Mokestinių Nepriemokų Išieškojimas iš Nuomos Pajamų Lietuvoje

Mokesčių mokėtojui, laiku nesumokėjusiam mokesčio bei su juo susijusių sumų, atsiranda mokestinė nepriemoka. Registracijos numeris KM3558 Ši informacija skelbiama: Mokestinių nepriemokų išieškojimas (101-113 str.).

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apmokestinamos pajamos, gaunamos iš butų nuomos Lietuvoje, atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) reikalavimus. Svarbu suprasti, kaip teisingai deklaruoti ir sumokėti mokesčius už nuomojamą būstą, kad išvengtumėte nemalonumų su Valstybine Mokesčių Inspekcija (VMI).

Pirmiausia reikia suprasti, kad ne visos pajamos iš nuomos yra vienodos mokesčių sistemos akimis. Nekilnojamojo turto nuoma fiziniams asmenims paprastai priskiriama individualios veiklos pajamoms, jei ji vykdoma reguliariai ir siekiant pelno. Ypač svarbu atskirti trumpalaikę nuomą (pvz., per „Airbnb”) nuo ilgalaikės. Trumpalaikė nuoma dažniau traktuojama kaip individuali veikla, nes reikalauja aktyvesnio dalyvavimo - svečių aptarnavimo, valymo, reklamos.

Taigi, ar nuomotojas privalo deklaruoti buto nuomą mokesčiams? Atsakymas yra TAIP. Kadangi nuomojate savo turtą ir už tai gaunate nuolatines pajamas, esate traktuojamas kaip savarankiškai dirbantis žmogus. Ne, jūs verslo nevykdote, tačiau dirbate savarankiškai, dėl to valstybei reikia susimokėti mokesčius.

VMI įgyja teisę priverstinai išieškoti Raginime nurodytą mokestinę nepriemoką kitą dieną po to, kai pasibaigia Raginime mokestinę nepriemoką sumokėti geruoju nurodytas terminas. Jeigu Raginimas nesiunčiamas, VMI įgyja teisę priverstinai išieškoti deklaruoto mokesčio ir su juo susijusių sumų nepriemoką kitą dieną po mokesčio sumokėjimo termino, nustatyto atitinkamo mokesčio įstatyme, pabaigos. Mokesčių mokėtojas apie numatomą taikyti priverstinį nepriemokos išieškojimo būdą neinformuojamas.

Mokestinių nepriemokų išieškojimas (101-113 str.) Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai yra:

1. delspinigiai;
2. turto areštas;
3. nurodymas kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigai ar valstybės iždo valdytojui nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);
4. hipoteka ar įkeitimas;
5. laidasvimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas.

Nuo 2 iki 5 punktuose nurodytų mokestinės prievolės užtikrinimo būdų taikymas nepanaikina mokesčių mokėtojo prievolės sumokėti mokesčių administratoriaus apskaičiuotus delspinigius. Mokesčių administratorius gali naudoti ir kitus, šio ir kitų įstatymų, nustatytus atsiradusios arba galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus.

Teises aktai Registracijos numeris KM0721 Ši informacija skelbiama: Mokestinių nepriemokų išieškojimas (101-113 str.).

Mokesčių Mokėjimo Būdai Iš Nuomos Pajamų

Trumpalaikės būsto nuomos mokesčiai Lietuvoje gali būti mokami trejopai - įsigyjant verslo liudijimą, mokant 15% gyventojų pajamų mokestį (GPM) arba dirbant su individualia veikla.

1. Verslo Liudijimas

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigė, kad gyventojas, norėdamas nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas, pavyzdžiui, butą, gali pats pasirinkti, kaip bus apmokestinamos jo nuomos pajamos. Galima įsigyti verslo liudijimą (VL) „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant šias patalpas gyventojams, o kiekvienam nuomojamam būstui privaloma įsigyti atskirą VL.

Gyventojas, įsigydamas VL, turi iš karto sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį VMI. Fiksuotus pajamų mokesčio dydžius kiekvienai veiklos rūšiai bei galimas taikyti lengvatas nustato kiekviena savivaldybės taryba atskirai.

Svarbu paminėti, jog verslo liudijimas trumpalaikei nuomai neapsiriboja vien tik verslo liudijimo kaina. Dar reikia nepamiršti susimokėti PSD ir VSD Sodrai.

