Darbo ginčai - neišvengiama šiuolaikinės darbo rinkos dalis. Lietuvoje efektyviam ir skaidriam nesutarimų tarp darbuotojų ir darbdavių sprendimui sukurta speciali sistema, apimanti darbo ginčų komisijas ir teismus. Šiame straipsnyje aptarsime darbo ginčų sprendimo procesą, komisijų kompetenciją ir darbuotojų grąžinimo į darbą ypatumus.
Darbo Ginčų Komisijos
2013 m. sprendimas darbo ginčų nagrinėjimą perduoti prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių įsteigtoms darbo ginčų komisijoms pasiteisino. Per tris mėnesius darbo ginčų komisijos gavo 1,3 tūkst. prašymų išspręsti darbuotojų ir darbdavių nesutarimus. VDI vadovas pabrėžia, kad vienas svarbiausių darbo ginčų komisijų tikslų - sutaikinti šalis ir pasiekti geranoriško bei greito įsipareigojimų įvykdymo.
Darbo ginčų komisijos veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Komisija sudaroma iš trijų narių - darbo ginčų komisijos pirmininko bei darbuotojų ir darbdavių atstovų, skiriamų iš Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų valdymo organų sprendimu. Ši sistema leidžia komisijai dirbti skaidriai ir efektyviai, išvengiant bet kokio šališkumo.
Darbo Ginčų Komisijos Tikslai ir Privalumai
- Mažiau formalumų nei teisme.
- Paslauga teikiama nemokamai.
- Byla turi būti išspręsta ne ilgiau kaip per vieną mėnesį.
- Komisija dirba trišaliu principu - sprendimus bendru sutarimu priima darbo inspektorius, darbdavių ir darbuotojų atstovai.
Darbo Ginčų Priežastys
Didžioji darbo ginčų dalis - beveik 90 procentų - dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio ar darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis. Darbuotojai taip pat kreipiasi ginčydami darbdavio skirtą drausminę nuobaudą, darbdaviai - dėl darbuotojo padarytos materialinės žalos atlyginimo.
Kada Darbo Ginčas Nenagrinėjamas?
Pasitaiko atvejų, kai atsisakoma nagrinėti darbo bylą, dažniausia to priežastis - šalių susitarimas dar iki darbo ginčų komisijos posėdžio. Retais atvejais byla nenagrinėjama, nes joje keliami reikalavimai nėra darbo ginčų komisijos kompetencija, pavyzdžiui, prašoma išspręsti nesutarimą dėl darbo santykių nutraukimo ar grąžinimo į pareigas. Tokios bylos, kaip ir anksčiau, nagrinėjamos tik teismuose.
Kaip Kreiptis į Darbo Ginčų Komisiją?
Kreipiantis į komisiją reikia pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą, kuriame nurodoma darbo ginčo esmė, priežastis dėl kurios kilo nesutarimas, visos aplinkybės, galinčios nulemti darbo ginčo nagrinėjimo eigą ir sprendimą, kontaktai asmenų, prireikus galėsiančių patvirtinti prašyme išdėstytus faktus. Taip pat reikėtų pateikti ir turimus dokumentus, kurie susiję su darbo ginčo dalyku.
Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje - esant reikalui jis bus persiųstas reikiamai darbo ginčų komisijai. Lietuvoje šiuo metu veikia 13 darbo ginčų komisijų.
Darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Prašyme turi būti nurodoma ieškovo, atsakovo vardai, pavardės ir adresai, o tais atvejais, kai dalyvauja juridinis asmuo, - jo pavadinimas, buveinės adresas ir kodas. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Darbo ginčų komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu prašymo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.
Darbuotojo Grąžinimas Į Darbą
Lietuvoje grąžinimą į darbą reglamentuoja Darbo kodeksas (2016, įsigaliojo 2017). Iš darbo atleistas darbuotojas turi teisę ginčyti tokį darbdavio sprendimą inicijuodamas individualų darbo ginčą dėl teisės.
Darbo ginčą nagrinėjanti darbo ginčų komisija, vėliau - ir teismas pripažįsta atleidimą iš darbo neteisėtu, jei darbuotojas atleistas nesant įstatyme numatyto pagrindo arba atleidimo metu buvo pažeista darbo sutarties nutraukimo tvarka (pvz., nesilaikyta darbuotojui taikomų garantijų, darbuotojas neįspėtas, nebuvo gautas darbuotojo paaiškinimas) ir priima sprendimą, kuriuo darbuotojas grąžinamas į buvusį darbą ir jam priteisiamas išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už 1 metus, t. p. patirta turtinė ir neturtinė žala.
Teismo Sprendimas
Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.
