Nekilnojamojo Turto Sektoriaus Statistika Lietuvoje: Apžvalga ir Prognozės

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka 2025 metais tikisi reikšmingų pokyčių, kuriuos lems globalios ir regioninės ekonominės tendencijos. Būsto, komercinio NT ir kitų segmentų plėtrą veiks ekonominiai rodikliai, geopolitika, vartotojų elgsena ir tvarumo reikalavimai. Aptariamos pagrindinės NT rinkos prognozės, remiantis ekspertų įžvalgomis ir naujausiais duomenimis.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai dėl sektoriaus plėtros nusiteikę pakankamai pozityviai, rodo 2024 m. NT rinkos Lūkesčių indeksas. Skalėje nuo 0 iki 100 apskaičiuota indekso reikšmė šiems metams siekia 64 punktus. Tai reiškia, kad šiais metais tikimasi labiau judresnės NT rinkos su augančiomis darbų apimtimis ir pajėgumais. Pastebėtina, kad NT statytojų nuotaikos šiais metais yra labai panašiame lygyje, kokios buvo 2015 metais. Palyginus su 2023 metais, kai buvo fiksuota žemiausia indekso reikšmė per visą skaičiavimo laikotarpį, 2024 metais lūkesčių rodikliai ūgtelėję 14 punktų.

Lūkesčių indeksas skaičiuojamas nuo 2014 m. LNTPA apskaičiuojamas NT plėtotojų rinkos lūkesčių indeksas leidžia iš anksto numatyti šios srities perspektyvas artimiausiems metams, prognozuoti NT kainas. NT rinka tradiciškai glaudžiai susijusi su bendrais rinkos lūkesčiais, yra svarbi vertinant ir visos ekonomikos būklę. Indeksas skaičiuojamas nuo 2014 m.

Indekso reikšmės gali svyruoti nuo 0 iki 100 punktų. Jei ji yra mažesnė nei 40 punktų, artimiausiu metu NT rinkoje galima tikėtis recesijos. Jeigu indekso reikšmė svyruoja tarp 40 ir 50 punktų, galima teigti, kad NT sektoriuje vyrauja neapibrėžtumo nuotaikos, o artimiausiais metais metu galima tikėtis stagnacijos rinkoje.

„Gerėjančios NT plėtotojų nuotaikos nuteikia palankiai ir demonstruoja atsargų tikėjimą, kad šiais metais sektorius pamažu įgaus pagreičio. Nepaisant pozityvesnių lūkesčių dėl darbų apimčių ir augančių pajėgumų, sektorius ateities perspektyvas vertina vis dar nuosaikiai, neperžengiant santūrumo rėmų.

Užtikrintas augimas matomas darbų apimtyse (72; 2023 m. buvo 55) ir pajėgumuose (73; buvo 53), taip pat sąlyginai aukštai pakilo darbų užsakymų rodiklis (66; buvo 45). Vertinant finansinius lūkesčių indekso aspektus, prognozuojamas nuosaikus, bet greitesnis nei ankstesniais metais darbuotojų darbo užmokesčio augimas (79; buvo 73) bei įmonių skolinimosi poreikis (69; buvo 62). Darbų paklausa vidaus rinkoje iš recesijos iškopia į augimą - rodiklis siekia 58 (buvo 35).

11 proc. apklaustų įmonių teigimu, praėjusių 2023 metų lūkesčiai buvo viršyti, o daugiau nei pusė (59 proc.) įmonių tvirtina, kad lūkesčiai išsipildė taip, kaip ir buvo prognozuota, visgi 30 proc. apklaustų NT vystytojų lūkesčiai 2023 m.

Apklausą 2024 m. sausio - vasario mėnesiais LNTPA ir bendrovės „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ užsakymu atliko SPINTER research.

Būsto Rinka: Kainų Augimas ir Poveikis

Ekspertai prognozuoja, kad NT kainos Lietuvoje 2025 metais išliks stabiliai augančios, o didmiesčiuose, ypač Vilniuje ir Kaune, kainų augimas gali siekti 5-8 % per metus. Šį augimą skatins ribota pasiūla naujų būstų rinkoje ir didelė paklausa, kurią dar labiau didins gerėjantis gyventojų finansinis stabilumas.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,6%.

„Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos didmiesčiuose butų kainos bendrai augo 3,4 proc. - lyginant praėjusių metų spalį su šių metų spaliu. Įdomu, jog per metus mažiausiai kainos augo sostinėje - vos 2,2 proc. Tuo metu Kaune butai pabrango 4,8 proc., Klaipėdoje - 5,8 proc., Šiauliuose kainos pakilo 3,5 proc., o Panevėžyje - 4,3 proc.

