Daugiabučio Namo Renovacijos Kaina Lietuvoje: Kas Lemiamą Sumą?

Specialistai pabrėžia, kad daugiabučio renovacija ne tik sumažina šildymo išlaidas, bet ir išaugina paties turto vertę, dėl ko butą tampa lengviau tiek išnuomoti, tiek parduoti už didesnę kainą.

Nuo Ko Priklauso Renovacijos Kaina?

Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovė Ieva Šakalienė aiškino, kad modernizacijos kaina nėra fiksuota ar vidutinė, nes ji tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pasirinktų sprendinių investiciniame plane.

T. y. ar atliekami tik būtiniausi darbai, ar pasirenkamas platesnis priemonių paketas, kokios energinės klasės siekiama, koks yra plotas ir pan. Dėl to, anot jos, nurodyti vieną „vidutinę“ modernizacijos kainą būtų netikslu ir tai esą klaidintų gyventojus: „Svarbiausia, kad gyventojai kartu su specialistais įvertintų savo namo poreikius ir pasirinktų tokį sprendinių rinkinį, kuris atitinka tiek energetinius tikslus, tiek finansines galimybes.“

Vis tik Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė atskleidė, kad šiemet vidutinė renovuojamo daugiabučio rangos darbų kaina svyruoja nuo maždaug 350 tūkst. iki 1 mln. eurų ir daugiau.

Ji vardijo, kad kaina priklauso nuo kelių veiksnių:

• pastato dydžio (aukštų skaičiaus, butų kiekio, bendro ploto);
• pasirenkamų atlikti darbų kiekio ir įvairovės (pvz., ar atliekama tik fasado šiltinimas, ar keičiami langai, stogas, šildymo sistema);
• pastato būklės prieš renovaciją (kiek reikia papildomų konstrukcinių sprendimų).

„Vidutiniškai skaičiuojama apie 700 tūkst. eurų už daugiabučio renovaciją. 1 kv. m. naudingojo ploto rangos darbų kaina dažniausiai siekia apie 450 eurų, o vidutinio 50 kv. m. buto renovacijos kaina - apie 21 tūkst. eurų, neįvertinus valstybės paramos. Šie skaičiai gali kisti priklausomai nuo pasirinktų sprendimų ir finansavimo sąlygų“, - komentavo G. Burbienė.

Kokią Paramą Galima Gauti?

Valstybės parama suteikiama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, projekto administravimo ir statybos techninės priežiūros, taip pat namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo išlaidoms iš dalies dengti.

Naujuoju kvietimu keičiasi paramos apskaičiavimas: anksčiau taikius procentinę paramos išraišką, nuo šiol valstybės parama apskaičiuojama fiksuotu įkainiu, kuris priklauso nuo daugiabučio dydžio ir siekiamos energetinio naudingumo klasės.

Pasak specialisto, gyvenant standartiniame 45 - 55 kvadratinių metrų ploto bute, įskaičius valstybės paramą ir išdėsčius sumą per 20 metų laikotarpį, už daugiabučio renovacija teks mokėti apie 140 - 180 eurų per mėnesį, įskaitant lengvatinės paskolos palūkanas.

Tačiau po renovacijos gyventojai taip pat per mėnesį vidutiniškai sutaupo 40 - 50 eurų šildymui ir 10 eurų pastato priežiūros darbams, taigi galutinė renovacijos kaina per mėnesį tokiam butui sieks apie 90 -120 eurų.

Gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, valstybė pilnai dengia visas su daugiabučio renovavimu susijusias išlaidas, taigi renovacija nepasiturintiems gyventojams visiškai nekainuoja.

Energetinio Naudingumo Klasės Reikalavimai

Naujuoju kvietimu iš dalies finansuojami daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektai, kuriais siekiama B klasės arba didesnio energetinio naudingumo.

Energinio naudingumo klasė parodo, kiek šilumos sunaudoja daugiabutis. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau šilumos energijos namas sunaudoja. A klasės namai šilumos energijos sunaudoja mažiausiai.

