Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus.
Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai.
Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kitas valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti Darbuotojų saugos ir sveikatos Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
Pagrindiniai reikalavimai darbo vietoms
Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje (įmonei priklausančiame nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės valdomame ar naudojamame žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis ribomis), bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.
Šiuo metu įstaigų pastatai rekonstruojami, statomi nauji, atsižvelgiant į reikalavimus. Klientai kelia vis didesnius reikalavimus. Įstaigų vadovai, remiantis šiomis nuostatomis, stengiasi sudaryti geras darbo sąlygas, parinkti kvalifikuotą personalą ir sukurti konkurencingą įstaigą.
Įstaigose žmonės didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami. Ilgai sėdint gali prasidėti sveikatos sutrikimai. Norint to išvengti, kuriama speciali įranga: stalai, kėdės, spintos, stalčiai, gali būti kuriamos darbo vietos stovint, numatomos poilsio pertraukos ir pan.
Užsakant, projektuojant ir įsigyjant įrangą būtina, kad ji atitiktų keliamus reikalavimus: dokumentai būtų pasiekiami ranka, kad visa reikiama informacija būtų arti. Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos reikalavimus būtina įrengti darbo vietas taip, kad jos padėtų išsaugoti sveikatą, palaikytų gerą žmonių savijautą, t.y. sudarytų socialinį komfortą.
Projektuojant ir naudojant įstaigos įrangą griežti reikalavimai keliami darbo saugai, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos sutrikimų, išlaikyti gerą psichologinį klimatą. Darbo rezultatai priklauso nuo darbo laiko bei tempo.
Be poilsio ir pertraukų įstaigose dirbantys žmonės negali dirbti, nes per didelis darbo krūvis sukelia stresinę būseną. Žmogus darbe sąveikauja su įranga. Darbe dėmesys turi būti skiriamas žmogiškajam veiksniui, o ne technikai. Remiantis minėtomis nuostatomis įstaigos turi planuoti savo patalpas bei jų įrangą. Įrangos išdėstymą patalpoje būtina periodiškai keisti.
- būtina numatyti erdvę poilsiui.
Įstaigų pastatų konstrukcijos tobulėja. Pastato konstrukcinė sistema priklauso nuo dydžio, aukštų skaičiaus, statybos būdo, klimato ir kitų veiksnių.
Svarbūs aspektai:
- Statinys turi būti taip statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos arba pakeistos pagal statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas.
- Evakuaciniai keliai ir išėjimai turi būti paženklinti pagal normatyvinius dokumentus.
- Gesinimo priemonės turi būti paženklintos pagal galiojančius normatyvinius dokumentus.
Apšvietimo reikalavimai
Skirtingam regos darbui ir veiklai, atsižvelgiant į regos darbų charakteristiką, nustatytos atskiros kategorijos ir atitinkamai mažiausios NAK ribinės vertės. Skirtingi regos darbai ir patalpos skirstomi į skirtingas regos darbų grupes, kurioms atitinkamai nustatytos NAK mažiausios ribinės vertės.
Darbo patalpoje gali būti išskirtos šoninio natūralaus apšvietimo zona (prie lauko sienos su langais) ir viršutinio natūralaus apšvietimo zona. Darbo patalpų nuolatinių darbo vietų bendram dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos išlydžio lempos.
Esant kombinuotam dirbtiniam apšvietimui, bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvų skleidžiama darbo paviršiaus apšvietos vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 10 % kombinuoto dirbtinio apšvietimo apšvietos ribinės vertės, nustatytos tiems patiems šviesos šaltiniams, kurie naudojami ir vietiniam apšvietimui.
Automatizuoto technologinio proceso įrenginių darbui stebėti turi būti naudojamas bendras dirbtinis apšvietimas. Darbo vietų dirbtiniam vietiniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai su neperšviečiamais reflektoriais (atšvaitais).
Viešųjų pastatų darbo patalpose turi būti naudojamas bendras dirbtinis apšvietimas. Patalpose, kuriose atliekami A-C grupės regos darbai (pvz., kabinetuose, darbo kambariuose, bibliotekose skaityklose, archyvuose ir pan.), gali būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas.
Kiti reikalavimai
- Į abi puses varstomos arba sukamosios durys bei vartai turi būti permatomi.
- Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai.
- Darboviečių grindys turi būti tvirtos, stabilios ir neslidžios, be pavojingų išgaubų, angų ir nuožulnumų.
- Darbuotojai turi turėti galimybę saugiai atidaryti, uždaryti, reguliuoti bei fiksuoti langus, stoglangius ir vėdinimo įrenginius.
- Eskalatoriai ir judamieji takai turi veikti saugiai.
- Kai darbas yra reguliariai ir dažnai pertraukiamas, o poilsio patalpa neįrengta, turi būti numatytos kitos patalpos, kuriose darbuotojai pertraukų metu galėtų pailsėti, jei to reikia darbuotojų saugai ir sveikatai.
