Marijonas Mikutavičius pristatė dainą „Ten galėjai būti tu“, jos vaizdo klipą ir didžiausius metų koncertus „Ore“.
Ši daina - tai dar vienas M. Mikutavičiaus bandymas pasidalinti savo istorijomis su klausytojais, kviečiant juos kartu patirti įvairias emocijas ir apmąstyti gyvenimo prasmę. Gruodžio mėnesį Marijoną bus galima išvysti gyvuose pasirodymuose didžiosiose miestų arenose.
Anot Marijono, daina „Ten galėjai būti tu“ yra kelio daina: „Vaikinas ir mergina kažkur pabėga, bėga iš namų. Ir man atrodo, kad čia viskas prasidėjo nuo pirmųjų frazių, kad: „trenkė durimis, išmetė raktus, namo ji nebegrįš“. Ir aš nežinau, iš kur tai atėjo, bet, matyt, kažkur važiuojant man tai susidėliojo galvoje. Aš pagalvojau, kad tai puiki pradžia pradėti dainą ir ji vystėsi. Aš norėjau, kad tai būtų tam tikra prasme trumpa istorija, kaip mažas apsakymas. Kažkuria prasme, kad eitų kaip ir normalus įvykis, kad vaikinas pabėgo, kaip ir kriminalinė istorija. Gali būti, kad čia man yra padaręs įtakos koks nors Tarantino. Kaip yra jo filmas „Nuo aušros iki sutemų“, kur pusė filmo lyg ir normalus filmas ir paskui atsiranda vampyrai. Ten yra potekstė, matyt irgi kito filmo, „Telma ir Luiza“, kur dvi moterys bėgo nuo šito pasaulio. Čia yra pasąmonės srautai, kurie kartais išeina tokia dabar jau virtusia simbolika. Ir jie kažkur bėga, ir, matyt, žūsta, pabaiga galvoji: „okay, žuvo ir kažkaip neįdomu“. Reikia kažkokio, kaip tu ir sakai, kažkokio siurrelizmo. Ir staiga: davai, tegul ten būna Dievas arba ateivis, arba nežinau kas ten. Dailininkas Rimas Valeikis nupiešė kažkokį baubą.“
Dainos Žodžiai ir Siurrealizmas
Dainos žodžiai, pasak M. Mikutavičiaus, pasižymi siurrealizmu: „Labai ši daina man siurrelistinė: „Gravitavo švelniai kaip su sparnais, kaip ant spranžinų, ten galėjai būti tu.“
Istorijos ir Pasakojimai Dainose
M. Mikutavičius teigia, kad kūrėjas nesutvertas tik tam, kad darytų tik šlagerius, hitus ir linksmas dainas. Anot jo, „Šiaip amerikiečių lyrikoje yra labai daug tokių dainų, kur daina pasakoja istoriją. Mes linkę dainuoti apie tokius abstrakčius dalykus, naudoti metaforas, bet anglosaksų lyrikoje yra labai daug dainų, kur tiesiog pasakoja istoriją, kažkas kažką nužudė, pabėgo, pakorė, tiesiog išsiskyrė su vyru ir tu likai su vaikais. Tu kuri mažą pasaką.
Tiesą sakant, aš galvojau išleisti albumą tokių dainų, kur kiekviena daina būtų kažkokia istorija.“
M. Mikutavičius prisipažįsta, kad turi paruoštą albumą, tačiau jis neišleistas: „Jis realiai yra. Yra visa medžiaga naujam albumui ir jis guli. Mes planavome jį išleisti lyg 2019 metų pabaigoje. Bet kažką aš sustabdžiau, ar ten paskutiniai štrichai buvo, mes nespėjome. Tada galvojome, kad leisime 2020 metų pradžioje. Tada atėjo korona ir supratai, kad niekam čia nereikia išvis. Ir tiesiog tos dainos guli. Dabar yra mintis, kad gal parašyti tada antrą dalį ir tada bus dvigubas albumas.“
M. Mikutavičius mano, kad „jeigu žiūrėti tik pragmatine prasme, tai greičiausiai nėra prasmės, nes pagal dabartinę visą situaciją žmonės dabar praktiškai nebeklauso albumų, nes muzikos yra toks siaubingas kiekis, kad tau tiesiog reikia įrašyti vieną gerą dainą. Kai anksčiau leisdavai albumus, žinoma, retas albumas būdavo tuo metu, kad visos dainos būtų absoliutūs hitai. Labai retas albumas. Tai dabar iš esmės atrodo beprasmiška ir niekam nereikia, nes tiesiog reikia įrašyti vieną dainą, hitą, kurį gros visos radijo stotys ir kuris surinks „Youtube“ kažkokį kiekį tūkstančių like. Tada tu vėl kažkuria prasme ant bangos. Mes kažkada net svarstėme: ar nevertėtų iš esmės turėti dvi-tris geras dainas ir padaryti jas taip tobulai, kad negalėtum prisikabinti. Sudėti visą energiją, darbą ir laiką būtent į jas, užuot vargus su dešimt dainų ir žinant, kad 80 proc.“
Visgi, nepaisant pragmatiškų sumetimų, M. Mikutavičius pabrėžia kūrybos svarbą: „Žinoma, žmogus yra kūrėjas. Yra, aišku, tų, kurie kepa tik hitus. Bet kūrėjas nesutvertas tik tam, kad darytų tik šlagerius, hitus ir linksmas dainas. Jis nori pabandyti, paekspermentuoti, nori įlįsti ten, kur dar nebuvo. Jis nori sukurti tokią emociją ir dar kitokią.“
Anot M. Mikutavičiaus, „linksma dainuška visada eis geriau. Jeigu tu kalbi apie rezonansą visuomenėje, tai visada eis geriau negu giliamintiškas kūrinys.“
Atlikėjo teigimu, kūrinyje apdainuota vienos merginos istorija. Ji palieka namus, sutinka meilę, prisidirba ir patiria transcendentinių dalykų. „Nežinau, ar jai reikėtų pavydėti, ar jos gyvenimo vengti. Istoriją, žinoma, būtų galima išplėsti, tačiau tuomet daina niekada nebūtų pasibaigusi.
