Darbo teisėje viena iš labiausiai paplitusių papildomų darbo sutarties sąlygų - susitarimas dėl išbandymo (dar vadinama susitarimu dėl bandomojo laikotarpio). Todėl šiame straipsnyje apžvelgsime bandomojo laikotarpio ypatumus Lietuvos darbo teisėje.
Bandomasis laikotarpis: esmė ir paskirtis
Susitarimas dėl išbandymo laikotarpio laikomas papildoma darbo sutarties sąlyga, skirta užtikrinti darbdavio interesus pasirenkant darbuotojus. Susitarimas dėl išbandymo laikotarpio laikomas papildoma darbo sutarties sąlyga, skirta užtikrinti darbdavio interesus pasirenkant darbuotojus. Susitarimas dėl išbandymo laikotarpio laikomas papildoma darbo sutarties sąlyga, skirta užtikrinti darbdavio interesus pasirenkant darbuotojus. Susitarimas dėl išbandymo laikotarpio laikomas papildoma darbo sutarties sąlyga, skirta užtikrinti darbdavio interesus pasirenkant darbuotojus. Bandomasis laikotarpis - tai viena iš dažniausiai nustatomų darbo sąlygų darbo sutartyse. Ši sąlyga paprastai įrašoma kaip standartinė, tačiau ji turi nemažai ypatumų.
Bandomojo laikotarpio paskirtis - darbdavio siekis patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui bei darbuotojo siekis nustatyti, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui. Kitaip tariant, nustatant bandomąjį laikotarpį, siekiama patikrinti darbuotojo tinkamumą darbui. Pažymėtina, kad nors teisės aktai nenumato objektyvių kriterijų, kuriems esant bus laikoma, jog darbuotojas neatitinka darbui keliamų reikalavimų, tačiau Darbo kodeksas įtvirtina teisę darbuotojui ir darbdaviui pasinaudoti teise susitarti dėl išbandymo.
Įdomu tai, kad susitarti dėl bandomojo laikotarpio, skirtingai nei dėl kitų būtinųjų ir papildomų darbo sutarties sąlygų, šalims leidžiama tik sudarant darbo sutartį. Tai reiškia, kad jeigu darbuotojas pradeda dirbti, draudžiama keisti darbo sutartį, nustatant joje susitarimą dėl išbandymo.
Bandomasis laikotarpis nėra privalomas, tai papildoma darbo sutarties sąlyga. Darbo sutartis gali būti sudaroma ir be išbandomojo laikotarpio. Teisininkės teigimu, dabar beveik 90 proc. darbo sutarčių turi vadinamąjį bandomąjį laikotarpį.
Darbuotojų atstovų rinkimas, teisės ir pareigos
Išimtys, kai bandomasis laikotarpis negali būti nustatomas:
- Išbandyti negalima darbuotojų iki 18 metų.
- Taip pat bandomasis laikotarpis nesudaromas, jei darbas gaunamas konkursų, rinkimų, paskyrimų būdu.
- Dar viena išimtis pasitaiko ne taip dažnai - kuomet darbuotojas iš vienos darbovietės perkeliamas į kitą darbovietę.
Bandomojo laikotarpio trukmė
Vadovaujantis Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalimi, išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Taigi, Darbo kodeksas įtvirtina maksimalų bandomojo laikotarpio terminą - 3 mėnesius. Šalims nedraudžiama susitarti dėl trumpesnio bandomojo laikotarpio.
Tačiau sudarius darbo sutartį ir joje nustačius trumpesnį negu 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį, šalių susitarimu draudžiama pratęsti bandomojo laikotarpio terminą iki maksimalaus, 3 mėnesio laikotarpio.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalimi, į bandomąjį laikotarpį neina laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių (liga, atostogos ir kt.). Tokiu atveju, bandomasis laikotarpis pratęsiamas tam laikotarpiui, kuriuo darbuotojas nebuvo darbe.
Darbo sutarties nutraukimas bandomuoju laikotarpiu
Atkreiptinas dėmesys kad abi darbo sutarties šalys, t. y., tiek darbuotojas, tiek darbdavys, gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį iki bandomojo laikotarpio pabaigos Darbo kodekso 36 straipsnio, įtvirtinančio susitarimo dėl išbandymo ypatumus, nustatyta tvarka.
Darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu:
Pripažinęs, kad bandomojo laikotarpio rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos (Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalis).
Darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu:
Darbuotojas gali per išbandymo terminą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (Darbo kodekso 36 straipsnio 4 d.).
Darbuotojas, manantis, jog buvo nepagrįstai atleistas iš darbo dėl neigiamų išbandymo rezultatų, turi teisę inicijuoti darbo bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu kreipiantis į darbo ginčų komisiją ar teismą.
