Darbo teisės reikalavimų laikymasis yra svarbus ne tik valstybinėms institucijoms, bet ir darbdaviams bei darbuotojams. Nuo teisingai įformintos darbo sutarties priklauso abiejų šalių teisės ir pareigos. Valstybinė darbo inspekcija atlieka ypatingą priežiūrą, užtikrindama, kad darbdaviai laikytųsi LR Darbo kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.
Iš pirmo žvilgsnio paprasta darbo sutarties pildymo forma praktikoje ne vienam darbdaviui sukelia sunkumų dėl neteisingo interpretavimo. Todėl svarbu apžvelgti tuos punktus, kuriuose dažniausiai daromos klaidos, ir išaiškinti jų prasmę darbo santykiams.
Darbo Sutarties Subjektai: Dalyviai
Darbuotojas
Darbuotojas yra fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (LR DK 15 str.). Galėjimas turėti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tokį patį darbinį teisnumą kaip ir Lietuvos piliečiai (išimtis gali nustatyti tik įstatymai) (LR DK 13 str. 1 d.).
Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakus šešiolika metų (išimtis nustato LR DK ir kiti darbo įstatymai) (LR DK 13 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad darbinis teisnumas ir veiksnumas asmenims atsiranda sukakus 16 metų, tačiau dirbti gali ir asmenys, kuriems yra ne mažiau 14 metų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 apibrėžia sąvokas asmens, kuriam 14-18 metų:
- Jaunas asmuo - iki aštuoniolikos metų asmuo.
- Paauglys - jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip šešiolika ir ne daugiau kaip aštuoniolika metų.
- Vaikas - jaunas asmuo iki šešiolikos metų.
Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiami šie lengvi darbai:
- Medelių ir krūmų sodinimas, rišimas, laistymas.
- Reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose.
- Laikraščių, reklaminių lankstinukų, pranešimų pristatymas į namus, įstaigas.
- Laikraščių, kitų spaudinių lankstymas, rūšiavimas.
- Laikraščių ir žurnalų pardavimas.
- Stalų serviravimas, stalų valymas.
- Naudotų indų ir įrankių rinkimas į vežimėlius ir vežimas į indų plovyklą.
- Aikščių, skverų valymas (vasarą) ir gėlynų aikštėse, skveruose priežiūra.
- Tvorų, suolelių, vaikų žaidimui skirtų įrenginių dažymas teptuku lauke.
- Patalpų (išskyrus tualetus) valymas vaikų ugdymo, maitinimo įstaigose.
- Teatro, muzikiniai ar kiti renginiai, reklamos ar visuomenės informavimo priemonių įrašai.
Taigi, darbdaviams atstovaujantys asmenys ar jų įgalioti atstovai privalo užtikrinti, kad įdarbinant jaunesnius nei 16 metų asmenis būtų laikomasi jaunų asmenų įdarbinimo tvarkos, jiems nustatyto darbo ir poilsio laiko, sudaromos jiems saugios ir sveikos darbo sąlygos.
Darbdavys
Kita būtina darbo sutarties šalis - darbdavys - įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Be to, darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo, kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas (LR DK 16 str.). Svarbu pažymėti, kad darbdavių darbinisteisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento. Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją.
Klaidingai manoma, kad, pavyzdžiui, direktorius ar kitas administracijos asmuo, kuris sudaro darbo sutartį su darbuotoju, yra darbdavys. Taigi, tiek samdomas juridinio asmens direktorius, tiek kiti administracijos darbuotojai yra tik darbdavio (juridinio asmens) atstovai, kurie juridiniam asmeniui atstovauja remiantis jiems perduotais įgaliojimais. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys (LR DK 14 str.).
Darbo Sutarties Sąvoka ir Sudarymas
Darbo santykiai atsiranda sutarties pagrindu ir tik tuo atveju, kai darbdavys ir darbuotojas išreiškia tam tikrą valią ją sudaryti, t.y., jie sutartimi sulygsta dėl tam tikrų darbo sąlygų. Taigi, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (LR DK 93 str.).
