Šiame straipsnyje aptarsime, ar darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo gyvenamosios vietos registracijos Lietuvoje. Taip pat panagrinėsime asmens duomenų apsaugos klausimus, susijusius su šiuo reikalavimu.
Asmens duomenų apsaugos įstatymas
Lietuvos Respublikoje asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Šis įstatymas nustato taisykles, kaip turi būti tvarkomi asmens duomenys, įskaitant gyvenamosios vietos informaciją. Svarbu žinoti, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas turi būti pagrįstas teisėtu pagrindu.
Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita.
Įstatymas taikomas, kai:
- Asmens duomenis savo veikloje tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje.
- Asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, kuris yra įsteigtas ir veikia trečiojoje valstybėje, bet naudoja Lietuvos Respublikoje esančias asmens duomenų tvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės naudojamos tik duomenims persiųsti tranzitu per Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teritoriją.
Pagrindinės sąvokos
Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, susijusias su asmens duomenų apsauga:
- Duomenų valdytojas - juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones.
- Duomenų tvarkytojas - juridinis ar fizinis asmuo, duomenų valdytojo įgaliotas tvarkyti asmens duomenis.
- Duomenų gavėjas - juridinis ar fizinis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys.
- Sutikimas - savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu.
Asmens duomenų saugojimas
Asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai.
Asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis ar saugumo priemonėmis, įstatymų nustatyta tvarka gali tvarkyti tik valstybės institucija ar įstaiga. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tokius duomenis gali tvarkyti įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tinkamai įgyvendintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos priemonės duomenų subjekto teisėtiems interesams apsaugoti.
Ar darbdavys gali reikalauti gyvenamosios vietos registracijos?
Darbdavys gali reikalauti gyvenamosios vietos registracijos, jei tai yra būtina dėl įstatymų reikalavimų arba jei tai susiję su darbo funkcijų vykdymu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dirba su dokumentais, kuriems reikalingas tikslus adresas, arba jei įmonė turi vykdyti tam tikrus reikalavimus, susijusius su darbuotojų registracija.
Tačiau, darbdavys privalo užtikrinti, kad šis reikalavimas atitiktų Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatas. Tai reiškia, kad darbuotojas turi būti informuotas apie tai, kodėl jo gyvenamosios vietos duomenys yra renkami ir kaip jie bus naudojami. Be to, darbdavys turi užtikrinti, kad šie duomenys būtų saugomi tinkamai ir nebūtų teikiami tretiesiems asmenims be pagrindo.
Duomenų teikimo sutartis
Asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis.
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Asmens kodas
Asmens kodas - unikali skaitmenų seka.
Asmens kodas gali būti naudojamas:
- Juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar lizingo (finansinės nuomos) verslu.
- Sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinę paramą teikiančių ir administruojančių institucijų ir švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje.
Vaizdo stebėjimas
Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Skolininkų duomenys
Duomenų valdytojas turi teisę skolininkų duomenis, taip pat ir asmens kodą, teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas.
Duomenys apie faktą, kad duomenų subjektas laiku ir tinkamai neįvykdė savo finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų, negali būti tvarkomi ilgiau negu 10 metų nuo įsiskolinimo padengimo dienos.
Duomenų subjekto teisės
Duomenų subjektas turi teisę:
- Gauti informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą.
- Reikalauti ištaisyti netikslius duomenis.
- Reikalauti sunaikinti duomenis, jei jie tvarkomi neteisėtai.
- Nesutikti, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais.
Duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti atsakymą.
Informavimas apie duomenų tvarkymą
Duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus.
Ši dalis netaikoma tvarkant asmens duomenis statistikos, istoriniais ar mokslinio tyrimo tikslais, kai tokios informacijos pateikti neįmanoma ar pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų senumo, nepagrįstai didelių sąnaudų) arba kai duomenų rinkimo ir teikimo tvarką nustato įstatymai. Apie tai duomenų valdytojas privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka.