Darbo užmokestis bandomuoju laikotarpiu
Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Darbuotojas, priimtas į darbą su išbandymo sąlyga, negali būti išskiriamas iš kitų tokį patį darbą toje pačioje darbovietėje dirbančių asmenų, ir jam išbandymo laikotarpiu negali būti nustatytas mažesnis darbo užmokestis nei kitiems tokį patį darbą dirbantiems darbuotojams.
Tačiau, kai kuriose įmonėse galioja vidiniais teisės aktais patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, kuria remiantis visiems naujiems darbuotojams nustatomas mažiausias galimas darbo užmokesčio dydis, vėliau jis periodiškai didinamas. Tokiu atveju gali būti, kad išbandymo laikotarpiu bus mokamas atitinkamai mažesnis darbo užmokestis.
Tai yra teisėta esant kelioms sąlygoms:
- Pirma, tokia tvarka yra bendra visiems įmonės darbuotojams ir yra patvirtinta bei žinoma visiems;
- Antra, sudarant darbo sutartį aiškiai nurodoma, kad išbandymo laikotarpiu bus mokamas atitinkamas darbo užmokestis pagal įmonės darbo apmokėjimo sistemą, o išbandymo laikotarpiui pasibaigus ir darbuotojui tęsiant darbo santykius bus mokamas kitokio dydžio darbo užmokestis.
Patarimai pasirašant darbo sutartį
Dėl ne iki galo išdiskutuotų darbo sutarties sąlygų neretai ateityje gali kilti konfliktinių situacijų, todėl žinoti savo ir darbdavio teises, įsipareigojimus ir pareigas yra būtina. Jeigu įmonėje bandomasis laikotarpis privalomas - turi atkreipti dėmesį į išdėstytas bandomojo laikotarpio sąlygas.
Įprastai per bandomąjį darbo laiką darbuotojas yra ne tik supažindinamas su kolegomis ir įmonės kultūra, tačiau jo metu yra įvertinami darbuotojo gebėjimai, darbo kokybė, komunikacijos ir kiti svarbūs darbui įgūdžiai. Ne mažiau bandomojo laikotarpio metu yra stebima ir darbuotojo motyvacija. Atmink, kad bandomojo laikotarpio metu toks pats įvertinimas galioja ir Tau - tai skirtas laikas tau susipažinti ir įvertinti, ar ši darbo vieta yra tinkama.
Darbo sutartyje būtinai atkreipk dėmesį į bandomojo laikotarpio trukmę - pagal Lietuvos įstatymus, laikotarpis negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, o jį pratęsti - draudžiama. Taip pat atmink, kad bandomojo laikotarpio metu tiek darbdavys, tiek Tu, darbo sutartį galite nutraukti anksčiau, nei įprasta - įspėjant prieš 3 darbo dienas, nebent sutariate kitaip.
Pasirašant darbo sutartį, rekomenduojame kruopščiai perskaityti ir aptarti su darbdaviu nurodytas Tavo funkcijas nurodytoje darbo pozicijoje. Dėl neaptartų darbuotojo funkcijų įprastai kyla ginčai, nes pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojui skiriamos užduotys, kurios darbo sutartyje nėra apibrėžtos. Jeigu Tavo būsimo darbo funkcijos apibrėžtos neaiškiai, pernelyg abstrakčiai - visuomet gali tartis su darbdaviu ir šias funkcijas detalizuoti.
Darbo sutartyje turėtų būti paminėtos Tavo pareigos, pagrindinės, papildomas atsakomybės. Be abejo, darbo užmokesčio susitarimas žodžiu turėtų būti užfiksuotas ir raštu darbo sutartyje. Darbo sutartyje atkreipk dėmesį, ar nurodytas toks pat atlyginimo dydis, kurį sutarėte su darbdaviu. Jeigu darbas pamainomis ir mokamas valandinis užmokestis - būtinai atkreipk dėmesį į valandinius skirtingo paros meto atlyginimo tarifus. Jeigu šie skaičiai skiriasi nuo to, ką sutarėte žodžiu - labai rekomenduojame pasikalbėti su darbdaviu ir pakoreguoti skaičius į tokius, kokie jie turėtų būti - taip būsite užtikrinti dėl sąžiningo atlyginimo išmokėjimo.
Taip pat peržiūrėk atlyginimo išmokėjimo sąlygas - iki kada atlygis turi būti išmokamas, ar atlyginimas išmokamas su avansu ar atskirai. Labai svarbi darbo sutarties dalis - konfidencialumo įsipareigojimai. Kuomet įsidarbini įmonėje, įprastai gauni prieigą prie specifinių duomenų, supažindinama/-as su komercine įmonės informacija, o bet koks tokios informacijos platinimas gali užtraukti ne tik įspėjimus, bet ir milžiniškas finansines baudas, o kartais net ir baudžiamąją atsakomybę. Todėl darbo sutartyje įprastai visuomet būna konfidencialios ir kitos įmonės informacijos naudojimo aprašas. Ši darbo sutarties dalis nemažiau aktuali, nei visos kitos.
