Lietuva, kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių, yra pasirinkusi darnaus vystymosi kelią. Aplinkosauga, kaip viena iš trijų ekonomikos ir socialinės plėtros lygiaverčių komponenčių, sudaro darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą. Pagrindinės šio kelio nuostatos buvo suformuotos 1992 m. Rio de Ženeire Jungtinių Tautų surengtoje pasaulio viršūnių konferencijoje priimtoje Deklaracijoje. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija ir suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes siekti visuomenės gerovės dabarties ir būsimoms kartoms.
Tokia ilgalaike visuomenės vystymosi ideologija Lietuvoje turėtų būti remiamasi tiek rengiant visų ūkio šakų vystymo strategijas ir programas, tiek priimant bei įgyvendinant konkrečius sprendimus. Įgyvendinant šiuos principus Lietuva iki 2020 metų pagal pagrindinius ekonominius, socialinius, gyventojų sveikatos ir taupaus gamtos išteklių naudojimo rodiklius turėtų pasiekti Europos Sąjungos valstybių 2003 m. vidurkį, o pagal aplinkos būklę - visiškai atitikti ES standartus, neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų.
Labai svarbu į šį procesą įtraukti kuo platesnius verslo ir visuomenės sluoksnius, itin daug dėmesio ir pastangų skiriant naujiems geriausiai prieinamiems gamybos būdams diegti, žinių ekonomikai ir žinių visuomenei kurti integruojant švietimą ir mokymą į visas ekonominio vystymo sritis. Taigi mokslinei pažangai, žinioms, o ne daug išteklių reikalingų technologijų kūrimui ir diegimui, skiriama ypač daug dėmesio. Darnaus vystymosi būdai išsivysčiusioms ir besivystančioms valstybėms skirtingi.
Opiiausios besivystančių valstybių problemos - labai spartus gyventojų skaičiaus didėjimas, skurdas, lyčių nelygybė, netobula švietimo, medicinos sistema, o išsivysčiusios valstybės daugiausia susiduria su per daug intensyvaus gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo problemomis. Tačiau tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios valstybės (išskyrus karo ar kitų stichinių nelaimių niokojamas valstybes) vystosi natūralios evoliucijos būdu, jų ekonomika ir gyventojų gerovė auga, nors ir labai skirtingais tempais.
Darnaus vystymosi tikslai
Lietuvos darnaus vystymosi strateginiai prioritetai ir principai
Lietuvos darnaus vystymosi strateginiai prioritetai ir principai išdėstyti atsižvelgiant į nacionalinius Lietuvos interesus, savitumą, ES darnaus vystymosi strategijos, kitų programinių dokumentų nuostatas.
ES darnaus vystymosi strategijoje nagrinėjamos kelios svarbiausios problemos, nustatyti šie 6 darnaus vystymosi prioritetai:
- Pasaulinės klimato kaitos sušvelninimas;
- Transporto poveikio aplinkai mažinimas;
- Pavojaus žmonių sveikatai mažinimas;
- Efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas;
- Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas;
- Visuomenės senėjimo problemų sprendimas.
Kadangi pereinamosios ekonomikos valstybėse vystymosi problemų yra kur kas gausiau nei ES valstybėse, Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų daugiau. Visų pirma atsižvelgiant į palyginti žemą pereinamosios ekonomikos šalių ūkio išsivystymo lygį ir žymų transformacinį jo nuosmukį, būtina sėkmingo Lietuvos darnaus vystymosi sąlyga - pakankamai spartus ir stabilus ekonomikos augimas.
Iš Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje pateiktų ekonominės plėtros scenarijų darnaus vystymosi požiūriu priimtiniausias pagrindinis scenarijus, numatantis 5-6 procentų kasmetinį bendro vidaus produkto prieaugį. Toks Lietuvos ekonomikos augimas leistų per šios Strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) pasiekti vidutinį esamą ES valstybių ekonominio išsivystymo lygį. Lėtas ekonomikos augimas neleistų pasiekti pagrindinio darnaus vystymosi tikslo, o greitas ekonomikos augimas, kaip rodo skaičiavimai, keltų ir pernelyg spartaus aplinkos taršos didėjimo pavojų.