Svarbu pažymėti, DK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaryta raštu pagal pavyzdinę formą. Darbo sutarties pavyzdinė forma patvirtinta Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115. Rašytinės formos nesilaikymas gali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas (LR DK 98 str.) su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Ši norma yra imperatyvi ir draudžia darbo sutartį sudaryti žodžiu. Taigi, darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda įsigaliojus jų sudarytai rašytiniai darbo sutarčiai.
Darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbuotojas, prieš sudarant darbo sutartį, turi pateikti darbdaviui asmens tapatybės dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (LR DK 104 str.). Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Darbdavys privalo vesti karo prievolininkų apskaitą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus darbo pažymėjimą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą visada atsako tik darbdavys.
Darbo Sutarties Sąlygos
Darbo sutartimi jos šalių sulygtos sutarties sąlygos apibrėžia šalių teises ir pareigas (darbdavio ir darbuotojo). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbo funkcijų, t. y., dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jų nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.). Darbo sutartis laikoma sudaryta tik tuomet, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (LR DK 99 str.). Bet kokiu atveju šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato LR DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis.
Pagrindiniai Punktai, Kuriuos Reikia Aptarti Darbo Sutartyje
- Darbovietė (PDSF 1.1 punktas): Reikalaujama įrašyti darbovietę, kurioje dirbs darbuotojas. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visada užtenka įrašyti įmonės pavadinimą ir buveinės adresą. Tai būtų tokie atvejai, kai juridinis asmuo turi padalinius. Pavyzdžiui, UAB "XXX" priima dirbti asmenį pardavėju-konsultantu darbo vietoje, kuri nesutampa su UAB "XXX" buveinės adresu, o turi padalinį kokiame nors prekybos centre.
- Darbo Funkcijos (PDSF 1.2 punktas): Turi būti įrašomos darbuotojo tikslios darbo funkcijos, t.y., profesija, specialybė, pareigų pavadinimas, kvalifikacija. Taip pat nurodyti, jeigu darbuotojas priimamas mokiniu. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Todėl dėl papildomų pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje šiame minėtame punkte. Pavyzdžiui, priimama apskaitininkės pareigoms su papildomomis administratorės pareigomis (už kurias mokama viena sutarta alga).
- Sutarties Rūšis (PDSF 2 punktas): Būtina tiksliai nurodyti, kokia darbo sutartis sudaroma - neterminuota, terminuota, laikinoji, sezoninė, dėl antraeilių pareigų, su namudininkais, patarnavimo darbams ir t.t. Jeigu sudaroma terminuota, laikinoji ar sezoninė darbo sutartis, nurodyti jos galiojimo terminą, kuris apibrėžiamas konkrečia data arba nurodomas tam tikrų aplinkybių atsiradimo pagrindas, po kurių darbo sutartis pasibaigia.
- Atlyginimas (PDSF 3 punktas): Nurodoma įrašyti darbuotojo atlyginimo dydį. Tai gali būti: valandinis tarifinis atlygis, mėnesinė alga, priemokos, priedai ir kita. Įvairiausi priedai, priemokos ir taip vadinami „bonusai" turi būti aiškiai apibrėžti ir reglamentuoti, nurodant dokumentą, kuriame yra ši papildomų apmokėjimų tvarka. Jei šie priedai yra mokami individualiai darbuotojui, tuomet jo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka turi būti pridedama kaip priedas prie darbo sutarties. Taip pat svarbu nurodyti, kiek kartų per mėnesį, kuriomis dienomis mokamas darbo užmokestis. Vieną kartą darbuotojui atlyginimą per mėnesį galima mokėti tik esant jo rašytiniam prašymui. Šiame punkte negali būti nurodyta mažesnė nei valstybės garantuota minimali mėnesinė alga, tačiau ji gali būti mažinama proporcingai dirbtam laikui (kai dirbama puse etato ar dar mažiau).