Klipo vaizdus nutapė Rimas Valeikis, sumontavo ir animavo Eimantas Belickas.
Dainos žodžiai:
Aš turiu pilną baką benzino,
Sudegintas lūpas Ir smėlėtas rankas
Kur keliaujam niekas nežino,
Jeigu dingtume čia Mūsų niekas neras
Aš žinau tavo tylinčios akys
Slepia nuo manęs Kaip labai pavargai
Bet net už deimantus gražiau
Tavo nuovargio veidas Tavo sulipę plaukai.
Ar mylėsi tu mane kai ruduo ateis,
Kai sena rudens naktis žemėj nusileis.
Ar mylėsi tu mane kai papūs šiaurys,
Kai sena balta žiema belsis į duris
Priedainis:
Būk su manim ryto lietuje,
Žalio berželio meilės migloje,
Būk su manim Gruodžio tyloje,
Būk tu visada mano širdyje.
Kiek kartų dar aš Nulėksiu nuo skardžio,
Kol nustosiu nepaisyti Kelio ženklų.
Kiek kart dar užnuodyto Vandens atsigersiu,
Kol delnus sumerksiu Tenai kur švaru.
Kiek kartų dar reiks Man pirštus susipjaustyt,
Kol peilį išmoksiu Tiksliai įsmeigt.
Kiek kartų dar aš Atsibusiu su moterim,
Kol rytą pakilęs Paklausiu kur kava.
Baigėme mokyklą penkiese, mes viena chebra
Du mano klasiokai, dvi draugės ir aš
Buvo paskutinis skambutis pirmoko rankoj
Buvo kas ilgiau nemiegojęs iškęs
Alaus gėrėm kaip pamišę už tai, kad išėjom
Degtinę už tuos, kurie buvo draugais
Cigarečių po dvidešimt už kiekvieną kartą
Kai mus baudė už tai, kad buvom tik mokiniais.
Ei, tu nepyk, aš negrįšiu - su draugais einu į futbolą
Ei, tik nereikia, nesakyk, kad mano meilė muilo burbulas
Ir mano paprastas gyvenimas, Tavo nemiga ir nerimas
Mano naktiniai sugrįžimai, klaidos Ne laiku išsklaido mūsų šilumą tylią
Bet bliamba, juk aš tave.
Tu mano didžiausia žuvis Kurios niekada nepagaunu
Nuo Misisipės iki Volgos žiočių Tu mano didžiausia žuvis.
Tu mano didžiausia viltis Kurią aš atgaunu iš naujo
Nuo meilės deivių lig galingiausiu dievu Tu mano didžiausia viltis.
Tu mano gražiausias įvartis Kurio aš anksčiau nepataikiau
Nuo stadiono lig paprasto lauko Tu mano gražiausias įvartis.
Vėl eilinė diena Rodos nieko keisto.
Visai nepanašu, kad kas pasikeistų.
Gali neatsimerkti, viskas jau matyta.
Pasaulis toks, kaip kiekvieną rytą.
Bet.. Dienomis kaip ši.
Pro nešvarų langą stebiu aš dangų.
Ir kvaila mintis, lyg sena meilužė ryte aplanko.
Laimės pilna parašyt, sudainuoti daina.
Gaila kad į galvą man niekas neateina tik..
Kas šiąnakt miegojo su gražiausia mergina?
Kur milijonierius su brangiausia mašina?
Kas sėdės geriausioj vietoj operos teatre
Kas ir vėl bus ant viršelio pižonų žurnale?
Pasakykit man, kas šiandien geriausi?
Kas dar pasiliks, o kam jau keliauti į namus?
Pasakykit man, kas šiandien geriausi?
Deimantai ir perlai, prakeiktas derinys.
Prakaitas ir nervai - amžinas ryšys.
Ar prisimeni tu mus kai su saule grįžom,
Su lietum išėjom į namus.
Tada mes nė vienas neskubėjom.
Ėėjom gatvėmis mes didelėm, pakeltom galvom.
Ar tu prisimeni mus mėnesienoje tylius kaip sraigės?
Tu sakei, kol mes nejudam nieks nesibaigia, ėėėjo
Tavo veidą tebematau akim užmerktom.
Kad ir kur dabar esi, aš tau dėkingas.
Mano draugas, mano saulė, mano šuo, mergina ir aš
Bėgam ten kur traukinys nuveš.
Paskutinį centą atiduodu į geras rankas
Tegul į jūrą ją pasiekęs numes.
Pamatysi kaip lengvai Tu per žolę basas išeini
Lig horizonto vien tavo namai Kai atidarai duris.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje lyginami skirtingi M. Mikutavičiaus kūrybos aspektai:
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Tematika | Gyvenimiškos istorijos, meilė, kelionės, socialiniai klausimai |
| Stilius | Siurrealizmas, metaforos, pasakojimai |
| Muzika | Įvairūs žanrai, nuo roko iki popmuzikos |
| Poveikis | Emocinis ryšys su klausytojais, apmąstymai |