Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliai Lietuvoje

Įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, siekiama išvengti piktnaudžiavimų, apsaugoti ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų interesus bei užtikrinti konkurencingų ūkių plėtrą. Šiuo tikslu įtvirtinti papildomi apribojimai, vadinami saugikliais.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais vadinami dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę įgijimo sąlygas ir tvarką, taip pat ribojimus bei draudimus reglamentuoja specialus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas.

Šiuo metu viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl žemės ūkio paskirties žemės sutelkimo stambių žemės savininkų rankose, Žemės ūkio ministerija siekia, kad visuomenė pagaliau nebebūtų klaidinama.

Istorija ir Priežastys

Ribojimai žemės ūkio paskirties žemei pirkti pirmą kartą įvesti 2003 m. 2006 m. Žemės ūkio ministerija ne kartą akcentavo siekį, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų sutelkta vienose fizinio ar juridinių asmenų rankose (tikėtina, naudojant ir užsienio kapitalą) ir netaptų manipuliacijų objektu siekiant pelningai ją parduoti, o ne gaminti žemės ūkio produkciją.

Lapkričio 23 d. Įstatymo pataisos buvo parengtos siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos (EK) pradėtą pažeidimo procedūrą dėl šiuo metu Lietuvoje galiojančių nuostatų, nustatančių kvalifikacinius reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, nesuderinamumo su Europos Sąjungos (ES) įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais.

Iki šiol galiojusios nuostatos, nustatančios profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, buvo nesuderinamos su ES įsisteigimo ir laisvo kapitalo judėjimo principais.

Žemės pardavimo saugikliai atsirado ne šiaip sau. Jais siekėme, kad gerokai didesnes finansines galimybes turintys užsieniečiai neišpirktų mūsų žemės, kad pirmiausia formuotųsi mūsų ūkiai.

Pagrindiniai aspektai

Seimas plenariniame posėdyje reglamentavo apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Priimtais teisės akto pakeitimais nutarta nustatyti papildomus saugiklius įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę siekiant išvengti piktnaudžiavimų, apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę daugelį metų dirbančių ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų interesus ir užtikrinti konkurencingų ūkių plėtrą.

Žemės ūkio ministerija norintiems įsigyti žemės siūlo įvesti patirties ir kvalifikacijos reikalavimus. Fiziniams ir juridiniams asmenims būtina 3 metų žemės ūkio veiklos patirtis. Jau galiojančius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemės, nutarta papildyti reikalavimu ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas.

Fiziniam asmeniui - trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas. Juridiniam asmeniui - 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo įrodymas.

Siūloma įtvirtinti vietos savivaldos dalyvavimą žemės perleidimo procese, įkuriant leidimų pirkti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo komisijas. Asmenys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės galės tik gavę savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriaus leidimą, išduotą apsvarsčius savivaldybės tarybos sudarytos komisijos siūlymą. Leidimus išduodančias komisijas sudarytų savivaldybės administracijos atstovai, seniūnai, bendruomenių atstovai ir žemės savininkus ir (ar) žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų atstovai.

Įstatymo projekte siūloma, kad žemę perkantys fiziniai ir juridiniai asmenys turi įsipareigoti įsigytoje žemėje 10 metų gaminti Žemės ūkio ministerijos nustatytą minimalų žemės ūkio produktų kiekį. Baudos už tai, kad nevykdoma žemės ūkio gamyba, vienam sklypui siektų nuo 5 iki 10 tūkst.

Vienas svarbiausių apribojimų, siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms žeme, yra siūlomi griežti reikalavimai vadinamiesiems susijusiems asmenims. Tai reiškia, kad 500 ha įsigyjamos žemės siūloma skaičiuoti ne vienam asmeniui, bet ir su juo susijusiems asmenims. Susijusių asmenų įsigyjamas žemės ūkio paskirties žemės plotas bus skaičiuojamas kaip bendras. Susiję fiziniai asmenys būtų kartu gyvenanti šeima, susijusiais juridiniais asmenimis laikomi tie, kuriuose ta pati įmonė ar tas pats asmuo turi daugiau kaip 25 proc.

Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha).

Priimtomis pataisomis užtikrinama, kad pirmiausia į žemės ūkio paskirties žemės rinką pateks asmenys, suinteresuoti užsiimti žemės ūkio veikla.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, jų abiejų tėvai ir sutuoktinių nepilnamečiai vaikai (arba sutuoktinių tėvų anūkai).

Susijusiais asmenimis laikomi ir juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 proc. akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 proc.

