Daugiabučių namų amžiaus statistika Lietuvoje: mitai ir realybė

Statistika rodo, kad Lietuvos daugiabučių, kuriems niekada nebuvo atliekami kapitalinio remonto darbai, amžiaus vidurkis artėja prie 50 metų.

Daug tai ar mažai? Bėda ta, kad daugiabutis namas, kaip ir bet koks kitas pastatas - mokykla, arena ar ligoninė, turi būti kapitaliai remontuojamas kas 25-30 metų. Tai numatė tiek sovietinės, tiek šiuolaikinės statybos normos. Be to, daugiabučiams namams, pastatytiems 1993-iaisiais šiandien jau 31-eri, o dauguma pastatų per visą savo istoriją nėra matę kapitalinio remonto.

Mitas apie nesaugumą pirmuosiuose aukštuose

Vieni iš dažniausiai sutinkamų mitų apie daugiabučius yra susiję su pirmųjų ir paskutiniųjų namo aukštų butais. Pavyzdžiui, manoma, kad butai pirmuose aukštuose yra išskirtinai nesaugūs - įvaizdis, kurį sustiprina dar pasitaikantys senesnių daugiabučių langų ar balkonų su grotomis vaizdai. Norint jaustis saugiai, grotų ant langų nebereikia.

„Nors anksčiau pirmųjų aukštų butai nusikaltėliams galbūt ir galėjo atrodyti lengvesniu taikiniu, šiandien situacija yra pasikeitusi. Modernūs daugiabučių kvartalai dažnai yra aptveriami, o į vidinius jų kiemus paprastai gali patekti tik gyventojai - tai užtikrina elektroniniai užraktai. Be to, namų prieigose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir požeminiuose garažuose daugeliu atvejų yra įrengiamos saugumo kameros, pasirūpinama tinkamu apšvietimu. Namų laiptinės dažniausiai turi patikimas kodines spynas, o pirmųjų aukštų butų langams, balkonams ir terasoms taip pat taikomi aukštesni saugumo standartai, jie dažnai yra įstiklinami“, - sako „YIT Lietuva“ nekilnojamojo turto verslo vadovas G.Jakučionis.

Šildymo sąskaitos ir šilumos izoliacija

Kitas populiarus mitas apie daugiabučius yra susijęs su įsitikinimu, kad pirmųjų aukštų butuose yra šalčiau, o viršutiniuose aukštuose vasarą yra itin karšta. G.Jakučionio teigimu, dėl šio paplitusio mito taip pat yra „kalti“ seni daugiabučiai, kurie statyti neužtikrinant tinkamų šilumos izoliacinių savybių.

„Šiandien visi naujai statomi daugiabučiai privalo būti ne žemesnės nei A++ energinio naudingumo klasės, tačiau sovietmečiu ir nepriklausomybės laikotarpiu iki 2006 metų statyti daugiabučiai dažniausiai nesiekia net C energinio naudingumo klasės. Šilumos izoliacijos standartai ir energijos sunaudojimo rodikliai tokiuose daugiabučiuose gali būti net kelis kartus žemesni nei šiuolaikinių daugiabučių. Atitinkamai daugiau mokama ir už jų šildymą. Užtenka palyginti A ir B energinio naudingumo klasės pastatų energijos suvartojimo efektyvumą, kuris skiriasi maždaug du kartus - be abejo, A klasės naudai“, - sako „YIT Lietuva“ nekilnojamojo turto verslo vadovas.

Vadovas pažymi, kad senuose daugiabučiuose pirmųjų aukštų butai išties gali būti šaltesni, nes dėl nepakankamos izoliacijos per grindis patiriami reikšmingi šilumos nuostoliai, o iš rūsio į patalpas skverbiasi drėgmė. Šiuolaikiniuose daugiabučiuose to išvengiama įrengiant patikimą šilumos izoliaciją, kuri užtikrina, kad žiemą bute būtų šilta, nepriklausomai nuo to, kuriame aukšte jis yra.

„Efektyvūs šilumos izoliacijos sprendimai taip pat užtikrina, kad vasarą paskutinio aukšto butai pernelyg neįšiltų nuo saulės prikaitinto stogo. Su tokia problema taip pat gali susidurti senesnių daugiabučių gyventojai, nes karštą dieną namo stogas neretai įkaista net iki 60 ir daugiau laipsnių, o nesant patikimo izoliacinio barjero, dalis šios šilumos gali patekti į butą. Šiuolaikiniuose daugiabučiuose, viršutinių aukštų butuose neįprastai šilčiau gali būti tik tada, kai į vidų patenka daugiau tiesioginės saulės šviesos“, - sako G.Jakučionis.

