Netikėta žinia, kad ketinama įvesti naują kelių mokestį žemdirbiams, itin papiktino Žemdirbių savivaldos organizacijas.
Praėjusią savaitę Vyriausybė svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimo projektus, susijusius su kelių infrastruktūra ir jų priežiūra.
Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus pareikšta pozicija, jog kelių mokestį turi mokėti visi, kas naudojasi keliais, ne visų buvo sutikta palankiai. Iki šiol toks mokestis žemdirbiams nebuvo taikomas, nes didžiagabaritė žemės ūkio technika nebuvo registruojama „Regitroje“.
Specialistų atliktos analizės duomenimis, net 90 proc. Lietuvos žvyrkelių nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų, mat pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo vietinės reikšmės kelių finansavimas. Šakių rajone vietinių žvyruotų kelių būklė taip pat itin prasta, nuolat trūksta lėšų asfaltavimo darbams atlikti.
Labiausiai Lietuvos kelius ardo sunkiasvoris transportas, bet mokesčių už išduotus leidimus naudotis keliais sunkiasvoriam ir stambiagabaričiam transportui pernai surinkta tik 8 mln. litų.
Jeigu Seimas kitais metais priimtų Susisiekimo ministerijos siūlomus įstatymų pakeitimus, įvedančius kelių mokestį žemės ūkio technikai, į Kelių priežiūros ir plėtros programos fondą būtų surinkta apie 1 mln. litų daugiau. Tačiau toks netikėtas sprendimas įvesti naujus mokesčius, iš anksto šio klausimo nederinus su žemdirbiškomis organizacijomis, neišanalizavus ir neaptarus galimų pasekmių, papiktino tiek Žemės ūkio rūmų, tiek Ūkininkų sąjungos vadovus bei šalies žemdirbius. Pagrasinta imtis net ir kraštutinių priemonių. Tuo tarpu pataisų iniciatoriai yra tos nuomonės, jog būtina laikytis solidarumo principo ir prie kelių remonto darbų prisidėti visiems, kurie jais naudojasi. Kodėl mokesčius moka miškininkai, statybininkai, o žemdirbiams daromos išimtys?
Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone Rimantas Valiukas įsitikinęs, kad šis naujas mokestis žemdirbiams atsirado neatsitiktinai. „Kai buvo kalbama apie Kaimo plėtros programos lėšas, susisiekimo ministras R.Sinkevičius prašė iš šios programos fondo skirti apie 700 mln. Lt kelių priežiūrai ir plėtrai. Žemdirbiškos organizacijos tam pasipriešino. Tada buvo sugalvotas kitas būdas, kaip surasti lėšų krašto keliams, - nuspręsta įvesti papildomą kelių mokestį žemdirbiams“,- pastebėjo R.Valiukas. Gal žemdirbiai sulaukė savotiško „keršto“ už nepaklusnumą?
Anot R.Valiuko, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip yra kitose Europos valstybėse. Ten yra įrengti alternatyvūs keliai, kuriais dažniausiai naudojasi ūkininkai. „Pas mus visada pasirenkamas lengviausias kelias,- ką nors apmokestinti. Ne vienas kalbintas rajono ūkininkas sutiko, kad sunkiasvorė technika kartais iš tiesų apgadina rajoninius kelius, tačiau kol kas kitos išeities nėra,- kiekvienam reikia pasiekti savo pasėlius, o alternatyvių kelių pas mus kol kas nėra. Iš kitos pusės, nemažai žemdirbių, ūkininkaujančių vienkiemiuose, apskritai su savo technika net neišvažiuoja į rajoninius kelius.
Sintautų seniūnijos ūkininkas Juozas Duoba išsakė savo nuomonę: „Manyčiau, kažkokį mokestį už naudojimąsi keliais reikėtų mokėti ir žemdirbiams, tačiau labai svarbu, kokie bus numatyti tokių mokesčių kriterijai ir tvarka. Juk vieno ūkininko žemės yra gal už dešimties kilometrų, o kito - visa žemė aplink namus. Kas sukontroliuos, su kokia technika ir kiek kilometrų kokiu keliu nuvažiavo ūkininkas, kokį mokestį jam priklausytų mokėti? Be to, daugelis firmų pačios išsiveža iš ūkininko sandėlių žemės ūkio produkciją, tad ir ūkininkui niekur važiuoti nereikia. Ir aš turiu technikos, su kuria į jokius kelius neišvažiuoju. Kaip tokiu atveju gali būti nustatytas kelių mokestis?“
Beje, ūkininkas pastebėjo, jog pastaraisiais metais daugelis ūkininkų turi nusipirkę sunkvežimius, su kuriais išveža runkelius ar kitą žemės ūkio produkciją supirkėjams, todėl traktoriais su priekabomis tikrai retai kas naudojasi.