Nuo šių metų pradžios patvirtinta nauja sutikimų (vietoj buvusių išduodamų leidimų) įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarka. Ji paskelbta NŽT interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

Įvertinę pateiktus dokumentus ir patikrinę valstybės įmonių registruose esančius duomenis apie asmenis ir susijusius asmenis (jų turimą žemę arba akcijas, esančias juridiniuose asmenyse), NŽT teritoriniai skyriai sutikimus išduoda pagal žemės ploto buvimo vietą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo. Per pirmąjį šių metų mėnesį NŽT gavo 1664 prašymus išduoti sutikimą žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Teigiami sprendimai dėl sutikimų priimti 1340 asmenims.

Netrukus Žemės ūkio ministerija planuoja sustiprinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kontrolę - NŽT suteikti įgaliojimus patikrinti dar iki 2018 m. sausio 1 d. sudarytus žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorius. Iki šiol už tai būdavo atsakingi notarai, tvirtindavę žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, apie 70 proc.

Žemės ūkio ministerija pristatė Vyriausybei Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis bandoma panaikinti kai kuriuos žemės pardavimo saugiklius.

Iš principo tie saugikliai praranda prasmę. Tad kodėl turėtume pešiotis su ta Europos Komisija? Gal verta nusileisti? Bet svarbu, kad apribojimų atsisakytume po truputį.

Pavojus, kad mūsų žemės plotai atsidurs užsieniečių rankose, buvo, dabar jis mažėja.

Panaikinę dalį saugiklių, pateiktume EK, kad procedūra vyksta, tada jų gąsdinimas pasibaigtų.

Visų pirma, mūsų žemės kaina vejasi Europos kainas. Antra, mūsų ūkiai kaip ir susiformavę - per ketvirtį amžiaus susidėliojo gana aiškus pagrindas.

Konkurencija žemės rinkoje tikrai yra, ir būtent vietinė konkurencija.

Jei laikysimės kietai, nieko nenaikinsim, neargumentuosim savo pozicijos, tikrai sulauksime ekonominių sankcijų. To nesinorėtų, nes pinigų praradimas nėra mūsų tikslas. Kalbėdami tik norais, nieko neįtikinsime, reikia tvirtų argumentų.

Vis dėlto nei buvusi, nei dabartinė valdžia neatsistoja ir nepasako: „Aš išsaugosiu mūsų valstybę.“ Tai Didžiosios Britanijos premjerės Teresos Mei (Theresa May) žodžiai.

Pažiūrėkime iš vertybinės pusės. Užsienietis, siekdamas kuo didesnių masyvų, ūkį išardytų, sodybas, kaimus nugriautų, atsivežtų galingos technikos… Įsivaizduojame, kad mes dirbsime, bet kažin? Gal koks kinas dirbs, nes jo darbo jėga pigesnė.

Lietuva žemėlapyje

Išimtys

Nustatyti reikalavimai nebus taikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį.

Pirmumo teisė

Priimtomis pataisomis patikslinta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę: „Šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos yra daugiau negu 50 proc. iš žemės ūkio veiklos. Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą.

Vienas saugiklių numato ir tai, kad žemę parduoti sumanęs savininkas pirmiausia ją turi pasiūlyti ūkininkui, su kurio valda ribojasi parduodamas sklypas.

Taip pat palikta teisė žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems prieš visus kitus asmenis įsigyti parduodamą žemę.

Kai pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis per 2 darbo dienas privalo pranešimą perduoti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kuris apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas raštu privalo pranešti asmenims ar valstybės institucijai, turintiems pirmumo teisę įgyti parduodamą žemės sklypą. Šie asmenys ar valstybės institucija apie savo sutikimą arba atsisakymą pirkti parduodamą žemės sklypą turi ne vėliau kaip per 15 dienų pranešti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kuris, gavęs sutikimą pirkti žemės sklypą, išduoda žemės sklypo savininkui pažymą, kad jis gali šį žemės sklypą parduoti pirkėjui.

Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas pažeidus pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės sklypo pardavimą, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Teisiniai ginčai ir kritika

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę - prašoma vetuoti šiandien Seimo priimtas įstatymų pataisas, galimai prieštaraujančias Konstitucijai ir ribojančias teisę į nuosavybę įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės. Liberalų manymu, tokiu būdu pažeidžiami teisėti Lietuvos ir užsienio šalių piliečių interesai.

„Paskubomis priimti žemės įsigijimo „saugikliai“ virto „trukdikliais“, grąžinančiais Lietuvą į feodalizmo laikus. Jei pataisų rengėjų tikslas buvo kaip įmanoma apriboti užsieniečių galimybes įsigyti žemės, tai pasiektas „platesnis“ rezultatas - dabar žemės negalės pirkti ne tik jie, bet ir dauguma Lietuvos piliečių.

Reikalavimai ir apribojimai

Apibendrinant, Lietuvoje įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, taikomi šie pagrindiniai reikalavimai ir apribojimai:

tags: #panaikinti #saugikliai #isigyjant #zemes #ukio #paskirties