Pasak I. Daunio, C klasės paramos atsisakymas atspindi bendras Europos sąjungos tendencijas ir reguliavimą, kuriuo siekiama, kad pastatai būtų kuo labiau tvarūs ir tausojantys aplinką: „B energetinė klasė - optimalus renovacijos kainos ir energijos taupymo variantas daugiabučiams namams, todėl su šiuo paraiškų teikimo kvietimu rekomenduojame gyventojams būti aktyviems. Tikėtina, kad ateityje bus dar labiau griežtinami energetinės klasės reikalavimai, kas ženkliai brangintų renovacijos darbų kainas,“ - sako specialistas.

Kiek ir Kaip Greitai Atsiperka Daugiabučio Renovacija?

Pasak APVA atstovės, renovacijos naudą yra įprasta vertinti vien pagal visų investicijų atsipirkimą.

„Renovacija pirmiausia yra namo remontas, užtikrinantis pastato ilgaamžiškumą, saugumą ir komfortą. Tačiau realiai atsiperka tik ta jos dalis, kuri tiesiogiai didina energinį efektyvumą - atitvarų šiltinimas, langų ir durų keitimas. Kadangi dauguma gyventojų langus jau yra pasikeitę, pagrindinė investicija lieka sienų ir stogo šiltinimas“, - aiškino G. Burbienė.

Jos teigimu, tipiniame 30 butų name ši investicija vienam butui sudaro apie 1,7 tūkst. eurų ir dėl sumažėjusių šildymo išlaidų atsiperka per 3-5 metus, o su 30 proc. valstybės parama - maždaug per 3 metus.

„Tai reiškia, kad energiją taupantys sprendimai yra ekonomiškai pagrįsti ir greitai grąžina investicijas. Visa kita - fasado apdaila, stogo dangos keitimas, vamzdynų atnaujinimas - yra būtinos remonto išlaidos, kurios užtikrina pastato techninę būklę, komfortą ir vertės išlaikymą, bet nėra tiesiogiai susijusios su energijos taupymu.

Todėl renovacija turi būti vertinama ne tik kaip investicija, bet ir kaip ilgalaikė priemonė išsaugoti būstą, sumažinti gedimų riziką ir padidinti turto vertę“, - kalbėjo pašnekovė.

I. Šakalienė antrino, kad, nors energijos sąnaudų mažėjimas yra svarbi modernizacijos nauda, realus rezultatas pasireiškia kur kas plačiau.

Anot jos, po atnaujinimo gyventojai gauna didesnį šiluminį komfortą, stabilesnę vidaus temperatūrą, geresnę oro kokybę, mažiau triukšmo, o pats pastatas tampa techniškai patikimesnis ir ilgaamžiškesnis.

„Juk svarbu tai, kad sumažėja ne tik butui tenkančios šildymo sąskaitos, bet ir kitos išlaidos - namo nereikia vis remontuoti ir „kamšyti“ įsisenėjusias problemas. Jei kalbėtume tik apie finansinį aspektą, susijusį su šildymo išlaidų mažėjimu, skaičiuojama, kad sąskaitos sumažėja net iki 70 proc.“ - komentavo KBMA vadovė.

Kiek Dėl Renovacijos Padidėja Buto Vertė?

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada skaičiuoja, kad Vilniuje renovuoto daugiabučio buto vertė vidutiniškai padidėja apie 10-20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio, apimties ir atliktų darbų kokybės.

Kituose miestuose gali būti, kad renovacija prideda daugiau vertės, tačiau pati renovacijos kaina irgi bus didesnė: „Pvz., Vievyje 2 kambarių butas kainuoja apie 60-70 tūkst. eurų, o Vilniuje - apie 100-140 tūkst. eurų. Renovacija ir vienu, ir kitu atveju kainuos panašiai. Tačiau vertės prieaugis bus skirtingas. O mažesnių miestelių atveju gali būti net neigiamas.“

M. Čiulada atkreipė dėmesį, kad buto vertė po renovacijos didėja ne tik dėl pagerėjusios pastato techninės būklės, bet ir dėl mažesnių šildymo sąnaudų, geresnio energetinio efektyvumo, atnaujintų inžinerinių sistemų ir estetiškai patrauklesnės aplinkos.

