Lietuvoje atnaujinama profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarka, kuri įsigalioja Sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei pasirašius įsakymą. Šiuo žingsniu, atsižvelgiant ir į vertingus socialinių partnerių pasiūlymus, siekiama atsisakyti perteklinių procedūrų, mažinti eiles gydymo įstaigose bei subalansuoti medicinos personalo krūvį, suteikti daugiau laisvės šeimos gydytojams individualiai vertinti kiekvieno paciento sveikatos būklę.
Ergonomikos principų taikymas darbo vietoje gali sumažinti darbo įtampą. Šaltinis: VDI
Kas keičiasi dėl sveikatos tikrinimų?
Pagrindinė pokyčio kryptis - lankstumas ir profilaktinių sveikatos tikrinimų reikalavimų pritaikymas prie šiuolaikinių sąlygų: sveikiems gyventojams patikros procedūros paprastėja, visą dėmesį sutelkiant ten, kur medicininė priežiūra yra būtina.
Vienas ryškiausių pokyčių liečia asmenis, kurių darbe nustatytas rizikos veiksnys - padidėjusi akių raumenų įtampa dirbant kompiuteriais ar videoterminalais. Darbuotojams iki 40 metų, neturintiems regos nusiskundimų ar diagnozuotų susirgimų, profilaktinę akių patikrą nuo šiol bus galima atlikti rečiau - kartą per ketverius metus.
Taip pat supaprastinta tvarka asmenims, vykstantiems į užsienį: jei šalis nereikalauja specifinių tyrimų ir žmogus jaučiasi gerai, šeimos gydytojas pažymą galės išduoti operatyviau. Supaprastintas asmenų su negalia profilaktinio sveikatos patikrinimo dėl darbo procesas. Jie neprivalės turėti ir pateikti sveikatos patikrinimą atliekančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros išduotų rekomendacijų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.
Sveikatos patikrinimą atliekantys gydytojai asmenų su negalia sveikatos patikrinimą atliks įprasta tvarka pagal jų darbo vietoje nustatytus kenksmingus rizikos veiksnius, o į minėtas rekomendacijas bus atsižvelgiama tik jei pats asmuo nuspręs jas pateikti gydytojui. Norintiems įgyti teisę vairuoti naujos kategorijos transporto priemonę ir galiojančią sveikatos tikrinimo pažymą turintiems vairuotojams taip pat nebereikės formalių pakartotinių vizitų: nuo šiol po sveikatos patikrinimo medicinos pažymoje bus nurodomos visos transporto priemonių kategorijos, kurias asmuo gali vairuoti pagal esamą sveikatos būklę.
Be to, nustatyta ir vieninga minimali 14 metų riba, nuo kurios galima anksčiausiai kreiptis dėl medicininės pažymos vairavimui. Šiais pokyčiais ne tik siekiama sumažinti administracinę naštą, trumpinti eiles ir subalansuoti medicinos personalo krūvį, bet ir įgyvendinti 2026-2028 m. Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas dėl retesnio jaunesnių darbuotojų dirbančių su videoterminalais sveikatos tikrinimo.
Gydymo įstaigos galės pačios nustatyti mokamų profilaktinių sveikatos tikrinimų kainas, vadovaudamosi Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų apskaičiavimo metodika, o pereinamuoju laikotarpiu, iki 2026 m. birželio 30 d., galės būti taikomi ankstesni įkainiai.
Ergonominių rizikos veiksnių vertinimas
Visose įmonėse, įstaigose ar organizacijose privalo būti atliktas ergonominių rizikos veiksnių vertinimas (tyrimas). Atliekamas ergonominis rizikos vertinimas pilnai atitinka LR Valstybinės darbo inspekcijos keliamus reikalavimus tokiam vertinimui ir patikrinimo metu yra priimtinas įrodymas. Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią kelia ar gali sukelti ergonominiai veiksniai yra nurodymuose nustatyta ergonominių rizikos veiksnių vertinimo tvarka ir nurodytos bendros prevencijos priemonės.
Pagrindiniai ergonomikos rizikos veiksniai darbo vietoje. Šaltinis: E-konsultacijos.lt
Bet kuri ekonominės veiklos rūšies įmonė ir jų darbo vietos, kur darbuotojams kyla ar gali kilti ergonominių veiksnių sukeliama sveikatos pakenkimo rizika, turi atitikti nurodymų nuostatas organizuojant ir atliekant ergonominių veiksnių rizikos identifikavimą, tyrimą ir nustatymą.
Ergonominių rizikos veiksnių vertinimas, klasifikacija ir matavimo metodikos
- Vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą: moterims negali būti sunkesnis kaip 10 kg, o vyrams - 30 kg. Tai yra nustatoma pasveriant arba svoris nustatomas pagal techninę dokumentaciją.
- Laikomos rankomis krovinio masės atstumas nuo darbuotojo kūno negali būti didesnis nei 70 cm. Tyrimas atliekamas matuojant matuokle laikomo krovinio horizontalus atstumas nuo darbuotojo kūno.