Vilniuje vienas kvadratinis metras šiuo metu vidutiniškai kainuoja 2 622 eurus, Kaune - 1 805 eurus, Klaipėdoje 1 713 eurų, Šiauliuose - 1 142 eurus, o Panevėžyje kvadratinis metro kainos vidurkis siekia 1 120 eurų, skelbia „Ober-Haus“.

Portalo Aruodas.lt statistika leidžia pamatyti, kad skelbimuose kainos taip pat išliko gana stabilios ir keitėsi pakankamai nežymiai. Tik Panevėžyje galima pamatyti kvadratinio metro kainos kritimą kone prieš pat šių metų pradžią.

2024 metais šalies būsto rinka pasižymėjo permainingomis nuotaikomis. Iki metų vidurio dar buvo fiksuojamas rinkos aktyvumo mažėjimas, o antrąjį pusmetį - jau atsigavimas. Tačiau bendras įregistruotų sandorių skaičius 2024 metais šalyje išliko beveik toks pats kaip ir 2023 metais.

Tačiau vidutinis metinis kainų pokytis 2024 metais buvo vienas žemiausių per pastarąjį dešimtmetį ir sudarė 2,9%. 2024 metais vidutinis metinis pokytis, palyginti su ankstesniais metais, pastebimai sumenko, kadangi 2023 metais butų pardavimo kainos iš esmės nustojo augusios ir susiformavo aukšta palyginamoji bazė.

2024 metais didžiausi pokyčiai buvo fiksuojami pirminėje didmiesčių butų rinkoje. Palyginti su 2023 metais, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos pirminėje rinkoje buvo realizuota net 40% daugiau butų daugiabučiuose. 2024 metais prie spartaus naujos statybos butų realizacijos apimčių augimo pirminėje rinkoje prisidėjo itin žemi 2023 metų aktyvumo rodikliai ir į šią rinką sugrįžtantys pirkėjai.

Taip pat 2024 metais naujos statybos butai brango dvigubai sparčiau nei senesnės statybos. 2024 metų antrojoje pusėje bendros nuotaikos šalies būsto rinkoje pagerėjo, nes viešoje erdvėje dominavo pozityvios naujienos: nuoseklus paskolų palūkanų normų mažėjimas, atsigaunanti būsto pardavimo rinka, dėl mažėjančios infliacijos augantis realus gyventojų pajamų lygis ir teigiamos bendros šalies ūkio raidos perspektyvos.

Šiemet labai tikėtinas spartus būsto rinkos aktyvumo augimas. Kadangi 2024 metų pirmąjį pusmetį įsigyto būsto skaičius buvo nukritęs į pastarojo dešimtmečio žemumas - žema palyginamoji bazė sudaro sąlygas dideliam santykiniam augimui.

Tuo metu rekordines aukštumas pasiekusios būsto kainos išlieka didžiausiu iššūkiu potencialiems būsto pirkėjams net ir mažėjančių palūkanų aplinkoje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) numato mažinti palūkanų normas, kas palengvins būsto paskolų sąlygas. Jauni pirkėjai ir pirmą kartą būstą perkantys asmenys taps aktyviausia rinkos dalimi.

Žemiau pateikiama lentelė su pagrindiniais kainų rodikliais Lietuvos didmiesčiuose:

Miestas Kaina už kv. m (eurais)
Vilnius 2 622
Kaunas 1 805
Klaipėda 1 713
Šiauliai 1 142
Panevėžys 1 120

Tvarumo ir Energinio Efektyvumo Svarba

2025 metais toliau augs A++ klasės būstų populiarumas. ES reikalavimai dėl energinio efektyvumo verčia vystytojus orientuotis į tvarius sprendimus, kurie pritraukia tiek pirkėjus, tiek nuomininkus. Daugiabučiai su saulės energijos sistemomis ar efektyviomis šildymo technologijomis tampa būsto rinkos standartu.

NT Agentūros Vaidmuo

Didėjant paklausai, NT agentūros, ypač didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Kaunas, tampa svarbia rinkos dalimi. NT agentūros Kaune dažnai specializuojasi naujos statybos ir aukštos klasės būstuose, padėdamos tiek vietiniams, tiek užsienio klientams rasti tinkamą būstą.

Ekonominės Prognozės ir Jų Poveikis NT Rinkai

Prognozuojama, kad Lietuvos BVP 2025 metais augs apie 2,8 %, o tai teigiamai paveiks NT rinką. Gyventojų perkamoji galia taip pat didės dėl sparčiai augančių atlyginimų, kas skatins ne tik naujų būstų pirkimą, bet ir investicijas į NT.

Infliacijos lygis, prognozuojamas apie 2,7 %, gali sukelti iššūkių dėl brangstančių statybinių medžiagų ir darbo jėgos. Tai gali lemti NT projektų kainų didėjimą ir lėtesnį pasiūlos augimą.

