Lietuvos ūkiui reikalingas skaidrus, nuoseklus ir tuo pačiu lankstus nekilnojamojo turto plėtros procesų reglamentavimas, efektyvios ir operatyvios projektų derinimo ir statybos leidimų išdavimo procedūros, modernus ir sumanus miestų plėtros administravimas.
Subūrusi po viena vėliava geriausius šalies nekilnojamojo turto plėtros specialistus, asociacija tampa svaria ir reikšminga partnere dialoge su valdžios institucijomis. Analizuodama ir gilindamasi į darnios miestų plėtros problematiką, ji tampa viena vertingiausių valstybės patarėjų bei partnerių priimant efektyvius ir visuomeniškai pagrįstus sprendimus ar įstatymus.
LNTPA žingsnis po žingsnio šiuos tikslus verčia realybe - siūlo patirtimi ir žiniomis grįstus sprendimus, kalba vieningu plėtros profesionalų ir rinkos lyderių balsu, kviečia verslą ir valdžios institucijas abipusiam dialogui.
Siekiant savalaikio tvarumo plėtojamuose projektuose, be darnaus asociacijos darbo, tinkamo santykio su viešuoju sektoriumi, reikiamos įstatyminės bazės, ypatingai svarbus ir tinkamas sektoriaus kultūros formavimas bei ekspertiškumo ugdymas. Kartu galime ne tik tinkamai kurti aplinką, tačiau ir metodiškai formuoti požiūrį į patį sektorių, jo atstovus, auginti ir burti tinkamas kompetencijas, galinčias prisidėti prie bendro progreso, ateinančio kartu su šiuolaikinėmis technologijomis ar jų padiktuotais sprendiniais.
Asociacijos Tikslai ir Uždaviniai
LNTPA vaidmuo siekiant tvaraus dialogo tarp nekilnojamojo turto vystytojų ir valdžios institucijų, leidžia užtikrinti nuoseklumą ir skaidrumą, o taip pat ir tęstinumą, kuris yra būtinas ilgalaikiams sektoriaus pokyčiams.
Asociaciją atstovauja Lietuvos nekilnojamojo sektoriaus ekspertai ir lyderiai, kurių bendradarbiavimas sukuria sinergiją generuojančią efektyviausius sprendimus ir inovacijas.
Narystė LNTPA sukuria sinerginį efektą, kuomet 1+1 yra daugiau nei 2, daugiau nei 3 ir t.t. LNTPA veikla skatina suprasti, kad norint sukurti darnią aplinką šalyje, būtina nekilnojamojo turto vystymu užsiimantiems specialistams bendradarbiauti, suprasti bei gerbti vienas kitą.
O tai savo ruožtu suteikia galimybę visiems mums ir kiekvienam atskirai įgyvendinti vieną svarbiausių šios veiklos uždavinių - išgirsti visuomenės ir verslo poreikius. Taip pat siūlyti tokius nekilnojamojo turto sprendimus, kurie leistų patogiai gyventi ir dirbti.
Tik veikdami kartu galime išreikšti tvirtą poziciją, siekdami dialogo su valstybinėmis institucijomis ir organizacijomis. Asociacijos dėka sektoriaus specialistai susitelkia ir dirba verslo aplinkos gerinimo klausimais, sprendžia keblias teisines dilemas.
Asociacija yra puiki ir daugialypė platforma jos nariams keistis patirtimi, problemomis ir sprendimais, bendrauti ir bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek ir su viešuoju sektoriumi.
Vienydama itin platų spektrą su nekilnojamuoju turtu susijusiose srityse veikiančių organizacijų, ji jau aiškiai išaugo vien savo cecho atstovavimo funkcija ir drąsiai gali vadintis vienu iš viešojo intereso balsų bendrame nacionaliniame diskurse.
Sėkmingai veiklai reikia stiprios ir atsidavusios darbuotojų komandos, reikalingi patikimi ekonominiai partneriai - tiekėjai, rangovai, konsultantai. Reikalingi ir socialiniai partneriai, užtikrinantys darnų dialogą su aplinka.
NT Plėtotojų Bendravimas su Gyventojais
Visuomenė yra aktyvi, ypač pastaruoju metu, nes visi turi galimybę susipažinti su projektu internete, vyksta nuotolinis projektų viešinimas, visi norintieji gali išdėstyti savo pastabas.
Su visais projektiniais pasiūlymais gyventojai supažindami su bendra koncepcija, jie mato būsimų pastatų tūrį, aukštį ir panašiai. Kai prasideda detalizacijos viešinimas, matomi architektūriniai sprendimai, planas, automobilių judėjimo schemos.
Tada visi į tai žvelgia pro savo prizmę: galbūt kam nors užstos saulę, automobilių stovėjimo aikštelė atsiras arčiau namų. Atsiranda tokių klausimų, kurie gali būti sprendžiami tobulinant projekto medžiagą. Tai yra visiškai normalus procesas.