Ji pažymėjo, kad per kalendorinius metus iš verslo liudijime nurodytos vykdytos veiklos gautos ne didesnės nei 45 tūkst. eurų pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla pajamos sumuojamos), apmokestinamos, sumokant savivaldybių tarybų patalpų nuomai nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Gautų pajamų iš patalpų nuomos dalis, viršijusi 45 tūkst. eurų, apmokestinama 15 proc. tarifu.

Pavyzdžiui, kaupiant pensiją bei turint 043 VL Vilniaus miesto savivaldybėje, verslo liudijimą apsimoka imti mėnesiui tik tuo atveju, jei planuojate surinkti virš 1680 eur. pajamų - tuomet jum mažesnė mokestinė našta.

2. 15% Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)

Kitas būdas susimokėti mokesčius teikiant nuomos paslaugas yra pateikti metinę pajamų deklaraciją ir nuo praėjusį mokestinį laikotarpį gautų nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį. Pajamų apmokestinimas pateikiant pajamų mokesčio deklaraciją R. Virvilienės teigimu, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims. Jeigu NT nuomojamas gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, bet nuomojamą turtą naudojantiems asmeninėms reikmėms), tuomet 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų nuomos pajamų turi sumokėti NT nuoma užsiimantis asmuo. T. y. metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., reikia deklaruoti iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Pasirinkus mokėti 15% GPM (arba tiesiog pamiršus pasiimti VL ar ĮV), mokesčius už praėjusius metus turėsite sumokėti iki gegužės 1 d. deklaruojant pajamas. Pavyzdžiui, jeigu Palangoje nuomosite savo būstą už 500 € per mėnesį, per metus surinksite 6000 € pajamų. Pagrindinis minusas, jog pasirinkus tokį būdą Jums gali tekti susimokėti mokesčius nuo tos sumos už kurią įvyko pardavimas (įskaitant pvz. Airbnb ar Booking.com komisinius, miesto rinkliavą ir kitas tarpininkų išlaidas).

Gyventojų pajamų mokestis yra 15 proc. nuo gautų pajamų. Kiek reikės sumokėti mokesčių? Paskaičiuoti nesudėtinga. Sakykime, butą Vilniuje nuomojate už 400 eurų per mėnesį. Per metus gaunate 400 eur. x 12 mėn. = 4800 eur. pajamas. Nuo jų reikia sumokėti 15 proc., o tai yra 720 eurų. Jei butą nuomojate už 300, tada mokesčių teks susimokėti 300 x 12 = 3600 x 15 proc. = 540 eurų.

3. Individuali Veikla

Pasirenkant šį būdą, reikia įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą „Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla“ arba „Kita apgyvendinimo veikla“. Individualiai veiklai taikomas mokesčio tarifas priklauso nuo pajamų sumos. Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas taikant 15 % tarifą, o gauta mokesčio suma mažinama gyventojų pajamų mokesčio kreditu. Pajamoms, neviršijančioms 20 000 eurų per metus, taikomas 5 % tarifas po kredito pritaikymo. Jei pajamos siekia iki 35 000 eurų, tarifas proporcingai didėja nuo 5 % iki 15 %.

Pasirinkus individualią veiklą, vienas iš privalumų yra galimybė atskaityti faktines išlaidas, patirtas siekiant uždirbti pajamas. Tai galima daryti remiantis leidžiamais atskaitymais, kurie gali siekti ne daugiau kaip 30% gautų pajamų. Taip pat, norint atskaityti su turtu susijusias išlaidas, t.y. Individuali veikla leidžia atskaityti dalį išlaidų.

Nuomojant gyvenamosios paskirties patalpas, galite pasirinkti vieną iš dviejų apmokestinimo būdų: Verslo liudijimas: Įsigykite verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“. Už jį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant gyventojams. Pajamų mokestis: Nuo nuomos pajamų sumokėkite 15 proc. pajamų mokestį.

Tačiau, jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2025 m. 120 VDU 253065,60 Eur; 2024 m. 120 VDU 228324 Eur; 2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU 180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324 Eur; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.

Nuomojant kitą turtą (išskyrus nekilnojamąjį) kitiems gyventojams, turite nuo nuomos pajamų patys metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d. sumokėti 15 proc. pajamų mokestį bei šias pajamas deklaruoti. Nuomojant kitą turtą įmonei, nuo išmokamos sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė.