Lietuvos NT Rinkos Ataskaitos Analizė

Komercinis NT: Logistikos Pirmavimas ir Biurų Pokyčiai

Elektroninės prekybos augimas daro logistikos NT segmentą vienu iš patraukliausių investicijoms. Modernių sandėlių ir paskirstymo centrų poreikis 2025 metais išliks didelis, ypač Kaune ir Vilniaus regione.

Nuotolinio darbo tendencijos toliau formuos biurų rinką. Nauji projektai orientuosis į lanksčius ir tvarius biurus, kurie atitinka aukštus energinio efektyvumo standartus. Senesni biurai, neatitinkantys šių reikalavimų, gali tapti mažiau patrauklūs nuomininkams.

Prekybos centrų sektorius po pandemijos atsigavo ir plečiasi. Investuotojai orientuojasi į regioninius projektus, kur paklausa mažesnė, bet ilgalaikis stabilumas užtikrinamas.

Iššūkiai ir Rizikos

Rusijos ir Ukrainos konfliktas kelia regioninės stabilumo grėsmes, dėl kurių gali sumažėti užsienio investicijos į Lietuvos NT rinką. Be to, geopolitinė įtampa gali sutrikdyti statybinių medžiagų tiekimą.

Didžiausias iššūkis NT plėtotojams išlieka biurokratija - ilgi leidimų išdavimo procesai ir griežti reikalavimai. Tai riboja naujų projektų įgyvendinimą ir NT pasiūlos augimą, ypač Kaune ir Vilniuje.

„Kalbant apie kliūtis NT rinkos plėtrai 2024 metais, liūdna pripažinti, kad respondentai dažniausiai nurodė biurokratinius trikdžius, nepalankią teisinę bazę, nesklandų naujų tvarkų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad sklandžiam NT sektoriaus vystymuisi labiausiai kenkia ne objektyvūs išorės veiksniai, tokie kaip geopolitika, pasaulio ekonominė būsena, bet subjektyvios, valstybės viduje dirbtinai sukeliamos priežastys“, - kalba M. Biurokratinius procesus ir nekokybišką teisėkūrą kaip labiausiai kenkėjiškas kliūtis sklandžiam sektoriaus plėtrai įvardina 34 proc. respondentų, 23 proc.

Infliacija kelia tiesioginį pavojų NT rinkai - statybos medžiagų ir darbo sąnaudos gali ženkliai išaugti, o tai padidins galutines kainas ir sumažins prieinamumą pirkėjams.

2024 metais į gyvenamosios paskirties projektus dažniausiai ketinama investuoti daugiau nei 10 mln. eurų (51 proc.), tuo tarpu į komercinės paskirties projektus apklausti NT vystytojai labiausiai yra linkę investuoti 5-15 mln. „Matome, kad išaugo NT plėtotojų gretos, kurie būsto segmente planuoja investuoti daugiau nei 10 mln. eurų. Jei praeitais metais tokių turėjome 35 proc., tai šiais metais - 51 proc. Absoliuti dauguma (87 proc.) NT vystytojų 2024 metais naujus NT projektus ketina vystyti Vilniuje. Kaune ir Klaipėdoje tą daryti ketina po 15 proc.

2024 metais patraukliausiomis būsto charakteristikomis ir toliau laikomas 32-50 kv. m plotas (74 proc.), o patraukli kaina lieka nepakitusi nuo 2022 m. - 87-145 tūkst. eurų (63 proc.).

„Kaip matome, menksta būsto išplanavimo, energetinė klasė, išlaikymo kaštai, automobilių stovėjimo kriterijai, lemiantys gyventojų pasirinkimą, kokiuose namuose gyventi. Tačiau stebime stipriai išaugusį poreikį turėti tinkamai išplėtotą ir patogią infrastruktūrą: darželiai, mokyklos, susiekimas ir kt. Taip pat tampa svarbi NT vystytojo kompetencija bei statybų kokybė. Tai yra gera tendencija, nes kokybei reiklus gyventojas skatina rinkos dalyvių profesionalumą ir atsakomybę“, - apibendrina M.

69 proc. apklaustų gyvenamosios paskirties projektų plėtotojų 2024 metais investicijai ruošiasi parduoti iki 20 proc. būsto, 17 proc. parduos 20-40 proc.

2024 metais prognozuojamas nuosaikus komercinės paskirties NT augimas: augs sandėliavimo paskirties projektų vystymas (rodiklis 69, buvo 63) ir biurų paskirties projektų vystymas (61; buvo 42).

Lietuvos NT plėtros asociacijos (LNTPA) skaičiuojamas išankstinis makroekonominis indikatorius, leidžiantis prognozuoti Lietuvos NT plėtotojų rinkos būklę metams laiko.

tags: #nekilnojamo #turto #sektorius #statistikos #departamentas