- Išbandymo Laikotarpis (PDSF 4 punktas): Svarbu įrašyti, ar darbuotojui taikomas išbandymo laikotarpis. Jei netaikomas, tai turi būti aiškiai įrašyta. Jei taikomas, tai turi būti įrašyta, kokiam laikotarpiui ir kieno iniciatyva (darbdavio ar darbuotojo).
Išlaidų Kompensavimas (PDSF 7 punktas)
PDSF 7 punkte rekomenduojama įrašyti sąlygą, susijusią su išlaidų darbdaviui kompensavimu. Ši sąlyga galioja tik esant šioms prielaidoms: jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Bet kuriuo atveju darbdavys privalo įrodyti šių išlaidų buvimą atitinkamais dokumentais. Be to, kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta ir kita kompensavimo tvarka, pavyzdžiui, nustatant ilgesnį (2-5 metų) turėtų darbdavio išlaidų kompensavimą. Svarbu pažymėti, kad norint taikyti šią sąlygą darbuotojui, ji būtinai privalo būti numatyta jo darbo sutartyje. Priešingu atveju darbdavys darbuotojui negalės reikšti reikalavimų dėl išlaidų kompensavimo.
Papildomi Įsipareigojimai (PDSF 9 ir 10 punktai)
PDSF 9 punkte darbdavys gali įrašyti papildomus savo įsipareigojimus darbuotojui, kurie nėra numatyti LR DK. PDSF 10 punkte darbdavys gali nustatyti papildomus darbuotojo įsipareigojimus, kurie neprieštarauja LR įstatymams.
Darbo Sutarties Įsigaliojimas (PDSF 14-15 punktai)
PDSF 14-15 punkte privaloma nurodyti darbo sutarties įsigaliojimo ir darbuotojo pradėjimo dirbti datą. LR DK 120 str.-121 str. aiškiai reglamentuoti atvejai ir tvarka, kaip ir kokiu pagrindu galima daryti pakeitimus darbo sutartyje. Keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai turi būti įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.
Darbo Užmokestis ir Jo Nustatymas
Darbo užmokestis ir darbo užmokesčio nustatymas yra vienas iš svarbiausių darbo santykių elementų. Darbo kodekso 140 str. nustato, kad visose darbo sutartyse turi būti susitarta dėl darbo užmokesčio. Darbo sutartyse susitariama dėl mėnesinio atlygio arba dėl valandinio. Tačiau šis atlygis negali būti mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga ar minimalusis valandinis atlygis, kurie nustatomi LR Vyriausybės. Atitinkamai darbo sutartyje darbo sutarties šalys gali apsirašyti ir visą darbo apmokėjimo sistemą. Nurodyti, už ką mokami priedai, premijos, kitos priemokos ar netgi kaip bus kompensuojami viršvalandžiai.
Darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir jas padaryti prieinamas susipažinti visiems darbuotojams. Atkreiptinas dėmesys, kad, supažindinant darbuotojus su darbo užmokesčio sistema, svarbu laikytis konfidencialumo reikalavimų. Darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Taigi iš principo darbo apmokėjimo sistema yra susitarimas tarp darbuotojų ir darbdavio dėl bendros įmonėje apmokėjimo tvarkos. Pabrėžiame, kad jeigu darbuotojų yra mažiau nei 20, tai tokios atlygio sistemos rengti nėra privaloma.
Svarbūs Aspektai Darbo Sutartyse
- Sąlygų Privalomumas: Ir darbdaviui, ir darbuotojui yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007) yra pažymėjęs, kad sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y., abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis.
- Teisių Įgyvendinimas: Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Kiekvienai darbo sutarties šaliai draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
Praktiniai Patarimai
Darbo teisėje, skirtingai nuo sutarčių (civilinės) teisės, galioja specifinis reguliavimo metodas. Darbdavys turi teisę vienašališkai nustatyti bet kokias taisykles (darbo sąlygas), kurios nebuvo specialiai aptartos darbo sutartyje, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų ir nepabloginant darbuotojo darbo sąlygų palyginus su įstatymų nustatytomis. Toks specifinis darbo teisės reguliavimo metodas lemia skirtingas darbdavio ir darbuotojo derybines pozicijas sudarant darbo sutartį.