Traktoriai bus apmokestinami pagal Mobilius taršos šaltinius reglamentuojantį įstatymą. Ūkininkai sako, kad jie griežtai prieš. Jei projektas bus patvirtintas, naujas mokestis įsigalios nuo sausio 1 d. Tai argumentuojama tuo, kad Lietuva tiesiog neturi išeities.
Įsipareigojimas įvesti šį mokestį buvo prisiimtas dar stojant į ES ir tvarka turėjo įsigalioti dar tolimais 2007 m., tačiau iki šiol gulėjo valdžios stalčiuose ir prisiminta tik dabar. Toliau mėginant ignoruoti ir taikyti nulinį tarifą, valstybei taikoma bauda gali siekti 34 milijonus eurų ir gali būti sustabdytas ES paramos ūkininkams mokėjimas.
„99 proc., kad šie mokesčiai bus. Norėjome traktorius apmokestinti pagal CO2 emisiją, taip pat, kaip automobilius, tačiau žemės ūkio technika neturi paskaičiuoto šio rodiklio. Senesniems traktoriams, ypatingai sovietinės gamybos, šį parametrą nustatyti būtų sudėtinga. Nuspręsta mokestį sieti su sudeginto kuro kiekiu. Tai 3 eurai už kiekvieną sudegintą dyzelino toną“, - aiškina Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir tikina, kad pasirinko pačius mažiausius tarifus.
Tačiau kalbama apie išimtis smulkiems ūkiams - žemdirbiai, per metus sudeginantys iki 162 litrų kuro šio mokesčio nemokės. Mokestis nebus taikomas ir mažiems traktoriams iki 60 kW bei naujiems, iki metų senumo, atitinkantiems EURO 6 standartą. A. Palionis sako, kad šis mokestis nebus ypatinga našta. 10 ha ūkį valdančiam ūkininkui tai būtų maždaug 8 eurai per metus.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas dėlioja: „Mes prieš ir savo nuomonę išsakėm ministrui. Mūsų žiniomis, jei pasirašyta sutartis su ES, kad bus mažinama CO2 emisija, išeities gal ir neturime. Tačiau šiandien, kai žemės ūkis patiria sunkmetį po kelių nederlingų metų iš eilės, reikėtų susilaikyti nuo naujų mokesčių“.
Jis kartu su sūnumis dirba 1200 ha ir per metus papildomai tektų mokėti apie 4 tūkst. eurų. „Tai pakankamai dideli pinigai, tuo labiau, kad per paskutinius kelis metus mokesčiai padidėjo 20 proc. Kai buvo panaikintos lubos Sodrai samdomam darbuotojui, atleidom porą žmonių ir daugiau dirbam patys. Supirkimo kainos per keletą metų sumažėjo 20 proc. Trąšos, jei pavasarį pirko po 170 eurų už toną, dabar jos 194 eurai. Pienas, mėsinių galvijų mėsa pinga“, - sako J. Talmantas.
Pagal dabar pateiktą projektą, mokama būtų nuo lengvatiniu akcizu apmokestinamo dyzelino kiekio, kurį realiai nupirko ūkininkas. Pagal dabar galiojančią tvarką Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras apskaičiuoja, kiek kiekvienam ūkininkui skiriama lengvatiniu akcizu apmokestinamų degalų. Tai priklauso nuo žmogaus ar įmonės veiklos specifikos, laikomų gyvulių kiekio. Pavyzdžiui, jei turi tik pievas ir ganyklas, vienam hektarui skiriama 12 litrų, o grūdų hektarui 115 litrų. Šie duomenys perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Teisės aktui įsigaliojus, žmogus turėtų mokėti ne nuo skirto, bet nuo realiai nupirko degalų kiekio. Kokia bus galutinė tvarka paaiškės po diskusijų, tačiau pats mokestis praktiškai neišvengiamas.
Mokesčio dydis ir taikymo sąlygos
Pagal siūlomą projektą, mokesčio dydį pagal įstatyme numatytas ribas sunkiasvorėms ir didžiagabaritėms transporto priemonėms už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais nustatys Vyriausybė, o už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais - savivaldybės. Metinis traktoriaus kelių mokestis gali sudaryti nuo 580 iki 2200 litų, priklausomai nuo technikos gabaritų.