ES darnaus vystymosi strategijoje teigiama, kad ekonominio ir socialinio regionų vystymosi netolygumas, didėjantys gyventojų gerbūvio skirtumai - vienas iš didžiausių darnaus vystymosi pavojų. Atsižvelgiant į tai, kad ekonominiai ir socialiniai Lietuvos regionų skirtumai pastarąjį dešimtmetį ne tik nesumažėjo, bet gerokai padidėjo, regionų gyvenimo lygio skirtumo mažinimas išsaugant jų savitumą - vienas Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų.
Nors ES darnaus vystymosi strategijoje iš visų ūkio sektorių išskirtas tik transportas, tačiau aplinkos interesų įtraukimas į pagrindinius ūkio sektorių (Kardifo procesas) vystymosi interesus nuo 1998 metų laikomas viena svarbiausių darnaus vystymosi priemonių ir 1999 metais oficialiai įteisintas ES Amsterdamo sutartyje. 2002 metais ES turėtų būti parengtos aplinkos interesų įtraukimo į pagrindines ūkio šakas strategijos. Pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas didinant ekologinį jų efektyvumą ir įtraukiant aplinkos interesus į jų plėtros strategijas - itin svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas.
Kalbant apie įvairių ūkio šakų poveikį aplinkai, gana dažnai užmirštamas namų ūkis, būstas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos būsto sektorius sunaudoja daugiau kaip trečdalį galutinės energijos ir yra vienas didžiausių vandens teršėjų, šioje Strategijoje plačiai aptariamas aplinkos interesų įtraukimas į būsto sektorių ir šio sektoriaus poveikio aplinkai mažinimas. Siekiant atsieti ekonominį augimą nuo gamtos išteklių naudojimo ir pasiekti, kad išteklių naudojimas ir aplinkos tarša didėtų daug lėčiau negu gamyba ir paslaugos, ES darnaus vystymosi strategijoje skiriama ypač daug dėmesio gamybos ir paslaugų ekologinio efektyvumo didinimui.
Lietuva, kaip ir kitos buvusio sovietinio bloko valstybės, paveldėjo labai neefektyviai ir neracionaliai energijos ir kitus gamtos išteklius naudojantį ūkį ir nors pastarąjį dešimtmetį pasiekė nemažą pažangą, vis dar sunaudoja apie 1,7 karto daugiau energijos bendro vidaus produkto vienetui pagaminti negu vidutiniškai ES valstybės. Dėl labai prastų daugumos namų šiluminių savybių, morališkai ir fiziškai pasenusios šilumos tiekimo infrastruktūros energijos naudojimo būsto reikmėms efektyvumas Lietuvoje yra 2-2,5 karto mažesnis negu daugelyje ES valstybių. prioritetas. Lietuvai svarbūs ir šie ES darnaus vystymosi strategijos prioritetai - pavojaus žmonių sveikatai mažinimas, pasaulinės klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas, biologinės įvairovės apsauga, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas.
Nors ES darnaus vystymosi strategijoje kraštovaizdžio tvarkymo problemos nenurodomos, atsižvelgiant į kraštovaizdžio apsaugos ir racionalaus tvarkymo svarbą, šioje Strategijoje ir tai pripažįstama prioritetu. Kaip jau sakyta, šios Strategijos įgyvendinti praktiškai neįmanoma be aktyvios visuomenės paramos, o Lietuvos gyventojai ne itin susipažinę su darnaus vystymosi nuostatomis ir tai neskatina jų aktyvumo, taigi visuomenės švietimas (taip pat aplinkosauginis švietimas ir aplinkai kuo mažiau žalos darančio gyvenimo būdo propagavimas) - vienas iš prioritetinių darnaus vystymosi uždavinių.
Darnaus vystymosi principai:
- Dalyvavimo (partnerystės) principas.
- Vadovavimo (lyderystės) principas.
- Subsidiarumo principas.
- Lygių galimybių principas.
- Susietumo (integralumo) principas.
- Lankstumo principas.
- Atsakomybės (teršėjas moka) principas.