- Rankomis keliamo krovininio masės pakėlimo ar nuleidimo aukščio zona yra tarp nuleistos rankos krumplių ir pečių linijos, tai nustatoma stebėjimo būdu.
- Liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai negali būti didesni nei 60º. Kampainiu matuojamas liemens palenkimo kampas nuo vertikalios kūno padėties.
- Nuolat pasikartojantys rankų judesiai: dalyvaujant plaštakos ir pirštų raumenims, judesiai negali viršyti 40000 kartų, o dalyvaujant rankų ir pečių juostos raumenims, judesiai negali viršyti 20000 kartų.
- Statinis darbas per pamainą: prilaikant svorį viena ranka, prilaikant svorį dviem rankomis, ir dalyvaujant liemens ir kojų raumenims.
- Darbo poza, stebėjimo būdu nustatoma kaklo, rankų, nugaros, klubų ir kojų padėtis darbo metu sėdint ar stovint.
- Dėmesio koncentravimas negali viršyti 75 % darbo laiko.
- Regos įtampa negali būti mažesne kaip 0,5 mm.
- Darbo zonų parametrai, retai atliekamo darbo zona vyrams ne toliau kaip 65 cm, moterims ne toliau kaip 58 cm.
Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo reikalavimai įmonėje
Šiuos darbo vietų rizikos tyrimus reiki atlikti tam, kad pilnai užtikrinti saugą ir sveikatą įmonėje pagal galiojančius LR teisės aktus. Ergonominis rizikos vertinimas yra skirtas identifikuoti, įvertinti ir nustatyti visus esamus ar galimus atsirasti ergonominius rizikos veiksnius darbuotojo darbo aplinkoje. Įvertinti reikėtų visų pareigybių darbo vietas, kurių kiekvieną ergonominis rizikos veiksnys gali įtakoti skirtingai.
Darbų ir pareigybių vertinimo metodika
LR Darbo kodekso 188 str. numatyta, jog “darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatoma kolektyvinėse sutartyse”, tačiau ūkinėje praktikoje ši nuostata yra beveik pamiršta. Viena iš pagrindinių šio reiškinio priežasčių yra ta, jog šalyje nėra priimtos vieningos darbų (pareigybių) vertinimo sistemos. Siekdama to išvengti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pritariant LR Trišalei tarybai, Darbo ir socialinių tyrimų institutui užsakė atlikti mokslinį tyrimą, kurio pagrindu būtų parengta šalies įmonėms ir organizacijoms rekomenduotina taikyti darbų ir pareigybių vertinimo metodika (toliau - Metodika).
Metodika parengta remiantis daugiamete autorių patirtimi bei užsienio šalių praktika, įvertinus gausybę egzistuojančių darbų ir pareigybių vertinimo būdų - nuo jų suskirstymo rangais iki kompleksinių analitinių metodų. Vienas plačiausiai naudojamų metodų yra analitinis-balinis darbų (pareigybių) vertinimo metodas, kurio pagrindą sudaro apibendrinti darbo vietų (pareigybių) įvertinimo kriterijai/veiksniai (dar 1950 m. paskelbti TDO konferencijoje Ženevoje ir pavadinti “Ženevos schema”), apimantys kvalifikaciją, fizines ir protines pastangas, atsakomybę bei darbo sąlygas.
Metodiką sudaro įvadas ir 4 skyriai: 1) bendrosios nuostatos; 2) darbų ir pareigybių vertinimas; 3) tarifinių koeficientų bei darbo užmokesčio nustatymas; 4) pavyzdinis pasirinktų darbų ir pareigybių vertinimas, tarifinių kategorijų, darbo užmokesčio koeficientų bei darbo užmokesčio lygio nustatymas. Ši Metodika galėtų būti naudojama įmonėse ir organizacijose tiek diegiant naujas, tiek tobulinant senas darbų (pareigybių) vertinimo bei apmokėjimo sistemas.
Darbo vertinimo rezultatas yra visų įmonėje (organizacijoje) esamų darbų vietų surikiavimas pagal objektyvių reikalavimų lygį konkrečiai darbo vietai. Darbo vietos (pareigybės) vertė lemia pagrindinio (bazinio) darbo užmokesčio dydį, tuo tarpu darbuotojo veiklos rezultatai gali būti vertinami ir kintama darbo užmokesčio dalimi.
Darbų (pareigybių) vertinimo sistema
Darbų (pareigybių) vertinimo sistema parengta naudojant analitinį balinį darbo vietų vertinimo metodą, kurio pagrindas - Tarptautinės darbo organizacijos priimta “Ženevos schema”. Visi 8 veiksniai skirstomi į lygius. Lygių skaičius priklauso nuo konkretaus veiksnio specifikos, galimybės visapusiškiau ir objektyviau atskleisti jo reikšmę. Kiekvieno veiksnio lygis įvertintas balais; jie išdėstyti pagal svarbą - didėjančia tvarka.