Yra įvairių istorijų. Jeigu prašymas protingas, žinoma, prasideda dialogas. Ypač jei projektas didelis, ilgalaikis, tuomet plėtotojai stengiasi su gyventojais palaikyti gerus santykius. Stengiasi problemas ir prašymus spręsti racionaliai, kad ir seniems, ir naujiems gyventojams būtų pagerintos gyvenimo sąlygos.
Pavyzdys - istorija iš Vilniaus: Kauno gatvėje viena bendrovė statė naujus namus, šalia buvo apleistas pastatas, kuris tikrai badė akis dėl išdaužytų langų, taip pat nesaugumo. Tad plėtotojas savo iniciatyva tuos langus užkalė, uždarė įėjimus taip visiems sukurdamas saugesnę ir estetiškesnę aplinką.
Medžiai visuomet buvo svarbi miesto dalis. Mes tą žalumą branginame ir norime ją išlaikyti, bet kartais tuo manipuliuojama. Plėtotojai atlieka medžių vertingumo tyrimus ir tik gavę atsakymus ima svarstyti, ką su jais daryti.
Gerai, kad gyventojai vis labiau įsitraukia į žaliosios aplinkos formavimą ir išsaugojimą, kovoja už medžius ir žalumą mieste. Tačiau dažnai perlenkiama lazda. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimas, persodinimas ir kitoks pašalinimas reglamentuotas įstatymo ir mes stengiamės jo laikytis.
Automobilių Stovėjimo Vietų Problema
Taip, dėl privalomo automobilių vietų skaičiaus dažnai labai sunku ar net neįmanoma įgyvendinti naujo projekto. Pavyzdžiui, kartais neužtenka antžeminio parkavimo vietų, tada reikia daryti požeminį, o tai kainuoja keturis ar penkis kartus daugiau.
Nelygu vieta, skirtumas gali siekti net 10 kartų. Tai labai padidina viso projekto kainą. Bet automobilių stovėjimo vietų mažinimo politika vykdoma visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Kopenhagos centrinėje dalyje kasmet jų mažinama po 1 procentą - taip žmonės skatinami keisti gyvenimo būdą, labiau naudotis viešuoju transportu.
Populiarėja ir nemotorinės transporto priemonės - paspirtukai, dviračiai. Vilniuje prieš mėnesį buvo patvirtinta nauja parkavimo mieste schema: išplėstos zonos, kuriose galima įrengti mažiau parkavimo vietų arba sumokėti savivaldybei už jas, vėliau tos lėšos skiriamos viešajam transportui.
Manau, jog tai racionalus sprendimas, nes dar 2014 m. pradėtas automobilių stovėjimo vietų mažinimas tik pagerino miesto planavimą, sumažino automobilių srautus bei jų keliamą taršą.
NT Konkursas "Už Darnią Plėtrą"
Viešo, visiems NT plėtotojams atviro konkurso tikslai - puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Konkursas atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams teikti projektus įgyvendintus visoje Lietuvoje. Pagrindiniai konkurso tikslai - įvertinti naujus NT projektus skirtingose kategorijose, kelti kokybės kartelę plėtotojams ir šviesti pirkėjus puoselėjant darnios plėtros idėjas.
Konkurso dalyvių vertinimo kriterijai:
- Objekto koncepcijos atitikimas darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sūkurimo tikslams.
- Architektūros kokybė.
- Pagarba gamtai bei kultūros paveldui.
- Išmanieji sprendimai projektavime ir statyboje, technologinis inovatyvumas ir išskirtinumas (PropTech).
- Energinio efektyvumo, išteklių tausojimo sprendiniai.
- Projekto atitikimas nekilnojamojo turto rinkos poreikiams, ekonominis projekto naudingumas, kuriant pridėtinę vertę vietos ekonomikai.
- Organizacijos reputacija visuomenėje ir verslo etika (veikla skatinanti darnius santykius su vartotojais ir visuomene).
Visus projektus būsto, komercinio, visuomeninio ir daugiafunkcio NT projekto kategorijose vertins nepriklausoma dešimties narių komisija: urbanistai, inžinieriai, energetikos, statybos specialistai, ekonomistai, architektai ir žurnalistai.
Geriausiems šių kategorijų atstovams įvertinamas konkurso prizas autorinė statulėlė. Šiemet geriausią rinks Delfi.lt skaitytojai, kurie galės balsuoti už labiausiai patikusį objektą iš visų dalyvių. Į statulėlę gali pretenduoti tik vieną ciklą išgyvenę pastatai, dabar vystomi ir dar nebaigti gali siekti Ateities projekto apdovanojimo.
Konkurse dalyvauja 2010 bei 2011 metais įgyvendinti arba yra pradėti įgyvendinti projektai. Praėjusiais metais dėl pandemijos buvo renkami geriausi dešimtmečio projektai, kurie apdovanoti birželio pabaigoje.