Mikroklimato reikalavimai
Patalpos ar jos darbo zonos temperatūra turi būti reguliuojama taip, kad jos svyravimai neturėtų juntamos neigiamos įtakos žmogaus komfortui ar darbo našumui.
PASTABA: Viešosios paskirties ir gamybiniuose pastatuose šildymo sistemos turi galėti veikti mažesniu našumu dalinio (budinčio) šildymo režimu ne darbo metu bei poilsio ir švenčių dienomis. Dalinio (budinčio) šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi laiduoti patalpoje ne mažesnę kaip 5oC oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki skaičiuojamosios.
Skersvėjai ar kiti veiksniai, darantys įtaką šilumos režimui, darbo aplinkoje neleistini, jeigu jie pablogina komfortines sąlygas ar sumažina darbo našumą. Atstojamoji temperatūra tikrinama, pavyzdžiui, patalpose su labai dideliais langais. Jeigu temperatūra nepriimtina, ji pakeliama iki norminės šildymo arba statybinėmis priemonėmis (įrengiamas vietinis šildymas, oro užtvaros ir pan.
Santykinė vidaus oro drėgmė turi atitikti patalpos paskirties reikalavimus, pagal kuriuos yra suprojektuotos pastato konstrukcijos ir vėdinimo sistemos.
Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties, jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.
Šildymo sistemos šiluminės energijos šaltinis parenkamas pagal technines statybos vietos išgales. Turi būti įvertintos šildymo sistemos įrengimo ir eksploatacijos išlaidos, šildomų patalpų priešgaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.
Šildymo sistemos skaičiuojamasis šiluminis galingumas nustatomas pagal patalpų šilumos poreikį esant lauko oro skaičiuojamajai temperatūrai.
Patalpų šilumos nuostoliai nustatomi pagal skaičiuojamąją patalpos oro temperatūrą.
Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas, taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir eksploatacijos ypatumus taip, kad garantuotų norminį patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis eksploatacijos ir lauko oro sąlygomis.
Mechaninis vėdinimas naudojamas tuomet, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.
Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo sistemų veikimas derinamas tarpusavyje.
Žmonių sveikatai taip pat kenkia triukšmas, jis slopina žmogaus dėmesį. Įstaigose leistinas yra 55 dB garsas. Triukšmą gali mažinti kilimai, apmušalai, speciali lubų danga ir pan.
Dirbančiojo žmogaus organizmas reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių: darbo operacijų trukmę, klausos, uoslės, regėjimo bei lytėjimo organų poveikį. Darbinę veiklą koordinuoja centrinė nervų sistema sudėtingais neurohumoraliniais ryšiais. Žmogus greitai pavargsta, jeigu netinkamai organizuotas darbas.
Patalpos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 28º C. Dirbant lengvą fizinį darbą, geriausia savijauta esti, kai oro temperatūra 16 - 20 ºC,o dirbant sunkų fizinį darbą - 10-15º C. Be to, tai priklauso nuo oro cirkuliacijos greičio, oro drėgmės.
Oro drėgmę darbo vietose apibūdina santykinė oro drėgmė. Tai santykis absoliučios ir maksimalios drėgmės konkrečiomis temperatūros sąlygomis. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą. Mikroklimato parametrų leistinieji dydžiai yra privalomi, o optimalūs - rekomenduojami.
Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas.
Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta - tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Natūrali apšvita konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri. Dirbtinė apšvieta sukuriama elektriniais šviesos šaltiniais. Bendras apšvietimas apšviečia tolygiai patalpą, vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros vietos apšvitą. Plačiausiai naudojamas mišrus apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas.
Pradėjęs eksploatuoti naujai pastatytą ar rekonstruotą įmonę, darbdavys privalo ne vėliau kaip per 3 dienas atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą. Higieninius tyrimus atlieka visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir kitos akredituotos laboratorijos. Vertinimą organizuoja ir darbus finansuoja įmonė.
Pagrindiniai teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos Statybos Įstatymas. 1996 m. kovo 19 d. Nr.
- Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro Įsakymas. 1999 m. sausio 18 d. Nr. 19. Dėl STR 2. 09.
- Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro Įsakymas. 22000 m. gegužės 24 d. Nr. 277. Dėl Lietuvos higienos normos HN 98 : 2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.
- Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerijos Įsakymas. 1998 m. gegužės 5 d. Nr. 85/223.
- Lietuvos Respublikos Darbuotojų Saugos ir Sveikatos Įstatymas. 2003 m. liepos 1 d. Nr.
| Parametras | Optimali vertė | Leidžiama vertė |
|---|---|---|
| Oro temperatūra (lengvas darbas) | 16-20 ºC | Iki 28 ºC |
| Oro temperatūra (sunkus darbas) | 10-15 ºC | Nėra nurodyta |
| Santykinė oro drėgmė | 40-60 % | Nėra nurodyta |
| Triukšmo lygis | - | Iki 55 dB |