Įvadinis sakinys yra pirmasis žingsnis kuriant įtraukiantį ir įsimintiną tekstą. Jis nustato toną, pritraukia skaitytojo dėmesį ir skatina tęsti skaitymą. Šiame straipsnyje remsimės žymių rašytojų patarimais, kurie padės jums sukurti efektyvų įvadinį sakinį.
Žodžio galios stiprinimas
P. D. James, detektyvų ir kriminalinių istorijų autorė, pabrėžė: "Stiprinkit savo žodžio galią. Žodžiai - tai mūsų amato žaliava. Kuo platesnis žodynas, tuo veiksmingesni jūsų raštai." Mums, rašantiems angliškai, pasisekė, kad mūsų kalba - turtingiausia ir visapusiškiausia pasaulyje.
Skaitymas ir patirtis
Anot P. D. James, skaitykite įvairią, bet atsirinktą literatūrą, nes blogas rašymas užkrečiamas. Atverkite sąmonę naujoms patirtims, o ypač tyrinėkite kitus žmones. Nė vienas iš rašytoją ištinkančių dalykų - ar būtų džiaugsmingas, ar tragiškas - nenueina veltui.
Rašymo praktika
P. D. James teigė: "Ne planuokite rašyti, bet rašykite. Tiktai rašydami, o ne svajodami laviname savo stilių."
Lėtas ir atsargus judėjimas
Annie Proulx, Pulitzerio premijos laureatė, patarė: "Stumkis priekin lėtai ir atsargiai." Ji taip pat pridūrė, kad meistrystę ugdyk metų metais skaitydamas įvairiausio pobūdžio literatūrą.
Būkite pats sau redaktorius ir kritikas
Joyce Carol Oates, per pusšimčio romanų autorė, teigė: "Nesistenkite numatyti „idealaus skaitytojo“, išskyrus galbūt save patį - ateityje. Būkite pats sau redaktorius ir kritikas."
Patarimai rašantiems
Margaret Atwood savo patarimuose neapsieina be įvairiažanrėje jos kūryboje dažnai pasitaikančio paprastų, kasdienių dalykų sukeistinimo efekto. Štai keletas jos patarimų:
- Pasiimk pieštuką, kad turėtum kuo rašyt lėktuve. Parkeriai leidžia rašalą. Bet jei pieštukas nulūš, lėktuve negalėsi padrožti, nes nevalia imti peilio. Todėl prigriebk du pieštukus.
- Jei nulūš abu pieštukai, galėsi juos šiaip taip apsidrožti nagų dilde, metaline ar stikline.
- Pasiimk, ant ko rašyti. Popierius tinka. Jo pritrūkus, bus gerai ir medžio žievė arba ranka.
- Jei naudojiesi kompiuteriu, naują tekstą visada išsaugok ir atmintuke.
- Pamankštink nugarą. Skausmas išblaško.
- Išlaikyk skaitytojo dėmesį. (Turbūt tai reiškia: dirbk geriau, jei sugebi išlaikyt savąjį.) Bet juk nežinai, kas tavo skaitytojas, todėl tai primena šaudymą į žuvį iš laidynės tamsoje.
- Greičiausiai tau prireiks žodyno, elementoriaus ir tvirtos žemės po kojom. Pastaruoju atveju tai reiškia, kad nemokamų pietų nebūna. Rašymas yra darbas. Taip pat ir lošimas. Pensijų įmokų nėra. Kiti žmonės tau gali truputėlį padėti, bet iš esmės esi vienui vienas. Niekas tavęs neverčia rašyti: pats tai pasirinkai, todėl neinkšk.
- Skaitant savo paties knygą niekada neapims tas naivus lūkesys, kurį sukelia įstabus naujos knygos puslapis, nes pats viską parašei. Buvai užkulisiuose. Matei, kaip triušiai buvo įbrukti į skrybėlę. Todėl prieš atiduodamas leidėjams paprašyk vieno ar kelių draugų užmesti akį [į rankraštį]. Šis draugas neturėtų būti žmogus, su kuriuo susitikinėji, nebent nori su juo išsiskirti.
- Nemurksok girios vidury. Jei pasimetei siužeto vingiuose arba įklimpai, parpėdink iki tos vietos, kur suklydai. O tada ženk kitu keliu. Ir (arba) pakeisk pasakojimo perspektyvą. Veiksmažodžių laiką. Įvadinį puslapį.
- Malda gali padėti. Arba kito teksto skaitymas.
Ką daryti rašytojui?
Richardas Fordas patarė: Nerašyk recenzijų, nerašyk laiškų redaktoriui, nelinkėk blogo kolegoms. Įkvėpimo semkis iš kitų sėkmės.
David Hare'o patarimai
Davidas Hare’as teigė: Niekada neklausyk patarimo to, kuris niekaip neprisideda prie būsimo rezultato. Stilius - tai savęs atsikratymo, o ne atradimo menas. Sąmojis - kaip rankos ir kojos dailininkui. Gal ir nesinorės galiausiai užsiimti tik juokeliais, bet šioj srity turi pasiekti meistrystės. Teatras visų pirma priklauso jaunimui. Niekada nedalyvauk TV žvaigždūnų šou, apsimetančiame literatūriniu festivaliu. Niekada nesiskųsk, kad tavęs nesupranta. Tu gali rinktis - būti suprastas ar būti nesuprastas.