Rekomendacijos
- Pavyzdinė Forma: Vyriausybės patvirtinta pavyzdinė darbo sutarties forma yra tik pavyzdinė, neprivaloma. Įmonės, atsižvelgdamos į savo darbo organizavimo specifiką, turėtų pačios pasidaryti darbo sutarties šabloną su tipinėmis joms aktualiomis sąlygomis.
- Darbovietės Nurodymas: Grafoje „darbovietė“ tipiškai nurodoma tik įmonės pavadinimas. Jei įmonė turi geografiškai nutolusių dalinai savarankiškų padalinių, gali būti nurodomas tokio padalinio pavadinimas. Šioje grafoje primygtinai nerekomenduojama nurodyti fizinių adresų.
- Darbo Funkcija: Grafoje „darbo funkcija“ tipiškai nurodoma tik pareigybės pavadinimas. Primygtinai nerekomenduojama šioje grafoje dėti nuorodą į konkretų tos pareigybės aprašymą, nes jis taps darbo sutarties dalimi ir nebegalės būti keičiamas vienašališkai.
- Darbo Užmokestis: Pagal naują Darbo kodeksą rekomenduojama darbo sutartyje nurodyti tik bazinį mėnesinį ar valandinį darbo užmokestį, o kintamą darbo užmokesčio dalį nustatyti įmonės vidaus dokumentuose.
- Darbo Laiko Norma: Grafoje „darbo laiko norma“ beveik visada bus nurodoma „darbo laiko vidutinė savaitinė norma - 40 val.“. Išimtys galimos tik nustatant ne visą arba sutrumpintą darbo laiką.
Nauja Darbo Sutarties Forma
Socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino naują pavyzdinę darbo sutarties formą. Tiesa, jau galiojančių darbo sutarčių persirašyti dėl naujo Darbo kodekso nereikia.
Pagrindinės Sąlygos Sutartyje
- Darbovietė (darbdavio veiklą vykdantis struktūrinis organizacinis darinys, jo adresas).
- Darbo funkcija (apibūdinimas ar aprašymas arba darbo pavadinimas ir, jeigu nustatyta - jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis).
- Darbo užmokestis (mėnesio alga arba valandinis atlygis) ir jo sudedamosios dalys, priedai, priemokos, premijos ar kitoks papildomas apmokėjimas; mokėjimo tvarka ir terminai.
Taip pat pačioje sutartyje privalu įvardyti jos rūšį: neterminuota, terminuota, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams ar sezoninio darbo sutartis. Jei tai terminuota sutartis (ilgiausias laikotarpis nekeičiant darbo pobūdžio - 2 metai), joje privalu nurodyti jos terminą - kalendorinę datą, terminą, užduotį, kuri turi būti įvykdyta, arba tam tikrų aplinkybių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sutartyje reikia nurodyti ir darbo laiko normą - darbo valandų skaičių per dieną ar savaitę. Jei sutrumpinta darbo laiko norma nenumatyta darbo teisės normose arba šalys nesusitaria dėl ne viso darbo laiko, laikoma, kad susitarta dėl 40 valandų per savaitę darbo laiko normos.
Sutartyje nustatomos ir papildomos sąlygos: susitarimas dėl papildomo darbo, susitarimas dėl išbandymo termino, jei taikomas išbandymas, susitarimas dėl mokymo išlaidų atlyginimo, dėl nekonkuravimo, dėl konfidencialios informacijos apsaugos ar kt. Tokie susitarimai gali būti įforminami kaip priedai prie darbo sutarties. Sutartyje taip pat privalu nurodyti datą, kada tiksliai darbuotojas pradeda dirbti.