Vertinami šie veiksniai:
- Išsimokslinimas
- Profesinė patirtis
- Pareigų ir vadybos lygiai
- Sprendimų priėmimo mastas ir veikimo laisvė
- Savarankiškumas ir kūrybiškumas darbe
- Atsakomybė
- Darbo sunkumas
- Darbo sąlygos
Darbams ir pareigybėms vertinti įmonėje ar organizacijoje sudaroma 3-7 asmenų vertinimo komisija. Komisijos pirmininku skiriamas asmuo, atsakingas už įmonės ar organizacijos personalo valdymą. Į komisiją įtraukiami viduriniosios grandies vadovai, atstovai iš įmonės (organizacijos) padalinių bei bent vienas profsąjungų atstovas. Konkretūs darbai (pareigybės) įmonėje ar organizacijoje įvertinami pagal Darbų (pareigybių) vertinimo schemą.
Profesinės rizikos vertinimas
Atliekamas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas visų ekonominių veiklų įmonėms. Orientuojamės į kainos ir kokybės santykį. Jeigu yra aktualu sutaupyti atliekant rizikos vertinimą, galime paruošti profesinės rizikos vertinimo dokumentaciją. Šią dokumentaciją patvirtinsite patys ir nesunkiai atliksite rizikos vertinimą pagal mūsų suteiktus dokumentus ir metodikas.
Darbo vietų profesinės rizikos vertinimo dokumentaciją sudaro šie dokumentai:
- Profesinės rizikos vertinimo metodika ir jos tvirtinimo įsakymas;
- Rizikos vertinimo darbo vietų planas;
- Darbo vietų įvertinimo protokolai;
- Veiksnių įvertinimo kortelės;
- Darbuotojų apklausos kortelės;
- Prevencinių priemonių planas rizikai šalinti ar mažinti.
Profesinės rizikos vertinimas mūsų įmonėje atliekamas šiems veiksniams:
- Fizikinių profesinės rizikos vertinimo veiksnių;
- Fizinių profesinės rizikos vertinimo veiksnių;
- Ergonominių profesinės rizikos vertinimo veiksnių;
- Psichosocialinių profesinės rizikos vertinimo veiksnių;
- Biologinių profesinės rizikos vertinimo veiksnių;
- Nuotolinio darbo profesinės rizikos vertinimas;
- Sprogimo rizikos vertinimas.
Profesinės rizikos vertinimą gali atlikti asmuo, turinti pakankamai žinių (saugos specialistas su papildomomis kvalifikacijomis) numatytiems rizikos veiksniams tirti. Minimalūs reikalavimai yra saugos specialisto pažymėjimas ir podiplominiai tobulinimosi kursai ergonominiams bei psichosocialiniams veiksniams tirti.
Atliekant kiekybinį profesinės rizikos vertinimą reikia vadovautis higienos normomis, standartais ir kitais reikalavimais. Darbo vietų profesinės rizikos vertinimas privalo būti atliekamas visoms darbo vietoms. Daugeliu atvejų juridiniams asmenims užtenka atlikti kokybinį profesinės rizikos vertinimą.
Atliekame rizikos vertinimo darbus, ataskaitas vadovaudamiesi galiojančiais LR teisės aktais bei laikomės valstybinės darbo inspekcijos išreikštu požiūriu, rekomendacijomis rizikai įvertinti.
Darbo vietų profesinės rizikos veiksnių vertinimo reglamentavimas
Rizikos vertinimas atliekamas dalyvaujant darbuotojams ar jų atstovams, darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai. Iš darbuotojų renkama ir apibendrinama informacija apie pavojingus įvykius ir rizikos veiksnius, esamus ar galinčius atsirasti jų darbo vietose. Su darbuotojais arba darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai aptariamos numatomos rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės.
Ergonominis veiksnys - veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms. Psichosocialinis veiksnys - veiksnys, kurio pagrindą sudaro streso darbe vertinimas. Fizikinis veiksnys - veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje. Fizinis veiksnys - veiksnys, kuris kelia pavojų dėl netinkamo darbo vietos įrengimo, darbo priemonių, jų judančių dalių, kėlimo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų fizinio poveikio.
Įtampos mažinimo būdai
Nors įtampa dažnai siejama su sėkmingais, daug atsakomybių turinčiais žmonėmis, ji trukdo pasiekti gerus darbo rezultatus. Ilgai įtampos kamuojami žmonės pervargsta, jiems sutrinka dėmesys, atmintis, tampa sunkiau susikaupti. Taip pat kai kurie žmonės gali skųstis apatija, prastu apetitu ir sumažėjusiu bendru organizmo atsparumu.
Kovojant su įtampa svarbu nepamiršti poilsio ir darbo režimo, nepraleisti atostogų. Tiesa, ilsėtis taip pat reikia išmokti. Siekiant saugoti gerą savijautą svarbu stengtis kaip galima sumažinti stresinių situacijų.
Patarimai, kaip sumažinti įtampą:
- Daugiau judėkite.
- Sveikai maitinkitės.
- Ilsėkitės.
- Bendraukite su žmonėmis, kurie jus palaiko.
- Pamėginkite į situaciją pažvelgti iš šalies.