Skaitytojas - draugas
Jonathanas Franzenas teigė: "Skaitytojas yra draugas, ne varžovas, ne žiūrovas. Grožinės literatūros, kuri nėra asmeninis autoriaus nuotykis po baugesį ir nežinomybę, neverta rašyti, nebent dėl pinigų. Niekada jungtuko funkcija nevartokite žodelio „paskui“, tam skirtas „ir“. Kai informacija pasidaro nemokama ir visiems prieinama, tiriamasis darbas prieš rašant romaną nuvertėja. Pačiai autobiografiškiausiai literatūrai būtina gryna išmonė. Nėra autobiografiškesnio pasakojimo už [Kafkos] „Metamorfozę“. Daugiau pamatai ramiai sėdėdamas, nei sekdamas įkandin. Įdomūs veiksmažodžiai retai būna tikrai įdomūs. Privalai mylėti, kad galėtum būt nepalenkiamas."
Dienotvarkė ir darbo etika
Colmas Tóibínas patarė: "Ištisą dieną neišlįsk iš protinės pižamos. Darbo metu jokio alkoholio, sekso ar narkotikų. Darbas ryte, trumpa priešpiečių pertrauka, darbas popiete, tada - šeštos valandos žinios, o paskui - vėl prie darbo iki gulimo miegoti. Prieš guldamas paklausyk Schuberto, geriausia - dainų."
Patarimai rašytojams
Willas Selfas teigė: "Nesidairyk atgal, kol neužrašei viso juodraščio; kasdien pradėk rašyti nuo paskutinio vakar užbaigto sakinio. Visados nešiokis užrašų knygelę. Sakau rimtai: visados. Informacija trumpalaikėje atmintyje užsilaiko tris minutes; neperkėlęs į popierių, idėją gali pradanginti amžiams. Liaukis skaitęs grožinę literatūrą - ten vieni pramanai, o be to, iš jos nesužinosi nieko, ko jau pats nežinotum (su sąlyga, kad kalnus literatūros jau esi įveikęs anksčiau; jei nesi, tada tau nėra jokio reikalo būti rašytoju). Tau pažįstamas tas koktus neadekvatumo ir perdėto savęs demonstravimo jausmas, kuris užplūsta pažvelgus į išdailintą savo paties prozą? Atsipalaiduok, įsisąmoninęs, kad šis šlykštus pojūtis niekada niekada tavęs nepaliks, kad ir kokios sėkmės ir publikos ovacijų sulauktum. Džiaukis gyvenimu ir rašyk apie gyvenimą. Knygoms apie rašymą niekada nebus galo, bet knygų apie knygas yra tikrai daugiau nei pakankamai. Drauge atmink, kokią galybę laiko žmonės praleidžia prie televizoriaus. Jei rašai romaną apie šiuos laikus, jame turi būti ilgų atkarpų, kai nieko nevyksta, išskyrus spoksojimą į televizorių: „Vėliau Jurgis kramsnodamas „Gaidelį“ pažiūrėjo „Didžiuosius projektus“. Vaizduokis save kaip smulkią vieno darbuotojo įmonę. Paskirk sau kolektyvo „cementavimo“ užduočių (ilgi pasivaikščiojimai). Kasmet surenk Kalėdų vakarėlį, kuriame stoviniuosi savo darbo kambario kampe ir garsiai rėkalosi sau, plempdamas baltąjį vyną iš butelio. Paskui pasimasturbuosi po stalu. Kitą dieną gilus ir visa vienijantis nesmagumo jausmas garantuotas."
Rašytojo pašaukimas
Zadie Smith teigė: "Dar vaikystėje turi perskaityti daugybę knygų. Neromantizuok savo „pašaukimo“. Tu arba sugebi gerai sudėti sakinį, arba ne. Nėra jokio „rašytojo gyvenimo būdo“. Svarbu tik tai, ką palieki lape. Apeik savo silpnybes. Bet neįtikinėk savęs, kad tai, ko neįstengi padaryti, neverta pastangų. Tarp teksto parašymo ir jo redagavimo palik geroką laiko tarpą. Venk klikų, šutvių, grupių. Dėl minios tavo raštai nepasidarys geresni. Gink savo darbo vietą ir laiką. Bylok tiesą, kad ir kokios kliūtys iškiltų."
Žodis prie žodžio
Neilas Gaimanas patarė: "Dėk žodį prie žodžio. Rask tinkamą žodį, užrašyk. Pabaik, ką rašei. Kad ir kas būtų, pabaik. Padėk parašytą tekstą į šalį. Perskaityk dėdamasis, kad niekada nesi jo skaitęs. Atmink: kai žmonės sako, kad kažkas negerai ar kad jų neužkabina, jie beveik visada būna teisūs. Kai jie nurodo, kas būtent negerai ir kaip tai ištaisyti, jie beveik visada klysta. Taisyk. Atmink, kad anksčiau ar vėliau, nepasiekęs tobulybės, turėsi liautis ir pradėti rašyti kitką. Tobulybė - tai lyg horizonto vaikymasis. Judėk į priekį. Juokis iš savo paties pokštų. Pagrindinė rašymo taisyklė: jei viską darysi tikėdamas ir pasitikėdamas savimi, tau nebus kliūčių. (Ši taisyklė gali tikti tiek rašymui, tiek gyvenimui. Bet rašymui - neabejotinai.) Taigi rašyk istoriją taip, kaip ją būtina užrašyti: nuoširdžiai ir stengdamasis iš visų jėgų. Kažin ar esama daugiau taisyklių."
Philipas Pullmanas teigė, kad pagrindinė taisyklė - tai pasakyti „ne“ į šį panašiems dalykams, kurie atitraukia nuo tikrojo mano darbo.