Lietuvoje, kur didžioji dalis gyventojų gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose, šilumos izoliacija yra itin aktuali problema. Šie pastatai, pastatyti masinės statybos laikotarpiu, dažnai pasižymi prasta šilumos izoliacija, todėl gyventojai susiduria su didelėmis šildymo sąskaitomis ir nekomfortiškomis gyvenimo sąlygomis.
Daugiabučių gyventojai, siekdami sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti gyvenimo kokybę, imasi įvairių priemonių, įskaitant atskirų namo dalių ar sistemų apšiltinimą. Atlikti rūsio perdangos apšiltinimą nėra itin brangu, tačiau kartais tiesiog sunku fiziškai pasiekti reikalingas vietas, kartais gyventojai priešinasi, kad būtų atliekami darbai jų rūsiuose.
Visgi, reikšmė namo energiniam efektyvumui tikrai yra - atlikti rūsio perdangos apšiltinimą tikrai reikėtų atlikti, nors šioje namo dalyje patiriamas šilumos nuostolis ir yra mažesnis nei per stogą ar sienas.
„Priemonė yra efektyvi ir nebrangi - jeigu tik yra galimybė atlikti tokį darbą, reikėtų tai daryti. Be to, kitaip nei stogui ar sienoms tam nereikia praktiškai jokios apdailos, užtenka tik pakalimo, laikančio šiltinimo medžiagas.
Sunku atsakyti, ar rūsio perdangą apskritai yra verčiau šiltini iš vidinės, ar išorinės pusės. Tam reikia žiūrėti kiekvieno namo projektą ir vertinti pagal esamas aplinkybes, nagrinėti kiekvieną mazgą ir spręsti, kaip tą galima padaryti“ - pasakojo docentas D. Kalibatas.
Štai keletas svarbių aspektų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis ir montuojant šiltinimo medžiagas rūsio perdangai:
Perdangų tipai ir šiltinimo sprendimai
Pagal paskirtį ir technologines funkcijas visas pastatų perdangas galime suskirstyti į tris skirtingų tipų perdangas. Visiems trims perdangų tipams yra taikomi skirtingi šiltinimo sprendiniai, nes ir perdangų funkcija yra skirtinga.
Perdangai tarp rūsio ir gyvenamosios patalpos, kaip ir tarp gyvenamosios patalpos ir šaltos palėpės, svarbiausia yra tinkama šilumos izoliacija, kuo labiau sumažinanti šilumos nuostolius.
Požeminiuose garažuose, rūsiuose, kitose apatiniuose aukštuose esančiose patalpose dažnai slypi nemenkas šilumos taupymo potencialas, nes dažniausiai šilumos izoliacija jose būdavo neįrengiama. Iš tiesų šios perdangos šiltinimui turėtų būti skiriamas ne mažesnis dėmesys nei sienų ar stogo šiltinimui.
Pavyzdžiui, izoliuojant perdangą iš rūsio pusės, pats paprasčiausias sprendimas - prie lubų klijuoti „Paroc CGL 20 (c )y“ vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštes. Jos naudojamos nešildomų patalpų, pvz., požeminių garažų ir nešildomų rūsių betoninių lubų šilumos izoliacijai.
„Paroc CGL 20 (c )y“ plokštes tereikia priklijuoti prie perdangos plokštės ir paviršių nupurkšti dažais. Nereikia jokio mechaninio tvirtinimo, tad gerokai sumažėja laiko sąnaudos luboms įrengti.
Šiomis plokštėmis šiltintų betoninių perdangų atsparumas ugniai yra išbandytas ITB laboratorijoje, todėl požeminių garažų lubos saugiai apšiltinamos naudojant „Paroc“ plokštes. Pvz., pagal gaisrinius bandymus, 120 mm monolitinė perdanga su 60 mm storio akmens vatos plokštėmis „Paroc CGL 20 (c )y“ yra priskiriama REI 180 klasei.
Perdangą virš rūsio, jei ant jos yra įrengiamos liejamosios grindys, patalpos viduje patariama šiltinti „Paroc GRS 20“ plokštėmis. Tai taip pat nedegios šilumą izoliuojančios plokštės iš akmens vatos.
Tarpaukštinės perdangos, jeigu jos skiria patalpas, kuriose gyvena ar dirba žmonės, turi užtikrinti smūgio garso izoliavimą. Tam „Paroc“ yra sukūręs 2 gaminius. Garsui izoliuoti ant gelžbetoninių perdangų naudojamos „Paroc SSB 1“ plokštės. Tai - nedegi, apkrovą laikanti ir puikiai smūgio garsą izoliuojanti plokštė iš akmens vatos.
Dažnai tarpaukštinių perdangų grindys būna šildomosios, tad ypač svarbu, kaip jos įrengtos. Statybos gaminių sertifikavimo centro išduotame techniniame liudijime yra nurodytos ne tik smūgio garso izoliavimo vertės, taikomos atitinkamoms konstrukcijoms, bet ir komponentų, montavimo reikalavimai.
Karkasinių ar skydinių namų arba kitų pastatų medinėse perdangose būtina užtikrinti ir oru sklindančio garso, ir smūginio garso izoliaciją. Šiuo atveju taikytinas dvigubas sprendimas. Oru sklindantį garsą gerai izoliuoja universalios plokštės „Paroc eXtra“, o smūgio garsui izoliuoti naudojamos specialiai sukurtos „Paroc SSB 2t“ plokštės.