Be to, renovuotas namas dažniausiai turi tvarkingesnes bendrąsias erdves, liftus, fasadą, o tai tiesiogiai veikia pirkėjų suvokiamą vertę.

Pašnekovas vardijo, kad Vilniuje vidutinė 1 kv. m. kaina senos statybos miegamajame rajone (kurie turi daugiausiai potencialo renovacijai) yra apie 2-2,2 tūkst. eurų. Tokio buto renovuotame name kaina būtų didesnė ir siektų 2,3-2,6 tūkst. eurų už 1 kv. m.

Jis pridūrė, kad jei butas nuomojamas renovuotame name, jo nuomos kaina irgi kyla panašiai - apie 10-15 proc. Toks būstas lengviau išnuomojamas, nes šildymo išlaidos yra mažesnės, gražesnis namas, tvarkingos laiptinės ir t. t.

„Kaune vidutinė 1 kv. m. pardavimo kaina senos statybos miegamajame rajone (kurie turi daugiausiai potencialo renovacijai) yra apie 1,6-1,8 tūkst. eurų. Tokio buto renovuotame name kaina būtų didesnė ir siektų 1,9-2,1 tūkst. eurų už 1 kv. m. Klaipėdoje atitinkamai prieš renovaciją 1 kv. m. buto kainuoja 1,4 tūkst. eurų, po renovacijos - 1,8 tūkst. eurų“, - vardijo M. Čiulada.

Renovacijos Trukmė ir Lengvatinė Paskola

Pasak „Ober-Haus“ atstovo, dar vienas itin svarbus aspektas - likvidumas. Renovacijos metu atnaujintas būstas rinkoje yra žymiai patrauklesnis: tokie butai parduodami greičiau, su mažesnėmis derybomis ir dažnai už aukštesnę kainą:

„Tai - ypač aktualu Vilniuje, kur pirkėjai vis dažniau renkasi ekonomiškai efektyvius būstus.“

G. Burbienė nurodė, kad daugiabučio renovacijos trukmė nuo valstybės paramos teikimo sutarties pasirašymo iki rangos darbų pabaigos vidutiniškai svyruoja nuo 24 iki 40 mėn.

„Laikas priklauso nuo projekto sudėtingumo ir įvairių veiksnių (pvz., statybos leidimų gavimo, projektavimo, savininkų ginčų ir t. t. trukmė). Jei vertiname tik rangos darbų etapą, jis paprastai trunka nuo 6 mėn. iki 1,5 metų, priklausomai nuo pastato dydžio, darbų apimties ir techninės būklės“, - dėstė APVA atstovė.

O I. Šakalienė pridūrė, kad gyventojai dar gali pasinaudoti lengvatinės paskolos teikimo sąlygomis, mokėdami fiksuotas 3 proc. metines palūkanas. Paskolos terminas - 20 metų.

Kaip Gauti Finansavimą?

Daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity“ renovacijos skyriaus vadovas Ignas Daunys atkreipia dėmesį, kad paramą gaus tie daugiabučiai, kurie dėl finansavimo kreipsis pirmieji.

Nuo šių metų lapkričio 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūra priima paraiškas daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimui gauti. Šiuo naujuoju kvietimu daugiabučių gyventojams suteikiama Europos investicijų banko Modernizavimo fondo parama, kurios suma siekia 165 mln. eurų.

Šiuo tęstiniu kvietimu, kitaip nei ankstesniais kartais, gyventojų paraiškos priimamos ne konkurso būdu. Tai reiškia, kad į daugiabučio renovacijos finansavimą galės pretenduoti visi daugiabučiai, tačiau finansavimas bus suteikiamas tol, kol bus išnaudotos paskirtos lėšos.

