duobę ir dar gyvą užkasė. 6 vaikų tėvą Juozą Žuklį prie klojimo taip sumušė, kad tas nebepaėjo. palošti, išsivarė laukan ir šautuvų buožėmis užmušė: „... Daubaras buvo taip sudaužytas, subjaurotas, kad vos buvo galima atpažinti. dešine ranka gulėjo Jonas Medinis. Lumpickas. Visi užmušti šautuvų buožėmis ir pribaigti automatų serijomis.

Remiantis istoriko A. Anušausko duomenimis, 1944-1945 m. vyko lietuvių tautos naikinimas. Sendinosi, jaunesni - jauni... Alvito Šv. Antašavos Šv. A. A. ir M. Arkivysk. A. Alexusas G. A. Andreas J. Alytaus šv. Alksnėnų Švč. Alexanderis J. Arūno Matelio „Nuostabieji lūzeriai. Antano A. Aurimas M. A. Anthony D. Antanas A. A. ir P. Antverpeno šv. Anykščių A. Baranausko ir A. Alytaus Šv. Alytaus Švč. A. ir M. A. Alytaus šv. Arkivysk. Aušvicas. Anykščių Šv. Alfredo Bumblausko „Lietuvos kryžkelės. Arkivysk. Anykščių Šv. Alytaus šv. Augintiniai. Apreiškimas Švč. Atsivertėlis. A. A. J. A. M. Aldonos Ruseckaitės „Dūžtančios formos. Abraham B. Aš esu tėvas. arkivyskupas Paul R. A. Andalucía. Alytaus Šv. Aušrininko dr. Antašavos Šv. A. Adutiškio Švč. Arkivysk. Alytaus Šv. A. Antano A. Antano Mončio „Šv. Betygalos šv. Betliejaus Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų ir Šv. Babij Jaras. Barstyčių Šv. Buivydžių šv. Balbieriškio Rožinio Švč. Butrimonių Šv. Bryanas P. Budapešto Šv. Betliejaus seserų Lietuvoje priorė s. Blaivybė Lietuvoje. Buivydžių Šv. Butkiškės Šv. B.

Utenos Apskrities Administraciniai Pokyčiai

Utenos apskritis 1950 m. vasarą tapo rajonu. Valsčių buvo priskirta Dusetų rajonui. Suginčių apylinkes priglaudė rajonu tapę Molėtai. apylinkių vėl atiteko Utenai. neminimos. kaimai, valsčiai, miesteliai. metrikacijos skyriaus, Lietuvos ypatingojo archyvo ir kitų šaltinių. rankraščio kompiuteriu rinkusiai muziejininkei Mildai Skaisgirienei. pareigą priminti, kad prie medžiagos rinkimo yra prisidėjęs a. a. Streikus. Indrašius, buvęs partizanas Alfonsas Daunys, Anykščių muziejininkai.

Šiame straipsnyje panaudota medžiaga iš Utenos kraštotyros muziejaus, metrikacijos skyriaus, Lietuvos ypatingojo archyvo ir kitų šaltinių. Taip pat panaudoti prisiminimai žmonių, išgyvenusių sovietų okupaciją ir karo metus.

tags: #dainius #juozenas #turtas