Darbo Ginčų Komisijos Sprendimo Vykdymas
Darbuotojui palankus Darbo ginčų komisijos sprendimas - tik pusiaukelė ginčo sprendime. Nors Darbo kodekso 230 str. įtvirtinta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, o atskirais atvejais - netgi skubiai, anaiptol ne visi darbdaviai geranoriškai vykdo savo prievoles.
Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja per mėnesį nuo priėmimo dienos, jeigu nė viena iš ginčo šalių nepareiškia ieškinio teisme. Jeigu Darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.
Jei per mėnesį nuo sprendimo priėmimo skundas teismui nepateikiamas ir sprendimas nevykdomas gera valia, galima inicijuoti priverstinio vykdymo procedūras.
Kaip Vykdyti Darbo Ginčų Komisijos Sprendimą?
Darbdavio ignoruojamas Darbo ginčų komisijos sprendimas savaime jokios galios neįgyja: kol jis nepateiktas antstoliui, tol yra tiesiog popierinis dokumentas. Lygiai taip pat antstoliai savo iniciatyva nepradeda jokių priverstinio išieškojimo procedūrų dėl teismų ar kitų institucijų sprendimų, kol suinteresuoti asmenys nesikreipia į antstolius.
Pagal Civilinio proceso kodeksą bendrasis vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliams senaties terminas yra penkeri metai. Jis galioja ir Darbo ginčų komisijos sprendimų dėl atlyginimo išmokėjimo pateikimui. O vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.
Tačiau daugeliu atvejų, siekiant sėkmingai išieškoti laiku neišmokėtą atlyginimą, svarbu kreiptis į antstolį kaip galima greičiau. Jeigu įmonė turi finansinių sunkumų ar tiesiog bando laviruoti, kad išvengtų mokėjimo, arba tik maitina pažadais, esą tuoj atsiskaitys, tai kiekviena laukimo diena mažina tikimybes atgauti savo pinigus.
Antstolio Pasirinkimas
Vykdomasis dokumentas turi būti pateikiamas antstoliui, veikiančiam toje teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar turto buvimo vieta. Septyniolikoje veiklos teritorijų veikiančių antstolių sąrašai ir išsamūs antstolių kontorų kontaktiniai duomenys skelbiami Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje www.antstoliurumai.lt. Vykdomojo dokumento pateikimo galimybes, sąlygas ir sprendimo vykdymo išlaidas pirmiausia siūlytina aptarti su antstolio kontoros darbuotojais.
Dažnai būgštaujama, kad priverstinis išieškojimo procesas brangiai kainuos. Bet reikėtų įvertinti, kad neatgauta skola virsta dar didesniais nuostoliais. O priverstinis skolų išieškojimo procesas reglamentuotas taip, kad beveik visos sprendimų vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko.
Išskaitos Iš Darbo Užmokesčio
Advokatų kontoros „Marger“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 67 proc. Lietuvos žmonių mano, kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daroma tuomet, kai darbuotojas padaro žalos. Pusė gyventojų laikosi nuomonės, kad išskaita gali būti atliekama tokiais atvejais, kai dėl skaičiavimo klaidų buvo padaryta darbo užmokesčio permoka.
Išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti atliekama ne tik darbdavio naudai ir interesais, bet ir darbuotojo ar trečiųjų asmenų naudai ar interesais. Bene dažniausiai praktikoje pasitaikantis išskaitos ne darbdavio naudai atvejis - kai išskaitos iš darbo užmokesčio atliekamos vykdant priverstinį išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus.
Nepriklausomai nuo to, ar išskaitos yra atliekamos darbdavio, ar trečiųjų asmenų naudai, jų maksimalus dydis yra nustatytas įstatyme ir negali būti viršijamas.
Nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), negali būti išskaitoma daugiau nei 20 procentų, o tais atvejais, kai išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau nei 30 procentų.
Žalos Atlyginimo Reikalavimai
Jei darbuotojo darbdaviui padarytos žalos dydis viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį arba yra praleisti išskaitos terminai, darbdavys ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą dienos su reikalavimu dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Bet kuri darbo sutarties šalis, nesutinkanti su Darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį teisme. Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu, darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu.
Darbo Ginčų Komisijos Sprendimų Apskundimas
Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė viena šalis nepareiškė ieškinio teisme. Antstoliams pateikiamų prašymų išieškoti laiku nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas kiekiai auga kaip ant mielių.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, per septynis 2023 metų mėnesius pateikti 859 Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisijų sprendimai. Lietuvos antstolių rūmų atstovė Šiaulių apygardoje, antstolė Vaiva Šimkienė portale „delfi.lt“ sako, kad antstoliams pavyksta sugrąžinti reikalaujamą darbo užmokestį maždaug 40 proc. besikreipiančių darbuotojų. Sumos įvairios. Mažiausia šiemet sugrąžinta suma - 139 Eur., didžiausia - 33,7 tūkst. Eur.
