Darbas - tai tikslingas, visuomenei naudingas žmogaus veikimas, reikalaujantis protinių ar fizinių jėgų įtempimo, dirbimas, veikla, triūsas. Dirbdamas žmogus įsitvirtina kaip visuomenės narys, kuriantis materialines ir dvasines vertybes, reikalingas jo esminiams poreikiams patenkinti, ir realizuoja save kaip asmenybę, susikuria egzistavimo sąlygas keisdamas gamtą, patį save, savo santykius su kitais žmonėmis.
Darbas išreiškia konkretų žmogaus aktyvumą, tai yra žmogaus energijos sąnaudas naujam dalykui sukurti. Tikslingumu, tinkamumu ir naudingumu darbas skiriasi nuo kitų žmogaus ir gyvosios gamtos veiklos rūšių. Darbo procesui būdinga tikslinga žmogaus veikla (tikslingas fizinių, dvasinių, protinių žmogaus gebėjimų taikymas), darbo objektas (tai, į ką nukreipta tokia veikla, pavyzdžiui, gamtos ištekliai, žaliavos, medžiagos, informacija) ir darbo priemonės (jomis veikiami darbo objektai paverčiami darbo produktais, tai yra gaminiais).
Pagal poveikio darbo objektui būdą gali būti skiriamas fizinis (vyrauja raumenų veikla) ir protinis (vyrauja centrinės nervų sistemos veikla) darbas. Konkretaus darbo turinį (specifinius požymius) lemia darbo objektas, priemonės ir produktas bei darbo operacijų visuma ir nuoseklumas. Pagal fizinių ir protinių pastangų darbinėje veikloje santykį skiriamas žemo, vidutinio ir aukšto intelektinio lygio darbas.
Pagrindiniai Darbo Santykių Subjektai
Darbdavys
Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal LR DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas.
Darbuotojas
Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal LR DK 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.
Darbo Sutartis: Esminiai Aspektai
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas.
Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja šiam Kodeksui, įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos šio Kodekso, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai.
Būtinosios Darbo Sutarties Sąlygos
Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.).
Darbo Sutarčių Rūšys
- Terminuota darbo sutartis: gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams.
- Sezoninė darbo sutartis: sudaroma sezoniniams darbams atlikti, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.
- Trumpalaikė darbo sutartis: sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui.
- Nuotolinio darbo sutartis: sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose negu darbovietė darbuotojui priimtinose vietose.
- Patarnavimo sutartis: darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas.
Kitos Darbo Formos
Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai.
Tarnybinės Komandiruotės ir Kilnojamojo Pobūdžio Darbas
Darbdaviams neretai kyla klausimas, kaip teisingai ir tinkamai įforminti darbuotojų išvykimus darbo funkcijoms atlikti į užsienį ar kitą Lietuvos miestą. Tarnybinė komandiruotė - tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygtos darbo funkcijos atlikimas, tarnybinio pavedimo vykdymas ar kvalifikacijos kėlimas ne nuolatinėje darbo vietoje. Kilnojamojo darbo pobūdis, kaip specifinis, turi būti nustatytas darbo sutartyje. Kilnojamąjį darbą dirbančio darbuotojo darbo vietos apibrėžimas turi būti itin apgalvotas, nes nuo to priklauso, ar darbuotojas gali būti siunčiamas į komandiruotę, ar ne.
Kilnojamojo pobūdžio darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su darbuotojų važiavimu. Tokiems darbuotojams yra kompensuojamos su tokiu darbo pobūdžiu susijusios padidėjusios išlaidos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 216 str.). Konkretus padidėjusių išlaidų kompensuojamasis dydis nustatomas kolektyvinėje arba darbo sutartyje ir mokamas iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Tarnybinė komandiruotė nelaikomas darbas, atliekamas kitoje vietovėje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta, kad darbo pobūdis bus kilnojamasis.
Dienpinigių, mokamų komandiruojamiems darbuotojams, apmokestinimas darbdaviui yra palankesnis. Nei dienpinigiai, nei kompensacijos, mokamos už kilnojamojo pobūdžio darbą, nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (išskyrus tam tikras išimtis). Būtent dėl minėtos mokesčių naštos darbdaviai pagal pobūdį kilnojamuosius darbus linkę apskaityti kaip komandiruotes ir komandiruojamiems darbuotojams mokėti dienpinigius.
Kadangi formaliai tokie darbuotojų išvykimo įforminimai laikomi pažeidimais, Europos Sąjungoje buvo imtasi priemonių griežčiau kontroliuoti komandiruojamųjų darbuotojų turinčius darbdavius. Siekiant piktnaudžiavimo ir pažeidimų prevencijos, 2014 m. gegužės 15 d. buvo priimta direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. Naujos direktyvos 4 straipsnyje nustatyti aiškūs ir konkretūs kriterijai, kuriais turėtų vadovautis kompetentingos institucijos, vykdydamos patikras ir kontrolę bei turėdamos pagrindo manyti, kad darbuotojas gali būti nelaikomas komandiruotu pagal Direktyvą 96/71/EB. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2016 m. birželio 18 d.
Pradėjus taikyti direktyvos nuostatas, bus galima lengviau nustatyti atvejus, kada darbdaviai darbuotojus komandiruoja fiktyviai. Pažeidimai gali būti padaromi ne tik siekiant naudingesnio apmokestinimo, bet ir dėl to, kad iš tiesų gali būti sudėtinga atskirti komandiruotę nuo kilnojamojo pobūdžio darbo. Reikėtų nepamiršti, jog darbo vietos nurodymas darbo sutartyje yra labai reikšmingas, sprendžiant ar darbuotojas gali būti komandiruojamas.
| Požymis | Komandiruotė | Kilnojamojo pobūdžio darbas |
|---|---|---|
| Apibrėžimas | Darbo funkcijos atlikimas ne nuolatinėje darbo vietoje darbdavio nurodymu. | Darbas, atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su darbuotojų važiavimu. |
| Darbo sutartis | Darbo sutartyje gali būti nenurodyta. | Būtinai turi būti nurodytas darbo sutartyje. |
| Apmokestinimas | Dienpinigiai neapmokestinami GPM (išskyrus tam tikras išimtis). | Kompensacijos neapmokestinamos GPM (išskyrus tam tikras išimtis). |
Darbuotojų Sauga ir Sveikata
Darbo aplinka - darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų).
Darbo sąlygos - darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.
Darbuotojų sauga ir sveikata - visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
Svarbu užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Tai apima rizikos vertinimą, prevencinių priemonių įgyvendinimą ir nuolatinį darbuotojų švietimą.