Lietuvos Turto Vertintojų Asociacija (LTVA)
Lietuvos turto vertintojų asociacija (LTVA) mini savo veiklos 30-metį! Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, Jūs galite 1,2 proc. iki gegužės 2 d.
Dalinamės TEGoVA naujienlaiškiu. Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja 4 akademinių valandų seminarą „Turto ir verslo vertinimo aktualijos“.
Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja šiais metais paskutinį 6 akademinių valandų kvalifikacijos kėlimo seminarą. Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja 8 akademinių valandų seminarą „Vertinimo veiklos aktualijos. Ruduo 2018″.
Lietuvos turto vertintojų asociacija siuntė paklausimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl asmens duomenų tvarkymo. Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja paskutinį šiais metais seminarą „Ekonomikos raida ir nekilnojamojo turto rinka“.
Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja 6 akademinių valandų seminarą „Turto vertinimo metodų taikymas ir kita turto vertintojams aktuali informacija“. Lietuvos turto vertintojų asociacija į lietuvių kalbą išvertė 2016 m. laidos Europos vertinimo standartus.
Įvyko LTVA Visuotinis ataskaitinis rinkiminis narių susirinkimas. Neeilinio gimtadienio proga sveikiname LTVA valdybos narį, vertintoją Vitalijų Stacevičių.
Sveikiname birželio mėnesį neeilinius gimtadienius švenčiančius LTVA buhalterę ponią Aldoną Liutkuvienę ir LTVA valdybos narį Ugnių Meidų.
Įvyko 11-asis Lietuvos turto vertintojų asociacijos organizuotas išvažiuojamasis seminaras-sąskrydis „Aktualūs vertintojui klausimai ir DUK“.
Jubiliejinio gimtadienio proga sveikiname LTVA valdybos narį Saulių Vagonį. Neeilinio jubiliejaus proga sveikiname ilgametį LTVA narį Egidijų Sinkevičių.
Įvyko Lietuvos turto vertintojų asociacijos visuotinis ataskaitinis narių susirinkimas. Įvyko Lietuvos turto vertintojų asociacijos organizuotas 8 akademinių valandų seminaras „Turto vertinimo veiklos aktualijos“.
Bendradarbiaudami su VGTU informuojame apie jų įgyvendinamą projektą „Jungtinės studijų programos „Darnus nekilnojamojo turto valdymas“ įgyvendinimas didinant VGTU tarptautiškumą“.
TEGoVA visuotinis narių susirinkimas, kuriame dalyvavo LTVA narė Daiva Albertavičienė. Atstovaujame Lietuvos nekilnojamojo turto ir susijusiems verslams bei giname jų teisėtus interesus, skatindami darnaus NT vystymo ir valdymo iniciatyvas.
Kita Asociacijos Veikla
Verslo aplinkos gerinimas. LNTPA atstovauja plėtotojų interesams centrinės ir miestų valdžios institucijose. Efektyvaus valstybės valdymo iniciatyvų palaikymas. Partnerystė. Konferencija CORE. Būsto forumas ir Lietuvos Urbanistinis forumas. Būsto įperkamumo Lietuvoje tyrimas.
Būsto mugė - du kartus per metus -pavasarį ir rudenį - organizuojamas renginys skirtas būsto ieškantiems pirkėjams. PropTech. Jau įvykusios kelionės: Amsterdamas (Nyderlandai) 2014 m., Kopenhaga/Malmė (Danija/Švedija) 2017 m., Londonas (Jungtinė Karalystė) 2018 m., Niujorkas (JAV) 2018 m., Torontas (Kanada) 2019 m. Kelionė 2021 m. ir 2022 m. į Dubajų (JAE), aplankant ir pasaulinę parodą EXPO 2020.
2023 m. Tokijas (Japonija), taip pat Sidnėjus ir Melburnas (Australija), o 2024 m. aplankytas Niujorkas (JAV), 2025 m. aplankytas Seulas (P. Korėja) ir Osaka - EXPO paroda (Japonija).
Narystė Asociacijoje
Vienkartinis stojamasis mokestis - 600 Eur. Bendrovė, pageidaujanti tapti asociacijos nariu, teikia laisvos formos prašymą, pasirašytą bendrovės vadovo, adresuojant jį LNTPA valdybai.
Prašymas gali būti teikimas ir elektronine forma, siunčiant jį el. p. Prašyme pageidautina glaustai nurodyti sprendimo tapti asociacijos nariais motyvus, savo bendrovės numatomą indėlį jos veikloje.
Apibendrinant, Darnaus Būsto Asociacija Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį skatinant darnią plėtrą, bendradarbiavimą tarp sektoriaus dalyvių ir dialogą su valdžios institucijomis. Jos veikla apima platų spektrą sričių - nuo teisės aktų tobulinimo iki visuomenės švietimo ir inovacijų skatinimo.
Idėjų metas | Žiemos sportas Lietuvoje: realybė ir ateities svajonė? | 2 dalis
tags: #darnaus #busto #asociacija