„Oficialiai paraiškos bus priimamos iki 2025 metų spalio 1 dienos, tačiau praktika rodo, kad tokia kvietimo suma bus išnaudota greičiau nei numatytas terminas. Taigi, norintys, kad jų daugiabutis būtų renovuotas, turi kuo skubiau atlikti reikiamas procedūras ir pateikti paraišką,“ - pataria I. Daunys.

Veiksmai, Kuriuos Reikia Atlikti, Norint Gauti Finansavimą:

1. Namo renovaciją svarstantys daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai pirmiausia turėtų kreiptis į administratorių, kuris organizuoja susirinkimą ir pateikia visą informaciją apie kvietimo esmę bei procedūras, taip pat organizuoja balsavimą dėl investicinio plano parengimo.
2. Gavus gyventojų daugumos pritarimą dėl investicinio plano parengimo, administratorius samdo išorės ekspertus, kurie parengia investicinį planą. Pasak specialisto, svarbu suprasti, kad investicinio plano parengimas užtrunka. Paprastai investicinis planas parengiamas per mėnesį, tačiau esant dideliam susidomėjimui ir siekiant kuo greičiau pateikti paraiškas, gali būti, kad investicinio plano parengimo terminai ilgės, nes susidarys šią paslaugą užsakančiųjų eilė.
3. Parengtas investicinis planas teikiamas daugiabučių gyventojams tvirtinimui.
4. Gavus daugumos pritarimą, administratorius Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikia paraišką paramai gauti. Nuo šio momento daugiabutis pretenduoja į paramos gavimą, o ar ji bus suteikta priklauso nuo to, ar dar nėra išnaudoti kvietimui skirti pinigai.
5. Jeigu paraiška paramai gauti pateikiama pasibaigus paramos sumai, skelbiama, kad tokios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą.

Pradedant daugiabučio renovaciją svarbu suprasti, kad tai - gana ilgas procesas. Nuo paraiškos paramos gavimui pateikimo iki rangos darbų pradžios paprastai praeina apie pusantrų metų. Per šį laiką pasirašoma paramos sutartis, finansavimo dokumentai, vykdomi pirkimai, rengiamas techninis darbo projektas. Pateikus paraišką finansavimui dabar, galima tikėtis, kad daugiabučio rangos darbai prasidės pirmąjį 2026 metų pusmetį, o namas pradės taupyti energiją tų pačių metų rudenį. Pasak specialisto, šie terminai - apytiksliai, neįvertinus tokių aplinkybių, kaip proceso eigoje besikeičiančios valstybinių institucijų taisyklės ar jų išaiškinimai.

Vidutinė Renovacijos Kaina Pagal Būsto Dydį

Skaičiuojant vidutiniškai:

• 45 - 55 m² butui renovacija kainuoja apie 140 - 180 eurų per mėnesį (įskaičiuojant lengvatinės paskolos palūkanas).
• Po renovacijos gyventojai sutaupo apie 40 - 50 eurų šildymui ir 10 eurų priežiūros darbams, todėl galutinė suma siekia 90 - 120 eurų per mėnesį.
• Bendras renovacijos biudžetas tokiam butui siekia apie 10 000 - 11 000 eurų, atsižvelgiant į ~250 eurų/kv. m vidutinę kainą prieš paramą.
• Gyventojams, turintiems teisę į šildymo kompensaciją, valstybė dengia visas išlaidas, todėl renovacija jiems nekainuoja nieko.

Kaina Pagal Energinio Naudingumo Klasę

Renovacijos kaina tiesiogiai priklauso nuo siekiamos energinio efektyvumo klasės. taps privaloma, kaina nustatoma fiksuotu įkainiu pagal buto plotą.

Aukščiausios - A klasės - renovacija kainuoja 30 - 40 tūkst. eurų vienam butui ir yra brangiausia, tačiau užtikrina mažiausias šildymo sąnaudas. Pagal naujausią Aplinkos projektų valdymo agentūros tvarką įkainiai skaičiuojami pagal naudingojo ploto ir energinio naudingumo santykį, todėl kuo aukštesnė klasė - tuo didesnė kaina, bet ir ilgalaikis energijos taupymas.

