Daugiabučio Namo Teritorijos Priežiūros Reikalavimai

Daugiabučių namų gyventojai patys prižiūri teritoriją aplink namą arba sumoka už jos priežiūrą. Tokia, atrodytų, logiška tvarka nusistovėjusi daugiau nei du dešimtmečius.

Kaip pranešime spaudai pastebi daugiabučius administruojančio „Mano BŪSTAS“ Vilniaus regiono vadovas Ramūnas Burokas, neretai gyventojai vis dar nežino, į ką tiksliai kreiptis, turint klausimų ar skundų dėl teritorijos tvarkymo. Jis atkreipia dėmesį, kad pirmas žingsnis - pasidomėti, kam priklauso atitinkama teritorija.

Kas atsakingas už teritorijos priežiūrą?

„Nepriklausomai nuo miesto, visų pirma, daugiabučio gyventojai turi įsitikinti, ar teritorija priklauso daugiabutyje name gyventiems gyventojams, ar savivaldybei. Jeigu teritorija privati, tai yra priklausanti daugiabučio gyventojams, jos priežiūra rūpinasi jų pasirinktas ir pagal pasirašytą sutartį numatytas paslaugų teikėjas. Iš savo patirties galime pasakyti, kad paprastai tokiais atvejais gyventojai yra sudarę sutartis su daugiabučio administratoriais.

Prieš sudarydami tokią sutartį, daugiabučio administratoriai su teritorijos savininkais suderina, kokių teritorijos priežiūros darbų jie pageidauja, kokia apimtimi, išsigrynina darbų įsipareigojimus, jų mastus, terminus ir kitus reikiamus niuansus. Tuomet pagal teritorijos savininkų pageidaujamas darbų apimtis, skelbiamas konkursas teritorijos priežiūros darbams atlikti, randami rangovai ir atsakoma, kad sutartus teritorijos priežiūros darbus jie atliktų laiku ir kokybiškai“, - pasakoja R. Burokas.

Tokiu atveju dėl visų klausimų bei pageidavimų, nesvarbu, ar juos turi prižiūrimos teritorijos savininkai, ar bet kuris kitas daugiabučio gyventojas, galima kreiptis į daugiabučio administratorius.

„Pavyzdžiui, gauname iš gyventojų klausimų, kada bus nugenėti arba kodėl dar nenugenėti medeliai, atliktas žolės skarifikavimas ar panašiai. Tuomet mes, daugiabučių administratoriai, sutiksliname, ar ir kokia apimtimi bei terminais šie darbai įeina į su teritorijos savininkais suderintą sutartį. Jeigu darbai, dėl kurių gauname klausimų ar pageidavimų, pagal sutartį priklauso mūsų paskirtiems rangovams, imamės veiksmų, kad darbai būtų laiku ir kokybiškai įgyvendinti. Jeigu mūsų paskirti rangovai atlieka darbus ne taip, kaip sutarta, aptariame su teritorijos savininkas, prireikus, keičiame rangovus. Todėl visų gyventojų prašymai, klausimai ar kiti komentarai mums būtini, kad galėtume užtikrinti darbų kokybę“, - sako pašnekovas.

R. Burokas pastebi, kad paprastai jų paskirti rangovai prižiūri sklypus, kurie yra šalia naujesnės statybos daugiabučių namų, mat taip yra dėl to, kad senesnės statybos daugiabučiuose dažnesniu atveju aplinkinės teritorijos priklauso savivaldybėms.

Jis papildo, kad dar vienas neatsiejamas pavasario darbas yra požeminių parkingų valymas, automobilių stovėjimų vietų tvarkymas, kurio metu išvalomi tepalai, po žiemos likęs smėlis, druskos.