Įstatymo projekte numatoma, kad minėto mokesčio mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 proc. , savaitės - ne didesnis kaip 5 proc. , o dienos - neviršyti 2 proc.
Pagrindiniai mokesčio aspektai:
- Mokestis siejamas su sudeginto kuro kiekiu (3 eurai už toną).
- Išimtys smulkiems ūkiams (iki 162 litrų kuro per metus).
- Netaikomas mažiems traktoriams (iki 60 kW) ir naujiems, atitinkantiems EURO 6 standartą.
- Mokama nuo realiai nupirkto dyzelino kiekio.
Šis mokestis nėra metinis. Jo dydis priklausys nuo to, kada ūkininkas rajoniniais keliais veš savo produkciją ar kitą didžiulį krovinį, taip pat nuo krovinio transportavimo trukmės, gabaritų, ašių apkrovos ir nuvažiuotų kilometrų bei viršytos leistinos ribos.
Kelių priežiūros reikalavimai sunkiasvorei technikai
Jei sunkiasvorės transporto priemonės masė su kroviniu ar be krovinio yra didesnė kaip 100,0 t, atsiranda rizika, kad transporto priemonės sukeliama apkrova kelio statiniui (tiltui ar viadukui) gali būti pavojinga. Todėl prieš tokios transporto priemonės važiavimą turi būti atliktas maršrute esančių statinių tyrimas, kurio metu įvertinama šių statinių būklė ir nustatomas transporto priemonės sukeliamos apkrovos ir statinio projektinės apkrovos įražų santykis.
Jei didžiagabaritės transporto priemonės plotis su kroviniu ar be krovinio didesnis kaip 4,50 m ir (arba) ilgis didesnis kaip 30,00 m, atsiranda rizika, kad kelio vietose, kuriose įrengtos saugumo salelės (prieš ir už žiedo, pėsčiųjų perėjos, „miesto vartų“ ir pan.), kelio ženklai, apšvietimo stulpai, atitvarai ir kitokie kelio elementai, šie elementai gali trukdyti, todėl prieš važiuojant juos gali tekti demontuoti. Todėl prieš tokios transporto priemonės važiavimą turi būti atliktas maršruto gabaritų tyrimas, kurio metu identifikuojamos maršruto kritinės vietos, nustatoma, kas ir kokiu būdu gali būti demontuojama, kad didžiagabaritė transporto priemonė galėtų pravažiuoti. Draudžiama gadinti kelio ženklų atramas ir kt.
Maršrute esančių statinių ir (ar) maršruto gabaritų tyrimas turi būti pateiktas susipažinti el. paštu prieš teikiant prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.
Reikalavimai:
- Didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas savo lėšomis organizuoja išsamią važiavimo maršruto analizę, apimančią kelio juostos ir kelio statinių laikančiųjų konstrukcijų savybių ir būklės įvertinimą. Važiavimo maršruto analizė atliekama vadovaujantis kompetentingų institucijų, atsakingų už kelių infrastruktūros reglamentavimą, priimtais teisės aktais. Važiavimo maršruto analizę atlieka pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ akredituotos laboratorijos.
- Didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas su AB „Via Lietuva” sudaro sutartį dėl kelio ir (ar) kelio statinių paprastojo ar kapitalinio remonto (arba kelio taisymo ir (ar) kelio statinių atstatymo), reikalingo šiuo keliu pravažiavus didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei, šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis.
- AB „Via Lietuva” didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ar valdytojo lėšomis atlieka šios transporto priemonės maršruto apimamų kelių būklės tyrimą prieš šiai transporto priemonei važiuojant šiuo maršrutu ir (ar) juo pravažiavus ir nustato būklės pokytį.
Išsami važiavimo maršruto analizė turi būti pateikta susipažinti el. paštu prieš teikiant prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.
Kelių elementų pakeitimai:
- Stacionarių kelio ženklų, signalinių stulpelių ir kitų kelio elementų* laikino demontavimo, vietoje jų laikinųjų kelio ženklų, nukreipiamųjų ar įspėjamųjų gairių ar kūgių ir kitokių laikinųjų elementų įrengimo darbai.
- Kiti darbai, kai keičiasi kelio elementų* parametrai.
- Eismo organizavimo schema, kai dirbant darbus keliuose negalima taikyti tipinių eismo schemų arba keičiasi eismo sąlygos ir tvarka.
* Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai (t. y. kelio elementai, turintys laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.)), techninės eismo reguliavimo priemonės (t. y.