Visais atvejais, jeigu apmokestinamųjų nuomos pajamų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio sumą (2025 m. 120 VDU 253065,60 Eur; 2024 m. 120 VDU 228324 Eur; 2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU 180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324 Eur; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis būtų apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.

Nuomos Sutartys

NT brokeris Ignas Zabarauskas pasakojo, kad sunku rasti atvejų, kuomet būstai būtų nuomojami be sutarčių. „Sutartis apsaugo ir nuomotojus, kurie nori išnuomoti savo būstą, ir nuomininkus, kurie nuomojasi. Ji visais atvejais yra reikalinga. Net jeigu būstą žmogus nuomoja giminaičiui ir atrodo, kad dėl visko pavyks susitarti, vis tiek patariu pasirašyti sutartį. Žodžiu aptartos sąlygos gali labai greitai pasimiršti, todėl ir patariu pasirašyti sutartį“, - komentavo NT brokeris.

Anot jo, sutartyse dažniausiai nuomotojai ir nuomininkai susitaria dėl kainos, depozito dydžio, termino, nuo kada iki kada nuomojamas būstas. „Svarbu aptarti, kaip vyks atsiskaitymas - grynaisiais pinigais ar pavedimu.

Mokesčių Pakeitimai

Finansų ministerija atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vienodos rūšies nuomos pajamos apmokestinamos skirtingai. Anot jos, gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų projekte siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo turto nuomos pajamos būtų apmokestinamos vienu būdu, kaip ir kitos investicinės pajamos t.y. taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

„Atsisakoma galimybės nuo šių pajamų mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, nes patalpų nuoma nėra individuali veikla. Tačiau kartu, įvertinant tai, kad skirtingai nei kitais, savo esme iš kapitalo investicijų gaunamų pasyvių pajamų atvejais (pvz. dividendai, palūkanos), nuomojant nekilnojamąjį turtą patiriamos išlaidos, į kurias šiuo metu neatsižvelgiama, siūloma apmokestinant pajamas iš turto nuomos kitiems gyventojams (išskyrus žemę), jas mažinti 20 proc. gautų pajamų dydžio suma, kas lemtų, kad efektyvus mokesčio tarifas nuomos pajamų atveju būtų mažesnis ir sudarytų 12 proc.“ - komentavo ministerija.

Anot jos, pajamų gautų už patalpų nuomą gyventojams mokesčio tarifas mažėja - nuo 15 proc. iki 12 proc.

Anot jos, jeigu gyventojas nuomoja būstą už 400 eurų per mėnesį, taikant 12 proc. pajamų mokesčio tarifą per metus gyventojas sumokėtų 576 eurus mokesčių. „Tuo tarpu taikant dabar 15 proc. pajamų mokesčio tarifą - 720 eurus, o pagal verslo liudijimą 684 eurus. Taip pat jeigu gyventojas nuomoja būstą už 1000 eurų per mėnesį, taikant 12 proc. pajamų mokesčio tarifą per metus gyventojas sumokėtų 1440 eurus mokesčių. Tuo tarpu taikant dabar 15 proc. pajamų mokesčio tarifą - 1800 eurus, o pagal verslo liudijimą 684 eurus“, - skaičiavo ministerija.

Ar Apsimoka Mokėti Mokesčius?

VMI duomenimis, asmenų, įsigijusių verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ daugėja. Auga ir gyventojų deklaruojamos pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto nuomos.

Asmenims, įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruojantiems iš nuomos gautų pajamų, gali būti pritaikytos trejopo pobūdžio sankcijos - nuobaudos pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bausmės pagal LR baudžiamąjį kodeksą arba baudos pagal LR mokesčių administravimo įstatymą.

„Baudžiamoji atsakomybė taikoma retai ir tik už itin šiurkščius įstatymo pažeidimus, o dažniausiai taikomos administracinės nuobaudos - nuo įspėjimo iki baudos, kurios dydis gali būti nuo 57 iki 144 eurų. Tačiau jei akivaizdžiai siekiama nuslėpti mokesčius, gali tekti sumokėti ir didesnę baudą - nuo 579 iki 1158 eurų“, - žurnale „Investuok“ aiškina A. Gaudutytė.

Trumpalaikės Būsto Nuomos Mokesčiai: Verslo Liudijimas, Individuali Veikla Ar 15% GPM?