Efektyviausios Modernizavimo Priemonės

Didžiausią energijos taupymą suteikia:

• Langų keitimas - greičiausiai atsiperkanti priemonė.
• Sienų ir stogo šiltinimas - pagrindinis šilumos nuostolių mažinimo veiksnys.
• Vėdinimo sistema su šilumos grąža - didina higieną, komfortą ir energijos efektyvumą.

Šių priemonių derinys sukuria dvejopą naudą: mažesnes sąskaitas ir geresnę gyvenimo kokybę.

Ar Verta Renovuoti Seną Namą?

Jei jūsų renovacija neapsiribos tik išorės šiltinimu bei minimaliu vidaus erdvių perplanavimu, bet iš esmės norite atnaujinti visą namą, visos jūsų išlaidos bus beveik lygios naujo namo kainai.

Tačiau yra situacijų, kai jūs norite išlaikyti namo originalumą. Tai ypač aktualu tiems atvejams, kai namas yra priskirtas paveldo objektams, kurių ne tik negalima griauti, bet ir turi būti atitinkamai, pagal architektūrinius reikalavimus, renovuotas.

Daugiabučių Renovacijos Apimtys

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskutinio kvietimo daugiabučiams atnaujinti metu gavo beveik 500 paraiškų, kurių bendra investicijų suma siekia 445 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršijo pirminę kvietimui numatytą investicijų sumą, planuota taikyti konkursinį paraiškų atrankos būdą.

Tačiau to neprireikė - pasitelkus papildomus finansavimo šaltinius, nuspręsta finansuoti visus kvietimo sąlygas atitinkančius daugiabučių atnaujinimo projektus, kurių - 477.

Iš 477 patvirtintų daugiabučių atnaujinimo projektų beveik trečdalį jų planuojama įgyvendinti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje (60), Kaune (46) bei Klaipėdoje (26). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (28) ir Tauragės rajono (21) savivaldybės.

„Pasirašius sutartis, bus pereinama į kitą projektų įgyvendinimo stadiją - prasidės projektavimo darbai, po kurių seks rangovų paieška," - teigia Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Pagrindinė šio kvietimo sąlyga - atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

Pagal šį kvietimą modernizuojamiems daugiabučiams, ketinantiems pasiekti A klasę, numatytas 410 mln. Eur finansavimas: jį sudaro lengvatinis kreditas, projekto parengimo išlaidų kompensavimas, 30 proc. išlaidų kompensacija įgyvendinus projektą bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.

Tipinio Daugiabučio Renovacijos Modeliavimas

2022 metais Aplinkos ministerijos užsakymu ekspertų įmonė atliko tipinio daugiabučio renovacijos į C, B ir A klases modeliavimą. Modeliavimui ir analizei pasirinktas tipinis surenkamų g/b plokščių daugiabutis. Šiam pastatui jau buvo paruoštas investicijų planas, kuriame buvo numatyta pasiekti C arba B energinio naudingumo klasę.

Papildomai buvo parengtas trečias priemonių paketas, kurį įgyvendinus, pastatas pasiektų A energinio naudingumo klasę. Į namo modernizavimo priemonių modelius buvo įtrauktos energiją taupančios priemonės - šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės sienų šiltinimas, langų ir durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas arba rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas.

Pasirodė, kad pasiekus C klasę, lyginant su esama būkle, sutaupoma 60 proc. sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniu ruošti (kWh/m²/metus). Atitinkamai B klasę - 61 proc., o A klasę - 70 proc. sąnaudų.

Daugiabučio Renovacijos Kaina (1 Kv. Metrui)

• C klasei pasiekti sudaro apie 506 Eur
• B klasei - apie 520 Eur
• A klasei - apie 623 Eur.

Skaičiuojant preliminarų mėnesinės įmokos dydį gyventojams (be palūkanų) Eur/m², C energinio naudingumo klasės pastate ji syruoja nuo 1,32 iki 1,40, B energinio naudingumo klasės pastate - nuo 1,36 iki 1,44, A energinio naudingumo pastate - nuo 1,60 iki 1,72.

