Daugiabučio Namo Savininkų Bendrija: Valdymas, Priežiūra ir Renovacija

Daugiabučio namo savininkų bendrija yra svarbi institucija, užtikrinanti tinkamą pastato priežiūrą, valdymą ir atnaujinimą. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai daugiabučių namų bendrijų veiklos aspektai, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir savivaldybių teikiama parama.

Daugiabučio Namo Valdymo Formos

Daugiabučio namo savininkai turi teisę ir prievolę pasirinkti vieną iš Civiliniame kodekse numatytų bendrojo naudojimo objektų valdymo būdų:

• Įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją.
• Sudaryti jungtinės veiklos sutartį (JVS) ir paskirti atsakingą asmenį.
• Kreiptis į savivaldybės administraciją dėl administruojančios įmonės paskyrimo.

Jei savininkai nesirūpina savo daugiabučiu, savivaldybė turi skirti administratorių. Savivaldybės skiriamas administratorius yra kraštutinė priemonė, siekiant garantuoti tinkamą daugiabučio namo priežiūrą tol, kol savininkai nesiims jos organizuoti patys.

Jungtinės Veiklos Sutartis (JVS)

JVS gali sudaryti bet kurio daugiabučio namo gyventojai, norintys prižiūrėti namą savarankiškai. Šiai valdymo formai turi pritarti dauguma, 50 proc. + 1 butų ir kitų daugiabučio namo patalpų savininkų. JVS sudarymui taip pat turi būti išrinktas vienas ar keli JVS įgaliotiniai, kurie taip pat yra ir daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkai. JVS turi būti įregistruota VĮ Registrų centre.

Jeigu JVS įgaliotas asmuo nusprendžia namo priežiūrą vykdyti savarankiškai, jis privalo atlikti daugiabučio techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą. Tvarkyti ir saugoti namo ir jam priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją. Rengti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinį bei ilgalaikį planą ir teikti jį namo patalpų savininkų susirinkimui. Tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti patalpų savininkams savo veiklos metinę ataskaitą ir metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Namo patalpų savininkų vardu sudaryti sutartis ir kitus sandorius, skelbti konkursus darbams atlikti. Patalpų savininkai gali prižiūrėti JVS įgaliotinio veiksmus.

Daugiabučio Namo Bendrija

Norint įsteigti namo bendriją, reikia suburti iniciatyvinę grupę, kurią sudarytų 3-5 asmenys. Bendrijos steigimo iniciatoriai sušaukia namo gyventojų susirinkimą, kuriame nusimato ir pasitvirtina bendrijos įstatus, išrenka pirmininką, buhalterę arba buhalterines paslaugas teikiančią įmonę, valdybą (ne mažiau trijų asmenų) ir revizorių, kurie rūpinsis daugiabučiu namu. Bendrijos pirmininkas nebūtinai turi būti konkretaus daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas. Kuriant namo bendriją, jos pirmininkui bei buhalterei yra mokami atlyginimai. Daugiabučio namo bendrijos įstatus tvirtina notaras, taip pat bendrija privalo būti įregistruota Juridinių asmenų registre. Atlikus visus šiuos reikalavimus, daugiabučio namo bendrija perima visą atsakomybę rūpintis namo bendrojo naudojimo patalpomis, jos būkle, finansų apskaita ir darbų organizavimu. Bendriją steigia vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai.

Bendroji Dalinė Nuosavybė ir Savininkų Pareigos

Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnį, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso:

• Namo bendro naudojimo patalpos.
• Pagrindinės namo konstrukcijos.
• Bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo:

• Proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti.
• Mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas įstatymų nustatyta tvarka.
• Reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 punktą, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai namo bendrojo naudojimo objektus (stogą, sienas, pamatus, laiptines, inžinierines sistemas ir kt.) privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Daugiabučių Namų Renovacija ir Savivaldybės Parama

Kvartalinė daugiabučių renovacijos programa yra kompleksinė priemonė, siekianti modernizuoti daugiabučius namus ir pagerinti gyventojų gyvenimo sąlygas. Kvartalinės renovacijos programa įsigaliojo nuo 2024 m.

Jeigu norite pilnai renovuoti namą, galite pateikti prašymą (daugumos daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytą) Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl daugiabučio įtraukimo į Daugiabučių renovacijos programą bei investicijų plano su energinio naudingumo sertifikatu parengimo.

Jeigu norite atnaujinti tik tam tikrą namo bendrojo naudojimo objektą (stogą, sienas, šildymo sistemą ir pan.) siūlome pasinaudoti nuo 2017 m. teikiamą Vilniaus rajono savivaldybės paramą. Savivaldybė apmoka iki 70 procentų remonto išlaidų. Remonto darbus organizuoja daugiabučio namo valdytojas: administratorius, bendrijos pirmininkas arba jungtinės veiklos įgaliotas asmuo.

Nustatyta maksimaliai leistina finansavimo suma visų atliktų remontų vienam daugiabučiam namui pagal namo naudingą plotą:

Techninė Priežiūra

Statinio techninės priežiūros tikslas - užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Statinių techninės priežiūros reikalavimai, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formos, jų pildymo ir saugojimo tvarka, daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.

Būtina organizuoti kasmetines statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui), užregistruoti surašytus apžiūros aktus statinio techninės priežiūros žurnale.

Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis. Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas.

Asmuo, kuriam pranešta apie statinio, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos kritinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir statinį nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas atliktų darbų aktas. Statinio techninės priežiūros dokumentai saugomi per visą statinio naudojimo laikotarpį.

Atiduodant statinio techninės priežiūros dokumentus saugoti arba keičiantis Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui, surašomas šių dokumentų perdavimo ̶ priėmimo aktas dviem egzemplioriais.

tags: #daugiabucio #namo #savininku #bendrija #siltnamiu #14