Savivaldybės atsakomybė ir gyventojų iniciatyvos

Jeigu daugiabučio teritorija priklauso miesto savivaldybei, jos priežiūra rūpinasi savivaldybės paskirti darbuotojai ar samdomi rangovai. Tokiu atveju, kaip pastebi R. Burokas, kilus bet kokiems klausimas dėl teritorijos priežiūros reikia kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių.

„Bet kuriuo atveju, jei tik gyventojams kyla klausimų, kam iš tiesų priklauso daugiabučio lauko teritorija, į ką kreiptis, kokie darbai įeina į teritorijos tvarkymą, jie visada gali kreiptis į daugiabučių administratorius“, - teigia pašnekovas.

„Pastebime, kad tų daugiabučių, kurių lauko teritorijomis rūpinasi savivaldybė, neretai ir patys, nieko nelaukdami, organizuoja talkas. Tai puikios iniciatyvos, kurios ne tik pagražina aplinką, bet dar ir suteikia bendruomenei smagių emocijų“, - sako R. Burokas.

Tačiau egzistuoja juridinis neatitikimas - suformuotų žemės sklypų neturinčių namų gyventojai moka už Savivaldybės turto tvarkymą.

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, tai turi būti įstatymu priskirta teritorija, o tai reiškia, kad turi būti suformuotas žemės sklypas ir įregistruotas Registrų centre. Tai padarę yra tik maždaug pusė Šiaulių daugiabučių, visi kiti suformuotų sklypų neturi.

Pati problema, kam priklauso daugiabučių teritorijos ir kas turėtų mokėti už jų tvarkymą, užkoduota seniau nei prieš du dešimtmečius - kai 2003 m. Šiaulių m. savivaldybė priėmė Miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Jos numato, kad gyventojų tvarkoma teritorija - tai įstatymu apibrėžta ir įregistruota teritorija, kitaip tariant, suformuotas žemės sklypas.

„Tuomet mano vadovaujama bendrija nusprendė jokio švaros mokesčio nerinkti, o tvarkytis savo jėgomis. Kitokia situacija tų bendrijų, kurios turi suformuotus žemės sklypus aplink daugiabutį.

„Dar viena bendrija buvo suformavusi žemės sklypą ir 25 metus jį nuomojosi iš Savivaldybės ir tai buvo įregistruota Registrų centre. Jie tvarkėsi, jie ir mokėjo. Tačiau kartą reikėjo nupjauti medį tame sklype, paskaičiavome, kad tai milžiniški pinigai. Pasibaigus nuomos terminui, gyventojai nusprendė nuomos sutarties nebetęsti. Tuomet tą medį gyventojų prašymu atvažiuoja ir sutvarko Savivaldybė ir jokių pinigų iš gyventojų nerenka. Ką tai reiškia gyventojams? Kad kur kas naudingiau, jog ta žemė būtų valdiška, negu priklausytų jiems“, - apie tai, kad išvadas gyventojai greitai pasidarė ir daugiau jokių sklypų turėti nebepageidauja, sako N.

„Jie moka, bet vis paburčija, nes nepigi ta paslauga. Ir manau, kad grįšime prie tos situacijos, kad pati bendrija pirks žoliapjovę ir šienausis patys gyventojai. Dar viena mano vadovaujama bendrija pernai pateikė raštą, kad gyventojai atsisako mokėti ir kažkas, atvykęs be jokio mokesčio, nupjovė žolę“, - dėl neaiškios situacijos galimus gyventojų elgesio scenarijus ateityje spėlioja N.

Pasak N. Malakauskienės, prieš gerą dešimtmetį esą buvo žodinis sutarimas, kad Savivaldybė galėtų bent dalinai kompensuoti patirtas išlaidas. Bet valdžios keitėsi, o žodinio pažado prie jokio dokumento neprisegsi. Taip ir liko.

Gyventojams atrodo logiška ir teisinga, kad jie moka už savo namo teritorijos tvarkymą.