Atkreipk dėmesį į sąlygas dėl įspėjimo, kad išeini arba esi atleidžiama/-as iš darbo vietos. Svarbu, kad įspėjimo terminas būtų protingas, kad Tu ir darbdavys galėtumėte suplanuoti tolimesnius veiksmus - Tau, žinoma, reikės imtis naujo darbo, o darbdaviui - naujo darbuotojo/-os paieškų. Taip pat būtinai peržiūrėk, kokius darbus, kokias funkcijas būtinai turi atlikti, jeigu nuspręsta Tavo darbo sutartį nutraukti.
Turbūt kiekvienas iš Jūsų sutiks, kad savo teisių, funkcijų, įsipareigojimų ir pareigų, konfidencialumo ir kitų sąlygų žinojimas - būtinas, norint įmonėje jaustis saugiai ir užtikrintai. Šie patarimai - mūsų rekomendacijos Tau, kad žinotum tai, kas būtina sąžiningai ir teisingai darbo sutarčiai. Visuomet patartina pasirašant darbo sutartį padiskutuoti su darbdaviu ir išsiaiškinti visus niuansus, kad abi pusės būtumėte saugios dėl įsipareigojimų vykdymo.
Darbo sutarties nutraukimo procesas
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra svarbus procesas, kuris turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas.
Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 56 straipsnį
Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės.
Svarbios priežastys gali apimti:
- Darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą).
- Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.
Prašymo atleisti iš darbo pateikimas darbuotojo rašytiniu pareiškimu
Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų - darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo. Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t. y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.
Įspėjimo laikotarpis
Pagal teisės aktus, darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, prieš planuojamą išeitį. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir, jei įmanoma, rasti darbuotojo pakeitimą.
Pravaikšos ir jų žymėjimas
Jei darbuotojas nusprendžia nedirbti įspėjimo laikotarpiu ir neatvykti į darbą - jo pravaikštos bus žymimos. Tai gali turėti pasekmių, pavyzdžiui, galėtų paveikti darbuotojo darbo užmokestį ar net jo teises gauti rekomendacijas ateityje. Tokiu atveju, būtina įvertinti visas rizikas.
Darbdavio nesutikimas su prašymu
Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį - darbuotojas vis tiek turi teisę pasinaudoti savo teisėmis ir nutraukti sutartį savo iniciatyva be darbdavio, jei tam yra pagrindas (pvz., nevykdomi įsipareigojimai). Visgi, darbuotojas turi būti atsargus ir, jei reikia, konsultuotis su teisininku, kad išvengtų teisinių ginčų.
Dokumentacija ir formalumai
Visi prašymai ir susitarimai turėtų būti pateikti rašytine forma. Rekomenduojama prašymą pateikti registruotu laišku arba gauti raštišką patvirtinimą iš darbdavio, kad būtų užtikrinta, jog dokumentai buvo gauti. Tai gali būti naudinga, jei vėliau kyla ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo.
Teisinės pasekmės ir konsultacijos
Darbuotojams svarbu žinoti, kad darbo sutarties nutraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl rekomenduojama konsultuotis su teisininku arba darbo teisės specialistu, kad būtų aišku, kokie veiksmai yra tinkami konkrečioje situacijoje.
Svarbu! Jei dirbate bandomuoju laikotarpiu, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos. Jei yra svarbių priežasčių, tokių kaip darbdavio įsipareigojimų nevykdymas (pvz., atlyginimo nemokėjimas), įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos.
| Esmė | Paaiškinimas |
|---|---|
| Išankstinis įspėjimas | Darbuotojas turi pateikti rašytinį prašymą, nurodydamas planuojamą išėjimo datą. Įspėjimas dažniausiai teikiamas prieš 20 kalendorinių dienų. |
| Atleidimas darbdavio iniciatyva | Darbdavys gali atleisti darbuotoją tam tikrais pagrindais, tačiau tam reikia aiškių priežasčių ir procedūrų laikymosi. Rekomendacija nėra privaloma, bet gali būti naudinga darbuotojui ateityje. |
| Pareiškimo gavimo įrodymas | Svarbu išsaugoti įrodymą, kad darbdavys gavo jūsų prašymą (pvz., registruotas laiškas, pašto kvitas ar darbdavio patvirtinimas). Tai padeda išvengti ginčų. |
| Įspėjimo terminas | Paprastai reikia įspėti prieš 20 kalendorinių dienų, nebent sutariama kitaip. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir surasti darbuotojo pakeitimą. |