Trumpalaikės būsto nuomos mokesčių mokėjimo būdo pasirinkimas Lietuvoje priklauso nuo jūsų pajamų ir veiklos masto. Verslo liudijimas (043 Kodas) yra tinkamas didesnėms pajamoms ir nuolatinei veiklai dėl fiksuotų mokesčių, tačiau reikalauja mokėti PSD ir VSD. Gyventojų pajamų mokestis (15% GPM) netinkamas, jeigu planuojate dirbti su pardavimų platformomis, nes mokesčiai skaičiuojami nuo didelės dalies ir riboja sąskaitų išrašymo galimybes juridiniams asmenims.

Skolų Išieškojimas

Skolų išieškojimas - tai procesas, kurio metu siekiama susigrąžinti fiziniams ar juridiniams asmenims suteiktas lėšas tais atvejais, kai skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų. Deja, gražiuoju susitarti pavyksta ne visada. Kai skolos grąžinimas užsitęsia, kreditorius gali imtis įvairių ikiteisminių veiksmų, o prireikus - kreiptis į teismą ar skolų išieškojimo paslaugas teikiančias įmones, kurios padeda greičiau išspręsti susidariusią situaciją. Kalbant apie sėkmingą skolų išieškojimą, vienas svarbiausių aspektų yra įrodymai. Nesvarbu, ar pinigai buvo skolinami fiziniam, ar juridiniam asmeniui - būtina turėti dokumentus ar kitus faktinius duomenis, patvirtinančius skolos egzistavimą. Tai gali būti skolos raštelis, vekselis, sutartis, sąskaita faktūra ar net susirašinėjimas su skolininku. Kuo aiškesni ir tikslesni įrodymai, tuo didesnė tikimybė, kad išieškojimo procesas bus efektyvus.

Skolų išieškojimas iš fizinių asmenų yra griežtai reglamentuotas, nes tiesiogiai paliečia žmogaus pragyvenimo lygį ir socialinį saugumą. Dažniausiai tokios skolos susidaro dėl vartojimo kreditų, lizingo, ryšio paslaugų, komunalinių mokesčių, nuomos ar kitų kasdienių įsipareigojimų. Dažniausiai išieškojimo procesas pradedamas nuo ikiteisminio etapo - skolininkui siunčiami raginimai atsiskaityti, pasiūlymai sudaryti mokėjimo grafiką ir pan. Tai itin svarbi derybinė stadija, nes suteikia galimybę situaciją išspręsti be teismo, taupant abiejų pusių laiką ir kaštus. Kita vertus, jeigu gražiuoju susitarti nepavyksta, kreditorius gali kreiptis į teismą. Teismui priėmus sprendimą dėl skolos priteisimo, dažniausiai pradedamas priverstinis išieškojimas per antstolį. Tačiau net ir šiame etape fizinio asmens teisės yra saugomos - iš pajamų gali būti išskaitoma tik įstatymų nustatyta dalis, kitas lėšas paliekant būtiniausioms gyvenimo reikmėms. Dėl šių apribojimų skolos grąžinimas dažniausiai vyksta palaipsniui ir gali užtrukti gana ilgą laiką (priklausomai nuo sumos dydžio).

Skolų išieškojimo iš fizinių asmenų metu itin didelis dėmesys skiriamas skolininko finansinės padėties įvertinimui. Tai reiškia, kad analizuojamos ne tik oficialios pajamos, bet ir kiti įsipareigojimai, šeiminė padėtis, turimas turtas. Be to, vertinama, ar skolininkas turi pastovių pajamų šaltinių, ar jo finansinė situacija leidžia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Paprastai atsižvelgiama į galiojančius areštus, kitas vykdomąsias bylas, turimus kreditus ar alimentų prievoles. Remiantis šia informacija gali būti sprendžiama dėl realių išieškojimo galimybių ir parenkamos tinkamiausios priemonės, pvz., nustatomas konkretus išskaitų dydis iš darbo užmokesčio arba siūlomas mokėjimo grafikas.