„Greitai atgautais pinigais dažniausiai džiaugiasi ryžtingesni ir veiklesni. Jie laiku žengia du-tris svarbius teisinius žingsnius. Pirmas - laiku kreiptis į darbo ginčų komisiją (ar teismą). Antras - laiku pateikti įsiteisėjusį sprendimą dėl darbo užmokesčio vykdyti antstoliui. Jei negaunama darbo sutartyje numatyto atlyginimo mėnesį ar du, reikėtų nebedelsti. Ypač tais atvejais, kai uždirbtų pinigų nesulaukia ir daugiau tos pačios įmonės ar bendrovės darbuotojų. Žmonės kartais būna pernelyg kantrūs ir per daug pasitiki darbdavių pažadais, neva algas išmokės artimiausiu metu. Būna, kad su darbuotojais neatsiskaitantis ūkio subjektas manipuliuoja: tuo pat metu ir žada sumokėti už darbą, ir „tyliai juda link bankroto“. Kol įmonės sąskaitose ar kasoje dar yra lėšų, kol yra jos vardu registruoto turto, tol ir galimybės išieškoti atlyginimus didžiausios. O kai pradedamas bankroto ar restruktūrizavimo procesas, antstolis išieškoti atlyginimų darbuotojams jau nebegali.
Du mėnesiai, per kuriuos darbdavys nesumoka visos mėnesinės algos - toks yra minimalus terminas, kuriam suėjus darbo sutartis jau gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva (Darbo kodekso 56 str. 1 dalies 2 pt.). Trys mėnesiai nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą - tai maksimalus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas pagal Darbo kodekso 220 str. (ginčams dėl neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo taikomas vieno mėnesio terminas). Siekiant išsireikalauti darbo užmokestį, dienpinigius, delspinigius ar kitas darbo sutartyje numatytas išmokas, reikėtų šio termino nepraleisti (praleistas terminas gali būti atnaujintas tik esant svarbioms priežastims; jei terminas neatnaujinamas, su ieškiniu dėl darbo ginčo galima kreiptis į teismą). Rekomenduojama prašymo darbo ginčų komisijai forma (Nr. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
Tam, kad antstolis galėtų operatyviai pradėti darbo užmokesčio skolos išieškojimą, svarbu ne tik neuždelsti kreipimosi į antstolį, bet ir tinkamai pateikti vykdomąjį dokumentą. Vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo nuo 2021 m. sausio 1 d. antstoliams skirstomi centralizuotai, todėl pirmiausia turi būti pateikiami Lietuvos antstolių rūmams. Dažna klaida - Lietuvos antstolių rūmams pateikiami darbo ginčų komisijų sprendimų nuorašai arba kopijos (nuskenuoti elektroniniai dokumentai). Tokiais atvejais Lietuvos antstolių rūmai gali tik informuoti pareiškėjus, kad būtina patiems įkelti į Antstolių informacinę sistemą vykdomojo dokumento originalą (elektroninį ADOC dokumentą). Procedūrų aiškinimuisi gaištamas brangus laikas.
Iki tos dienos, kol darbo ginčų komisijos sprendimas galiausiai bus tinkamai pateiktas, darbdavio finansinė padėtis gali labai pasikeisti, o skolos išieškojimo galimybės - labai sumažėti. Darbdavys gali tapti nemokiu po atsiskaitymų su kitais kreditoriais, gali būti pradėta jo bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, turtas ir lėšos gali būti perkeltos į naują, to paties asmens vardu įsteigtą įmonę ir t. Tokios informacijos antstoliai nemato oficialiuose registruose, o darbdaviai (ypač - siekiantys išvengti atsiskaitymo su darbuotojais) ja nelinkę dalintis.
Tai duomenys apie darbdavio suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes, už kurias su darbdaviu atsiskaitė arba turi atsiskaityti tretieji asmenys, taip pat bet kokia kita informacija apie lėšas ar turtą, į kurį gali būti nukreipiamas skolų išieškojimas. Kokios nors statybų bendrovės paprasti darbuotojai apie tai gali ir nieko nežinoti, bet kartais vis dėlto žino, o vadybininkai, finansininkai dažniausiai žino.
Pamenu atvejį iš praktikos, kai po vienos bendrovės vadybininko suteiktos informacijos pavyko areštuoti skolininkui priklausančias lėšas pas darbų užsakovą ir tada atlyginimai darbuotojams buvo sėkmingai išieškoti. Kitu atveju laiku pateikta informacija apie įmonės lėšų buvimo vietą padėjo išieškoti atlyginimus keliasdešimčiai darbuotojų iš Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos. Jiems tai buvo dviguba šventė, nes atlyginimus atgavo prieš pat Kalėdas. Ir ne tik sumos dydis išieškant darbo užmokestį yra svarbu. Atlygio neišmokėjimas labai asmeniškai paliečia tuos žmones: jie dirbo ir negavo savo pinigų.