Darbų ir medžiagų kainos skaičiuotos pagal 2022 metų pabaigos kainas.

Renovacijos Būdai Ir Priemonės

Ne viename mokslo darbe nagrinėtas ne teorinis, bet ir realus daugiabučių atnaujinimo priemonių efektyvumas. Objektyviausiai bet kurios priemonės efektyvumą rodo sutaupytos šilumos energijos kainos rodiklis, nusakantis kiek kainuoja sutaupyti 1 kWh arba 1 MWh šilumos.

Pavyzdžiui, 10-ies modernizuotų daugiabučių namų analizė parodė, kad didžiausią šilumos energijos kiekį taupo fasado šiltinimas. Ši priemonė vidutiniškai sutaupo 20-40 proc. šilumos energijos, tuo pačiu ir gyventojų pinigų.

Tiesa, reiktų nepamiršti, kad šiai priemonei įgyvendinti reikia daugiausiai lėšų, bet ji ir efektyviausia, neleidžianti laukan išleisti kone pusę reikalingos šilumos, ką rodo praktiškai visų neapšiltintų daugiabučių termovizinės nuotraukos.

Šilumos nuostoliai nemodernizuotame daugiabutyje.

Daugiabučio Fasado Šiltinimas Polistireniniu Putplasčiu

Polistireniniu putplasčiu apšiltintos sienos arba, kaip oficialiai vadinama, tinkuojama termoizoliacinė sistema, yra efektyvus ir ekonomiškai greičiausiai atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas.

Priklausomai nuo esamų sienų šiluminės varžos arba šilumos laidumo koeficiento ir siekiamo rezultato, sienos gali būti apšiltintos plonesniu ar storesniu putplasčio sluoksniu. Senos statybos daugiabučių namų gelžbetoninės lauko sienos turi labai mažą šiluminę varžą ir jų apšiltinimui iki norimos energinio efektyvumo klasės reikalavimų būtina naudoti daugiau termoizoliacinės medžiagos.

Vėlesnės statybos daugiabučių namų sienos jau buvo dalinai apšiltintos gamykloje, gelžbetoninių plokščių gamybos metu, ir papildomam apšiltinimui reikalinga mažiau termoizoliacinės medžiagos. Tikslus izoliacinės medžiagos kiekis apskaičiuojamas įvertinus realius gelžbetonio sienų šiluminius parametrus.

Orientacinius „Kauno šilas" polistireninio putplasčio plokščių storius galima prognozuoti iš žemiau pateiktos lentelės.

Orientacinis putplasčio storio skaičiavimas sienų šiltinimui, renovuojant daugiabutį ir siekiant A klasės:

Pasirinkus norimą putplasčio plokščių tipą, žinant storį ir šiltinamų sienų plotą, nesudėtinga apskaičiuoti reikalingą termoizoliacijos kiekį ir kainą. Savaime suprantama, tai ne gryna sienų šiltinimo kaina, prisideda priedų ir darbų kaina, tačiau orientacijai ir palyginimui labai naudinga.

Tinkuojama termoizoliacinė sistema plačiai paplitusi, nėra sudėtinga įrengti, vadinasi, rasti rangovą, atliekantį fasadų apšiltinimo darbus, nebūtų sudėtinga.

Be termoizoliacinės medžiagos svarbus ir kartais pamirštamas dalykas yra sienų paruošimas šiltinimui, kurį sėkmingai gali kontroliuoti patys daugiabučio gyventojai.

Kad termoizoliacija būtų efektyvi, reikia, kad sienos būtų švarios, sausos, nuo jų nuvalytos druskų, pelėsinių grybų ir samanų apnašos, užtaisyti plyšiai, ištrupėjusios vietos.

Būtina išvalyti ir užsandarinti stambiaplokščių siūles, kad juose neliktų drėgmės. Klijuojant putplasčio plokštes tarp plokščių ir sienų neturi likto oro tarpo, klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. klijuojamų plokščių paviršiaus.

tags: #daugiabucio #renovacijos #kainaeurais