N. Malakauskienė sako - viskas yra gerai, kol visiems gerai. Bet jai, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkei, yra neramu, jei atsirastų precendentas, t. y. atsirastų bent vienas gyventojas, kuris atsisakytų mokėti už teritorijos valymą, bandant išieškoti skolą teisine tvarka, kiltų nemenka juridinė painiava.

„Galbūt ir aš nutylėčiau, bet man, turinčiai dvi bendrijas, yra neramu: jei kuris nors buto savininkas atsisakytų mokėti už teritorijos valymą, aš manau, kad joks teismas jam [šio mokesčio prievolės] nepriteistų. Ir ką daryti bendrijos pirmininkui?“ - retoriškai klausia šiaulietė N. Moteriai neramu, nes jau yra dalinai nemokančių gyventojų ir ji spėja, kad teismo atveju jie galėtų pasinaudoti šia spraga.

Jei staiga gyventojai, neturintys sklypų, nuspręstų nebeprižiūrėti teritorijų aplink savo namą, ši našta atitektų Savivaldybei.

„Iškyla klausimas: „O tai kas tvarkys?“ Aš už tai, kad reikia tvarkytis. Bet už tai, kad tai būtų teisiškai įforminta.

N. Malakauskienė šią situaciją vėl ėmė klibinti prieš porą metų, per Žmogaus teisių gynimo dieną buvo galima kreiptis dėl nemokamos teisininko konsultacijos ir šia tema atsiliepė viena teisininkė, kuri, išanalizavusi situaciją, patvirtino, kad gyventojai galimai neteisėtai moka už jiems nepriklausančių sklypų priežiūrą. Stebina tai ir N.

Moteris kreipėsi į Vyriausybės atstovą Šiaulių ir Telšių apskrityse Andrių Cechanavičių. Šis, išsiaiškinęs situaciją, dar 2022 m. paragino Šiaulių miesto savivaldybę inicijuoti Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimą.

„Man įdomu, kiek tas Vyriausybės atstovas leis tęsti šių neteisėtų taisyklių galiojimą. Pasirodo, kad Šiaulių m. meras yra paprašęs šį svarstymą atidėti dvejiems metams, t. y. iki 2024 gruodžio 31 d.

„Teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesas yra ilgai trunkantis ir Savivaldybės administracija imasi visų priemonių, kad prie daugiabučių namų būtų priskirti žemės sklypai, todėl Savivaldybei reikia daugiau laiko įvykdyti teikimą. Situacija išlikusi tokia pat ir dabar: „Vyriausybės atstovo teikimo pagrindu yra vykdomos sklypų apie daugiabučių namus formavimo procedūros. Taisyklių keitimas numatytas, kai bus suformuoti sklypai“, - atsakyme „Etaplius“ redakcijai atrašė Šiaulių m.

Situacija Šiauliuose nėra išskirtinė. N. Malakauskienė sako, kad į ją kreipiasi bendrijų pirmininkai ir iš kitų miestų. Tačiau veiksmų irgi niekas neketina imtis: „Iš Raseinių man skambino ir iš Jurbarko.

Gyventojai - reiklūs kokybei

„Tikrai turime pripažinti, kad susiduriame su labai reikliais gyventojais. Juk tokiuose klausimuose, kaip švari ar nešvari aplinka, ar nupjauta žolė, nugenėti ar nenugenėti medžiai - nereikia būti ekspertu, kad matytum, atlikti darbai ar ne. Todėl privalome užtikrinti aukščiausią kokybę“, - sako R. Burokas.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius aspektus, susijusius su daugiabučių namų teritorijų priežiūra:

Teritorijos savininkas Atsakingas už priežiūrą Kaip kreiptis dėl klausimų
Daugiabučio gyventojai (privati teritorija) Pasirinktas paslaugų teikėjas (dažnai daugiabučio administratorius) Daugiabučio administratorius
Miesto savivaldybė Savivaldybės paskirti darbuotojai ar rangovai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius

tags: #daugiabucio #namo #teritorija