Viduramžiai - istorijos laikotarpis nuo 476 m. iki XV a.
Viduramžių Anglijoje žemės valdymas buvo glaudžiai susijęs su feodaline sistema, kuri formavo visuomenę ir ekonomiką. Ši sistema rėmėsi senjoriniais-vasaliniais santykiais, kur senjoras dovanojo žemę, o vasalas ją gaudavo mainais už tam tikras prievoles.
Pagrindiniai žemės valdymo tipai
Irstant gimininiai frankų bendruomeninei, susiformuoja privati žemė - alodas. Alodus turi visi laisvi frankai. Frankų karaliai už karo tarnybą dovanoja pavaldiniams žemės valdas iki gyvos galvos, kurios vadinamos beneficijomis (kartu su laisvais valstiečiais). Vėlesniais laikais beneficijų savininkai gauna iš valdovo imuninius raštus. Jie suteikia galimybę beneficijoje vykdyti administraciją, rinkti mokesčius, vykdyti teismą. Galiausiai beneficija tampa paveldimu feodu (paveldima žemės valda su visu ten esančiu turtu).
Feodalizmas - visuomeninė santvarka viduramžių ir naujųjų amžių pradžioje, paremta vasaline lenine sistema: monarchas perleisdavo feodo (leno) teise žemės ir dalį valdžios vasalams, o pastarieji - žemesniesiems savo vasalams. Lenas - feodalizmo epochoje žemės valda, kurią vasalas gaudavo iš senjoro ta sąlyga, kad turėjo atlikti (karinę) tarnybą, dalyvauti teisme, atlikti pinigines ar kitas prievoles.
Taigi, pagrindiniai žemės sklypų tipai viduramžių Anglijoje buvo:
- Alodas: Privati žemė, priklausanti laisviems frankams.
- Beneficija: Žemės valda, dovanojama už karo tarnybą iki gyvos galvos.
- Feodas (lenas): Paveldimas žemės sklypas su visu turtu, suteikiamas vasalui už tam tikras prievoles.
Socialinė ir ekonominė reikšmė
Žemės valdymas viduramžių Anglijoje turėjo didelę įtaką socialinei struktūrai. Feodalams priklausė žemė, valstiečiai ir kiti turtai. Valstiečiai priklausomi nuo feodalų (asmeninės laisvės neturi), savo žemės neturi, už naudojimąsi žeme feodalams atlieka prievoles (mokesčiai, lažas). Tačiau valstiečiams lieka dalis derliaus, su kuriuo jie gali daryti ką nori. Taip pat jie turi savo įrankius, drabužius ir t.t.
Ankstyvaisiais viduramžiais vyravo natūrinio ūkio laikai; brandžiaisiais atgimė amatai ir prekyba. Miestai nuo XI a. auga. Miestai kuriasi senjorų (feodalų) žemėse. Feodalai nori visiškai kontroliuoti miestus. Prasideda miestų ir feodalų kova. Miestiečiai verčiasi prekyba ir amatais.
Tačiau valstiečiams lieka dalis derliaus, su kuriuo jie gali daryti ką nori. Taip pat jie turi savo įrankius, drabužius ir t.t.
~iki XI a. valstiečiai tapo baudžiauninkais. Prancūzijoje - servai, Anglijoje - vilanai. Baudžiauninkų prievolės: lažas, duoklė, mokestis už naudojimąsi krosnimi, tiltu, malūnu, presu, upe, keliu. Prancūzijoje ir Anglijoje jau XV a. pab.
Svarbius pokyčius žemės valdymo sistemoje įnešė Vilhelmas I Užkariautojas (1027-1087) - Anglijos karalius ir Normandijos kunigaikštis. XI a. Normandija užkariavo Angliją.
XIV a. „Didžioji laisvių chartija“ (Magna Carta Libertatum) - 1215 m. birželio 15 d. XIV a. pr. Valstiečiai
Kas yra FEUDALIZMAS | (Hindi kalba) | Paprastas paaiškinimas | Per 3 min.
Žemės sklypų tipų palyginimas
| Žemės sklypo tipas | Savininkas | Įsigijimo būdas | Prievolės |
|---|---|---|---|
| Alodas | Laisvas frankas | Paveldėjimas | Neturėjo |
| Beneficija | Pavaldinys | Dovana už karo tarnybą | Karo tarnyba |
| Feodas (lenas) | Vasalas | Dovana iš senjoro | Karinė tarnyba, dalyvavimas teisme, piniginės ar kitos prievolės |
Ši sistema turėjo didelę įtaką Anglijos istorijai ir visuomenės raidai.
tags: #viduramziu #anglijoje #sklypo #rusis #f