- Atsipirkimo principas. Į aplinkosaugos priemonių vykdymo išlaidas neturi būti žiūrima kaip į neišvengiamas papildomas išlaidas ekonomikos vystymo sąskaita.
- Prieinamumo principas. Išlaidos, susijusios su aplinkos apsaugos ir tvarkymo priemonėmis (atliekų tvarkymas, nuotekų valymas ir panašiai), neturi būti perkeliamos vien ant mokesčių mokėtojų pečių.
- Apdairumo principas. Ūkinė veikla turi būti planuojama apdairiai, kad kuo mažiau kenktų aplinkai ir žmonių sveikatai.
- Ekologinio efektyvumo (dematerializacijos) principas. Vadovaujantis šiuo principu, gamyba ir paslaugos turi augti daug greičiau nei gamtos išteklių naudojimas, tai yra tam pačiam kiekiui gaminių pagaminti ir paslaugų suteikti turi būti sunaudojama vis mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių. Gauti daugiau naudojant mažiau - šio principo taikymo tikslas.
- Pakeitimo (transmaterializacijos) principas.
- Mokslo ir žinių bei technologinės pažangos principas. Vadovaujantis šiuo principu, įvairių sektorių ir jų šakų vystymasis turi būti pagrįstas šiuolaikiškais mokslo laimėjimais, žiniomis, naujausiomis aplinkai kuo mažesnį neigiamą poveikį darančiomis technologijomis.
Įstojus Lietuvai į ES ir įsiliejus į didžiulę turtingiausių pasaulio valstybių ekonominę erdvę, labai svarbu išsaugoti kultūros savitumą. Taigi dar vienas darnaus vystymosi prioritetas - Lietuvos valstybės, jos etninių regionų, tautinių mažumų kultūrinio savitumo ir tapatumo išsaugojimas.
Darančių gamybos ir informacijos technologijų kūrimas ir diegimas - taip pat šios Strategijos prioritetas.
Darnaus Lietuvos vystymosi strateginė analizė
Darnaus Lietuvos vystymosi strateginės analizės objektas - vidaus ir išorės veiksniai ir procesai, lemiantys darnaus vystymosi požiūriu Lietuvos vystymosi stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Analizuojant stiprybes ir silpnybes, daugiausia dėmesio skirta svarbiausiems pereinamojo laikotarpio vidaus veiksniams. Tolesnės darnaus vystymosi galimybės ir grėsmės daugiausia nagrinėtos Lietuvos integracijos į ES ir globalizacijos sąlygomis.
Strateginės analizės rezultatai tapo informacijos pagrindu kuriant šios Strategijos viziją, nustatant valstybės misiją, strateginius tikslus ir priemones šiems tikslams pasiekti. Vykdant strateginę analizę, išskirti 3 pagrindiniai darnaus vystymosi blokai - aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai, ekonomikos vystymasis, socialinis vystymasis.
Analizuojant vykstančių aplinkos kokybės pokyčių stiprybes ir silpnybes, opiausių aplinkos problemų sprendimo galimybes ir tikėtinas grėsmes, daugiausia dėmesio skirta pagrindiniams aplinkos komponentams - orui, vandeniui, dirvožemiui; analizuojamos ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės problemos. Prie šio bloko priskirtas ir atliekų tvarkymas.
Ekonomikos vystymasis analizuotas pagrindinių ūkio šakų - transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio ir turizmo - poveikio aplinkai požiūriu. Socialinis vystymasis analizuojamas tik prioritetiniais socialinio vystymosi aspektais - nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi. Prie šio bloko priskirtos ir švietimo ir mokslo vaidmens didinimo, kultūrinio savitumo ir tapatumo išsaugojimo problemos. Atskirai nagrinėjamos regionų vystymosi netolygumo problemos (aptariamas ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis regionų vystymasis).
Darnaus vystymosi vizija Lietuvoje
Lietuva - visateisė ir lygiavertė ES narė, išsaugojusi kultūros savitumą ir sėkmingai prisitaikiusi prie globalizacijos sąlygų, nuosekliai įgyvendinanti darnaus vystymosi politiką, užtikrinančią sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektualinių išteklių naudojimą, nuosaikų, bet stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę ir patikimas socialines garantijas.