Universalios plokštės „Paroc eXtra“ yra montuojamos tarp medinių perdangos laikančiųjų sijų nepaliekant plyšių nei tarp sijų ir plokščių, nei tarp pačių plokščių. Smūginį garsą izoliuojančioms plokštėms „Paroc SSB 2t“ ant laikančiųjų sijų turi būti įrengiamas kietas ir lygus pagrindas.
Statant namą, neretai yra įrengiama šalta palėpė. Ypač ji populiari A, A+ ar A++ energinio naudingumo pastatuose - tokia palėpė tampa puikia erdve ortakiams išvedžioti ir vėdinimo įrangai sumontuoti. Kita vertus, didelėje erdvėje tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos galima sumontuoti energiškai efektyvų izoliacijos sluoksnį.
Šiltinant tokią perdangą, nereikia kloti izoliacinės medžiagos sluoksnio tarp gegnių - šiltinimo medžiaga dengiamos grindys, prieš tai ant jų būtinai įrengus oro barjerą iš orui ypač mažai laidžių medžiagų.
Palėpei šiltinti rekomenduojama naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias nedegias, universalias akmens vatos plokštes „Paroc eXtra“. Bendras šiltinamojo sluoksnio storis parenkamas remiantis skaičiavimais, tačiau A klasės pastatuose jis turėtų būti 350-600 mm.
Ypač svarbu šilumos izoliacijos plokštes apsaugoti nuo šalto oro patekimo į patį šiltinamąjį sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę.
Šiltinimo medžiagos
Rinkoje galima rasti įvairių medžiagų, tinkamų rūsio perdangos šiltinimui. Kiekviena iš jų pasižymi savitomis savybėmis, privalumais ir trūkumais. Todėl renkantis svarbu atsižvelgti į konkrečias sąlygas ir keliamus reikalavimus.
Populiariausios medžiagos:
- Akmens vata: Puikiai izoliuoja šilumą ir garsą, nedegi, tačiau gali sugerti drėgmę.
- Poliuretano putos: Efektyviai izoliuoja šilumą, atsparios drėgmei, tačiau degios.
- Ekovata: Ekologiška, gera šilumos ir garso izoliacija, tačiau jautri drėgmei.
- Polistirenas: Nebrangus, atsparus drėgmei, tačiau degus.
Štai palyginamoji lentelė, kurioje pateikiamos pagrindinės šiltinimo medžiagų savybės:
| Medžiaga | Šilumos laidumas | Degumas | Atsparumas drėgmei | Garso izoliacija | Kaina |
|---|---|---|---|---|---|
| Akmens vata | Žemas | Nedegi | Vidutinis | Gera | Vidutinė |
| Poliuretano putos | Labai žemas | Degi | Geras | Vidutinė | Aukšta |
| Ekovata | Vidutinis | Degi (apdorota antipirenais) | Jautri | Gera | Vidutinė |
| Polistirenas | Vidutinis | Degi | Geras | Silpna | Žema |
Norint didesnio efektyvumo mažesniu storiu, reikia naudoti efektyvesnės šiltinimo medžiagas, su mažesniu šilumos laidumo koeficientu ir mažiau jautrias vėjo bei drėgmės įtakai. Geriausiai tam tinka fenolio, PIR ar PUR plokštės, blogiausiu atveju pilko putų polesterolio putas su mažiausiu šilumos laidumo koeficientu, jeigu lubos nėra lygios ir gabalinėmis medžiagomis jas apšiltinti sudėtinga, tada purškiamos uždarų porų poliuretano putos.
Šiai dienai efektyviausias ir geriausias būdas yra purkšti rūsio lubas uždarų porų poliuretanu, todėl kad jo geriausia varža prie mažiausio storio (pvz. 5cm storis - R=2.38). Norint tokią varžą išgauti su vata Jums reikės mažiausiai 15 cm, nes tvirtinant vatą su smeigėmis, papildomai prarandama varža iki 20%. O poliuretanas prikimba prie paviršiaus iki molekulinio lygio bei turite vientisą be tarpų šiltinimo medžiagą, kurios plotas yra neribojamas.
Rūsio lubų šiltinimui iš apačios nėra įmanoma naudoti birią akmens vatą, nebent būtų įrengtos pakabinamų lubų konstrukcijos ir tarpas tarp lubų ir perdangos būtų užpildytas įpučiant akmens vatą.
O dėl storio - kuo didesnis storis, tuo geresnė šilumos izoliacija.
Kiti būdai sumažinti šilumos nuostolius daugiabutyje
Be rūsio perdangos šiltinimo, yra ir kitų būdų sumažinti šilumos nuostolius daugiabutyje:
- Šilumos punkto elementų izoliavimas ir automatizavimas
- Radiatorių subalansavimas
- Langų ir durų sandarinimas
- Balkonų sandarinimas
Apie akmens plokščių fasado montavimą.
Pasirūpinkite langų sandarinimu - tai aktualu ne tik mediniams, bet ir nekokybiškiems, prastai sumontuotiems plastikiniams langams. Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis.
Sovietinės statybos daugiabučiuose balkonai dažniausiai būdavo skirti skalbiniams džiovinti ar nenaudojamiems daiktams sandėliuoti, jų niekas netraktavo kaip natūralios būsto tąsos. Juos sandarinti nebuvo reikalo dar ir dėl to, kad centralizuoto šildymo kaštai būdavo pakankamai nedideli, tad masiškai stiklinti juos pradėta tik šaliai atgavus Nepriklausomybę. Taip stengtasi pagerinti būsto sandarumą, sumažinti šilumos praradimus.
tags: #daugiabucio #namo #rusio #perdangu #siltinimas