Duomenų subjekto paklausimas
Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos. Duomenų subjekto prašymu tokie duomenys turi būti pateikiami raštu. Neatlygintinai tokius duomenis duomenų valdytojas teikia duomenų subjektui kartą per kalendorinius metus. Teikiant duomenis atlygintinai, atlyginimo dydis neturi viršyti duomenų teikimo sąnaudų.
Duomenų tvarkymo sustabdymas
Duomenų subjekto prašymu sustabdžius jo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, asmens duomenys, kurių tvarkymo veiksmai sustabdyti, turi būti saugomi tol, kol bus ištaisyti ar sunaikinti (duomenų subjekto prašymu arba pasibaigus duomenų saugojimo terminui).
Jeigu duomenų valdytojas abejoja duomenų subjekto pateiktų asmens duomenų teisingumu, jis privalo sustabdyti tokių duomenų tvarkymo veiksmus, duomenis patikrinti ir patikslinti. Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas informuoti duomenų gavėjus apie duomenų subjekto prašymu ištaisytus ar sunaikintus asmens duomenis, sustabdytus asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus atvejus, kai pateikti tokią informaciją būtų neįmanoma arba pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų laikotarpio, nepagrįstai didelių sąnaudų).
Teisė nesutikti su duomenų tvarkymu
Duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, nenurodydamas nesutikimo motyvų, kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais.
Automatizuotas įvertinimas
Jeigu duomenų valdytojas įvertina duomenų subjekto savybes automatiniu būdu ir duomenų subjektas nesutinka su tokiu įvertinimu, jis turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl jo savybių įvertinimo.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pagalba
Duomenų subjektas, kreipdamasis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir pateikdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę prašyti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją surinkti iš registruotų duomenų valdytojų jo asmens duomenis ar informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą ir jį supažindinti su surinktais duomenimis ar informacija. Jeigu duomenų subjektas į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją kreipiasi elektroniniu būdu, jo prašymas turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Atsakymas į tokį prašymą asmeniui pateikiamas elektroniniu paštu, o asmens pageidavimu - siunčiamas paštu prašyme nurodytu adresu arba įteikiamas. Atsakymas elektroniniu paštu turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu.
Duomenų saugumo priemonės
Duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.
Duomenų valdytojo, duomenų tvarkytojo ir jų atstovų darbuotojai, kurie tvarko asmens duomenis, privalo saugoti asmens duomenų paslaptį, jeigu šie asmens duomenys neskirti skelbti viešai.
Duomenų subjektams (fiziniams asmenims) siunčiami ar pateikiami spausdintiniai rašytiniai informacinio pobūdžio pranešimai apie duomenų subjektams (fiziniams asmenims) suteiktas paslaugas, duomenų subjektų (fizinių asmenų) prievoles, sutarčių su duomenų subjektais (fiziniais asmenims) vykdymą, sąskaitos, darbdavio darbuotojui skirti atsiskaitymo lapeliai, individualūs komercinio pobūdžio pasiūlymai duomenų subjektams (fiziniams asmenims), kurių turinyje yra nurodomi duomenų subjektų (fizinių asmenų) asmens duomenys, įskaitant, tačiau neapsiribojant, duomenis apie asmens vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą, sumokėtus ar nesumokėtus mokesčius, mokėtojo kodą ar numerį, atsiskaitomosios knygelės numerį, privalo būti pateikiami uždaru pavidalu, ant kurio gali būti tik pašto paslaugoms būtina informacija, ir tokių pranešimų turinys gali būti matomas tik duomenų subjektui (fiziniam asmeniui), kuriam adresuojamas pranešimas, ar jo sutikimu trečiajam asmeniui, atidarius ar išpakavus pateiktą pranešimą.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Kaip vykdomas šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnį, prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. Ji atskaitinga Vyriausybei.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklos principai
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikdama šio įstatymo jai nustatytas funkcijas bei priimdama sprendimus, susijusius su šiame įstatyme jai nustatytų funkcijų atlikimu, yra nepriklausoma.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, Seimo nariai ir kiti pareigūnai, politinės partijos, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys neturi teisės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriui, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius yra valstybės tarnautojas - įstaigos vadovas, į pareigas priimamas konkurso būdu 5 metų kadencijai ir iš jų atleidžiamas Ministro Pirmininko Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijos
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:
- Įgyvendina Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu.