Pagal pagrindinius ekonominius ir socialinius rodiklius iki 2020 metų Lietuva bus pasiekusi esamą ES valstybių vidurkį, o pagal aplinkos kokybės rodiklius vykdys visus ES normatyvus ir laikysis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų. Aplinkos būklė Lietuvoje, nors ir gana sparčiai augant ekonomikai, atitiks ES standartus.
Įvairiose gamybos ir paslaugų srityse diegiant naujausias, efektyviai naudojančias išteklius ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančias technologijas, švaresnės gamybos metodus, aplinkos tarša nebus susijusi su ekonominiu augimu ir didės nepalyginti lėčiau nei gamyba. Lietuva vykdys visus tarptautinius įsipareigojimus dėl pasaulio klimato kaitos ir aplinkos taršos.
Modernizuota transporto sistema, intensyvi visuomeninio transporto ir multimodalinių transporto sistemų plėtra, šiuolaikiška aplinkos monitoringo sistema užtikrins gerą oro kokybę net didžiausiuose Lietuvos miestuose. Modernizuoti vandens tiekimo, nuotekų valymo tinklai ir įrenginiai, vandens išteklių valdymas baseininiu principu užtikrins gerą gyventojams tiekiamo vandens kokybę ir minimalų neigiamą poveikį atviriems vandens telkiniams, kurių vandens kokybė labai pagerės.
Sukurta regioninė atliekų tvarkymo sistema, pirminis atliekų rūšiavimas labai sumažins atliekų srautus į sąvartynus, padidins antrinį jų perdirbimą. biologinė įvairovė, sulėtės dirvožemio erozija, padidės ekologinis teritorijų stabilumas.
Gamtos ištekliai bus gerai saugomi, daug racionaliau ir efektyviau naudojami. daug lėčiau negu gamyba ir paslaugos. Išaugs vietinių ir ypač atsinaujinančiųjų išteklių svarba, bus sudaromos jų atsikūrimo sąlygos. Atsigavus statyboms ir statybų pramonei, atsigaus ir gana gausių vietinių mineralinių išteklių gavyba ir naudojimas.
Nemažą dalį transporto energijos poreikių tenkins biologiniai degalai, gaminami iš žemės ūkio produkcijos, biodyzelinas ir bioetanolis. Daugiau bus importuojama švariausio organinio kuro - gamtinių dujų, transportas naudos daugiau suskystintų dujų.
Vis daugiau bus naudojama rekreacinių išteklių - plėsis kaimo turizmas, šios veiklos poveikis aplinkai neviršys teritorijų ekologinio talpumo normų. Mokslu ir žiniomis, naujausiomis mažiau aplinką teršiančiomis technologijomis pagrįsta gamyba laiduos sėkmingą ekonomikos vystymąsi ir integraciją į Europos susisiekimo, ryšių ir energetikos infrastruktūras.
Ryšių ir informatikos sektorius vyraus ir skatins kitų ūkio šakų vystymąsi. Pramonėje sparčiausiai vystysis smulkus ir vidutinis verslas, daugiau bus naudojama vietinių ir atsinaujinančiųjų išteklių, plėsis antrinis perdirbimas. Bus sukurta reikiamų pajėgumų transporto degalų (biodyzelino, bioetanolio) gamybos iš biologinių išteklių pramonė.
Modernizuotas autokelių, geležinkelių tinklas, Klaipėdos uostas, atnaujintas transporto priemonių parkas leis kompleksiškai spręsti regionų ir šalies susisiekimo problemas, mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai. Pagal socialinius ir gyventojų sveikatos rodiklius Lietuva pasieks esamą ES valstybių vidurkį.
Lietuvai, kaip ir visai Europai, bus labai opi gyventojų senėjimo problema. Tačiau gerėjant gyvenimui pamažu pradės didėti gimstamumas ir gyventojų prieaugis taps teigiamas. Sumažės jaunimo emigracija ir nemažai išvykusio į užsienį jaunimo sugrįš į Lietuvą.
Eismo intensyvumas Lietuvoje
tags: #darnus #zemes #naudojimas