Skolos išieškojimas iš juridinio asmens yra glaudžiai susijęs su verslo santykiais ir sutartiniais įsipareigojimais. Dažniausiai tokios skolos apima neapmokėtas sąskaitas už prekes ar paslaugas, paskolas ir kitus komercinius sandorius. Vienas iš svarbiausių išieškojimo aspektų - įrodymai, patvirtinantys skolos egzistavimą ir jos dydį. Dėl šios priežasties išieškojimo procese didelę reikšmę turi tinkamai parengtos sutartys, sąskaitos faktūros, darbų ar prekių perdavimo-priėmimo aktai, susirašinėjimas su skolininku ir pan. Ikiteisminiame etape dažniausiai siekiama paskatinti įmonę atsiskaityti gražiuoju, tačiau šis etapas gali būti trumpesnis nei fizinių asmenų atveju. Paprastai kreditorius siunčia oficialias pretenzijas, nurodo tikslius mokėjimo terminus, taiko delspinigius ar kitas sutartyse numatytas sankcijas. Tai leidžia aiškiai fiksuoti skolininko elgesį ir sudaro pagrindą vėlesniems teisiniams veiksmams. Jei įmonė toliau nevykdo įsipareigojimų, dokumentais pagrįsta pozicija suteikia galimybę greičiau pereiti prie teisminio išieškojimo.

Jeigu skola vis tiek nepadengiama, paprastai kreditorius kreipiasi į teismą, o po sprendimo priėmimo - į antstolį. Juridinių asmenų atveju išieškojimas dažnai būna greitesnis, nes netaikomos fiziniams asmenims būdingos apsaugos priemonės. Antstolis gali areštuoti įmonės banko sąskaitas, nukreipti išieškojimą į apyvartines lėšas, prekių likučius, įrangą ar nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto šis procesas taip pat turi savų rizikų - jei įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, gali būti pradėtas bankroto procesas. Tokiu atveju skolos grąžinimas priklauso nuo juridinio asmens turto, kreditorių eilės ir kitų ypatumų, todėl ne visada pavyksta atgauti visą sumą.

Fiziniams asmenims įstatymai numato aiškias socialines garantijas, kurios riboja išieškojimo apimtį ir tempą. Tai reiškia, kad net priverstinio išieškojimo metu prioritetas teikiamas baziniams žmogaus poreikiams. Juridiniams asmenims tokia apsauga negalioja - įmonės laikomos ekonominiais subjektais, kurie prisiima verslo riziką, todėl jiems gali būti taikomos platesnės išieškojimo priemonės. Be to, skiriasi turto ir pajamų pobūdis. Fizinių asmenų atveju pagrindinis išieškojimo šaltinis paprastai yra darbo užmokestis ar kitos periodinės pajamos, o juridinių - apyvartinės lėšos, turtas ir finansiniai srautai. Tai daro tiesioginę įtaką išieškojimo greičiui ir rezultatui.

Išieškant skolą iš fizinio asmens, rizika paprastai susijusi su ribotomis skolininko finansinėmis galimybėmis ir ilgu procesu. Tuo tarpu juridinių asmenų atveju pagrindinės grėsmės yra nemokumas, bankrotas ar veiklos nutraukimas, kai skolos padengiamos tik iš likusio turto. Fizinių asmenų atveju neretai pasiteisina lankstūs sprendimai - derybos, mokėjimų grafikų sudarymas, atsiskaitymas dalimis. Juridinių asmenų atveju didesnę reikšmę turi greita reakcija, formalūs veiksmai ir aiškiai dokumentuotas procesas. Šių skirtumų supratimas padeda kreditoriams realistiškai įvertinti situaciją ir pasirinkti efektyviausią skolų išieškojimo kelią.

Taigi, abiem atvejais skiriasi taikomi teisiniai apribojimai, išieškojimo tempas, rizikos bei pasirinktos strategijos. Kiekvienu atveju svarbu individualiai įvertinti situaciją, turimus įrodymus ir realias skolos atgavimo galimybes. Tinkami veiksmai ir proceso supratimas leidžia padidinti išieškojimo efektyvumą bei išvengti finansinių nuostolių.

*Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra skirta bendram naudojimui ir neturėtų būti laikoma teisine ar finansine konsultacija. Mes nesame atsakingi už galimus pasikeitimus mokesčių ar teisiniuose įstatymuose. Prieš priimdami bet kokius su mokesčiais susijusius sprendimus, primygtinai rekomenduojame kreiptis į Valstybinę Mokesčių Inspekciją (VMI) arba pasitarti su kvalifikuotu mokesčių ar teisiniu specialistu.

tags: #isiesjkoimo #dalis #is #nuomos #pajamu