- Iš anksto raštu įspėjus, o atliekant asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimą pagal skundą - be išankstinio įspėjimo, įeiti į tikrinamo asmens patalpas arba teritoriją, kur yra dokumentai, įranga, susiję su asmens duomenų tvarkymu.
MIGRIS sistema
Prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo turite pateikti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Svetainėje www.migracija.lt prisijunkite prie MIGRIS. Tai padaryti galima dviem būdais: naudojant el. paštą arba per Elektroninius valdžios vartus/VIISP (tik asmenims, turintiems LR suteiktą asmens kodą/el.
Pirmiausia pateikiamas tarpininkavimo raštas. Tarpininkavimo raštas pildomas ir pateikiamas elektroniniu būdu prisijungus prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS). Šį numerį užsienietis nurodo, pildydamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS sistemą. Tarpininkavimo raštas turi būti sudarytas ne anksčiau nei prieš 5 mėnesius iki užsieniečio prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pateikimo Migracijos departamentui dienos.
LLG (Leidimas laikinai gyventi) užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti užpildo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Prie prašymo turi būti pridėtos reikiamų dokumentų skaitmeninės kopijos. Užsienietis, užpildęs prašymą per MIGRIS, pažymi, kur pageidauja atsiimti dokumentą (Migracijos departamento teritoriniame skyriuje, kuriame pateikė prašymą, ar kitame teritoriniame skyriuje, arba atsiimti per kurjerį).
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Už reikalavimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje nesilaikymą gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė.
Per MIGRIS pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje:
- gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje.
- su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis.
Svarbi informacija užsieniečiams
- Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena.
- Užsienietis turi nurodyti savo faktines (nuolatines) gyvenamąsias vietas per pastaruosius 10 metų.
- Dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis turi gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, yra ne mažesnis kaip 7 kv. m. (gyvenamasis plotas užsieniečiui, kuris studijuoja ar mokosi, turi būti ne mažesnis kai 4 kv. m.).
Sveikatos draudimas
Sveikatos draudimo suma nėra nustatyta (paprastai tai būna 6 000 Eur). Svarbu, kad sveikatos draudimas garantuotų būtinosios medicinos pagalbos, išlaidų ir išlaidų, galinčių atsirasti dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę dėl sveikatos priežasčių (transportavimo, įskaitant asmens sveikatos priežiūros specialisto (specialistų) palydą), apmokėjimą ir galiotų visą užsieniečio buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį.
Darbo galimybės
Jei leidimas laikinai gyventi išduotas darbo pagrindu, Jūs galite dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo Jus įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvote įdarbintas. Jeigu norite pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turite Migracijos departamentui pateikti prašymą dėl darbdavio/darbo funkcijos keitimo.
Užsienietis, kuris yra įmonės vadovas, gali gauti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 2 ar 22 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti kaip įmonės vadovas.
Užsienietis, kuris yra įmonės akcininkas, gali gauti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 ar 21 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti kaip įmonės akcininkas.
Prašymo nagrinėjimo trukmė
Sprendimas išduoti nacionalinę vizą priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Šis laikotarpis atskirais atvejais gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų.
Užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas bendra tvarka, jeigu pvz., Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi ir su juo pateiktus dokumentus bei surinktą medžiagą, nustato, kad nepakanka pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.
Darbdavio keitimas
Norėdamas pakeisti darbdavį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu, praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi kortelės išrašymo dienos ir prisijungęs prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) elektroniniu būdu turi užpildyti prašymą dėl darbdavio keitimo ir rezervuotu vizito laiku atvykti į pasirinktą Migracijos departamento teritorinį skyrių pateikti šį prašymą ir prie prašymo pridėtų dokumentų originalų.
tags: #darbdavys #reikalauja #gyvenamosios #vietos #registracijos