Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, remiantis Žin. 2005 Nr. 125. Taip pat nagrinėjami darbdavio įsipareigojimai, darbuotojų saugos užtikrinimas, darbo sutarčių ypatumai ir kiti su darbo santykiais susiję klausimai.
Darbdavio Atsakomybė ir Darbuotojų Saugos Užtikrinimas
Darbdavys gali būti fizinis asmuo (jei jis pilnametis ir jo teisės nėra apribotos) arba juridinis asmuo (įmonė, įstaiga, organizacija). Juridinis asmuo darbdaviu tampa nuo jo įsteigimo momento, kai įgyja darbinį teisnumą ir veiksnumą.
Valstybinė darbo inspekcija pabrėžia, kad darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus.
Darbuotoju gali būti asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, kuriam sukako šešiolika metų.
Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo ypatumus reglamentuoja Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138.
Darbdavio Atestavimas
Kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, o vėliau - ne rečiau kaip kas 5 metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reglamentuoja Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalis.
Atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti pats darbdavys. Darbdavys turi užtikrinti darbuotojui saugias ir jo sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
Darbdavys turi užtikrinti:
- Profesinės rizikos įvertinimą ir faktinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės nustatymą.
- Reikiamų prevencinių priemonių parengimą ir įgyvendinimą.
- Saugos priemonių naudojimą, pirmenybę teikiant kolektyvinėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms.
- Saugų darbo bei technologijos procesų diegimą.
- Saugos ženklų įrengimą darboviečių vietose, kur galima rizika.
- Buities, sanitarinių ir asmens higienos patalpų įrengimą.
Norint kontroliuoti riziką, būtina numatyti visus rizikos veiksnius, susijusius tiek su technikos naujovėmis, tiek su socialiniais pokyčiais. Siekiant šio tikslo, svarbiausia nuolat stebėti riziką.
Darbuotojams draudžiama pradėti darbą, jei jie neapmokyti saugiai dirbti (arba neįsitikinta, kad geba saugiai dirbti) ir neinstruktuoti.
Darbo Sutartys ir Jų Rūšys
Prieš leidžiant įdarbintam asmeniui dirbti, privaloma su juo sudaryti rašytinę darbo sutartį. Jos pavyzdinė forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115.
Darbo sutarties rūšys:
- Neterminuota darbo sutartis.
- Trumpalaikė darbo sutartis (ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikui).
- Terminuota darbo sutartis (tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams).
- Antraeilių pareigų darbo sutartis.
- Nuotolinio darbo sutartis.
Sudaręs darbo sutartį, darbdavys apie tai turi pranešti “Sodrai” ne vėliau kaip prieš dieną prieš jai įsigaliojant.
Darbo Laikas ir Jo Apskaita
Darbo laikas gali būti:
- Įprastas (8 valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę).
- Sutrumpintas (iki 39 valandų per savaitę).
- Ne visas (jei darbuotojas dirba trumpesnį darbo laiką).
Darbuotojui taip pat gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, t. y. tokia darbo laiko apskaita, kai darbo laikas apskaičiuojamas per ilgesnį negu savaitė kalendorinį laikotarpį.
Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo laiko paskirstymas žymimas darbo grafike.
Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
Darbo laiko trukmė ir poilsio laikas:
| Darbo laiko tipas | Trukmė |
|---|---|
| Įprastas darbo laikas | 8 valandos per dieną, 40 valandų per savaitę |
| Sutrumpintas darbo laikas | Iki 39 valandų per savaitę |
| Maksimali savaitės darbo trukmė pagal suminę apskaitą | 48 valandos per savaitę |
| Maksimali darbo dienos trukmė pagal suminę apskaitą | 12 valandų per darbo dieną (pamainą) |
Kasmetinės Atostogos
Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus - bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę.
Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais.
Darbo Pažymėjimas
Sudaręs su darbuotoju darbo sutartį darbdavys įteikia darbuotojui darbo pažymėjimą ne vėliau kaip iki darbo pradžios. Šio darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503.
Darbo Tvarkos Taisyklės
To...
tags: #darbo #irenginiu #naudojimo #bendrieji #nuostatai #zin