Drėgmės problemos

G.Jakučionio teigimu, viena iš priežasčių, dėl kurių gyventojai neretai vengia įsigyti butus paskutiniuose daugiabučių aukštuose, yra įsitikinimas, kad į namus nuo stogo pateks drėgmė ar netgi tekės lietaus vanduo. Visgi kokybiškai įrengtame daugiabutyje tokių problemų iškilti neturėtų.

„Šiais laikais modernių daugiabučių stogai neretai yra netgi apželdinami, ant jų įrengiamos terasos ir jokių problemų dėl vandens patekimo į butus nekyla. Nuo vandens patekimo į patalpas apsaugo tinkamai įrengta stogo ar terasos konstrukcija su reikiamomis hidroizoliacinėmis medžiagomis ir kondensato pašalinimui skirtais ventiliaciniais kanalais. Net jei tam tikrų stogo defektų ir atsiranda, juos efektyviai pašalina garantinės tarnybos“, - pažymi G.Jakučionis.

Dideli langai ir šilumos laidumas

Vienas iš privalumų, kurių įsigydami būstą šiandien ieško gyventojai, yra gražias panoramas ir daug natūralios šviesos užtikrinantys langai. Anot G.Jakučionio, jas tai pat lemia mąstymas per pasenusių standartų prizmę.

„Tiesa, kad langų šilumos laidumas, lyginant su sienų konstrukcijomis, yra didesnis. Tačiau šiandien kokybiškuose būsto projektuose naudojami šilumos laidumo požiūriu itin efektyvūs langai su keletu stiklo paketų. Tokių langų šilumos izoliacinės savybės yra kelis kartus geresnės nei tų, kurie buvo naudojami daugiabučius statant prieš keletą dešimtmečių. Dėl to perkant butą aukščiausios klasės projektuose baimintis, kad dideli langai pablogins būsto energinį efektyvumą, tikrai nereikėtų“, - pasakoja G.Jakučionis.

Gyventojų poreikiai ir paslaugos daugiabučiuose

Dauguma Lietuvos gyventojų nori, kad jų daugiabučiuose namuose būtų įrengtos parduotuvės, kepyklėlės, sporto klubai ir klinikos. 14 proc. apklaustųjų pirmajame namo aukšte norėtų rasti grožio paslaugas.

Tyrimas atskleidė, kad savo name Lietuvos gyventojai labiausiai pageidauja turėti kepyklėles ir parduotuves (25 proc.), didelio populiarumo sulaukė ir sporto klubai (20 proc.) bei klinikos (18 proc.).

Štai lentelė, apibendrinanti gyventojų poreikius:

Daugiabučių renovacija Lietuvoje

Europoje prasidėjusi pastatų atnaujinimo banga sparčiai artėja ir prie Lietuvos daugiabučių kvartalų. Siekiama, kad iki 2030 metų būtų bent dvigubai padidintas metinis gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų energinio atnaujinimo rodiklis bei skatinamas kompleksinis pastatų atnaujinimas.

„Šiems tikslams įgyvendinti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba patvirtino „Pastatų energinio naudingumo direktyvą“, kurios tikslas - skatinti ir remti pastatų modernizaciją, įskaitant perėjimą prie netaršių šildymo sistemų“, - seminaro dalyviams pasakojo dr. R.

Seminaro dalyviams jis pabrėžė, kad turėtų būti vertinama pastato būklė ir pagal tai nustatoma išteklių atstatymui poreikis, o ne imituojamas lėšų kaupimas, už kurias nieko rimto atlikti neįmanoma.

Anot jo, tokia statistika rodo, kad daugiabučiai namai yra sudėvėti, jų techninė būklė yra labai prasta ir jų nerenovuojant situacija greitai taps kritinė. Seminare pranešimą skaitęs ekspertas pabrėžė - gyventojams modernizacijos išvengti tikrai nepavyks. „Aukštesni reikalavimai neabejotinai lems modernizacijos kainų didėjimą. Taip pat svarbu pabrėžti ir tai, kad tendencija rodo, jog valstybės parama metams bėgant tik mažėja“, - aiškino dr. R.

tags: #daugiabuciai #pagal #amziu #statistika