Lietuvoje, kur didžioji dalis gyventojų gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose, šilumos izoliacija yra itin aktuali problema. Šie pastatai dažnai pasižymi prasta šilumos izoliacija, todėl gyventojai susiduria su didelėmis šildymo sąskaitomis ir nekomfortiškomis gyvenimo sąlygomis.
Daugiabučių gyventojai, siekdami sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti gyvenimo kokybę, imasi įvairių priemonių, įskaitant atskirų namo dalių ar sistemų apšiltinimą. Viena iš tokių priemonių - rūsio grindų įrengimas ar atnaujinimas. Tačiau šis procesas reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir tam tikrų teisinių žinių.
Ar reikia leidimo rūsio grindų įrengimui?
Rūsys po buto virtuve - reta situacija, bet ir tokių pasitaiko. Tačiau norint grindyse prakirsti net ir nedidelę skylę, reikia dokumentų kone tiek pat, kiek ir statantis namą. Todėl ne ką mažiau nei noro viską pakeisti reikia ir ryžto.
Be statybų leidimo įjungti perforatorių - per drąsu, nes bet kokia skylė grindyse susilpnina laikančiąsias konstrukcijas. „Tai - lyg kapitalinis remontas. Todėl reikia ir projekto, ir statybų leidimo. Maža to, reikia ir visų namo gyventojų sutikimo. Atrodytų, grindys - tai tik pirmojo aukšto gyventojų rūpestis. Vis dėlto yra kitaip: perdangos yra bendra dalinė nuosavybė. Todėl prieš jas pajudinant reikia atsiklausti net ne vienos laiptinės, bet visų name esančių butų savininkų, ar jie neprieštarauja kapitaliniam remontui“, - paaiškino D.Žukauskas.
Baigus darbus, laukia dar viena užduotis: reikia užsakyti naujus būsto kadastrinius matavimus ir užregistruoti patalpą registre. Todėl prieš imantis darbo patarčiau viską gerokai apgalvoti. Tai nebus vien tik patogus įėjimas į rūsį. Nes padidės ir šildymo kaina, didesni bus skaičiuojami ir kiti mokesčiai.
Be to, yra ir dar vienas niuansas: rūsį paversti gyvenamosiomis patalpomis įmanoma anaiptol ne visada. Higienos normos gyvenamosioms patalpoms kelia įvairių sąlygų, pavyzdžiui, kokio aukščio siena turi būti virš žemės ar kokio dydžio turi būti sustatyti langai.
Todėl senos statybos daugiabučiuose, kur pro langus į rūsį gali patekti tik katės, įsirengti tinkamo gyventi kambario, bent jau legaliai, nepavyks.
Grindų šiltinimas virš rūsio: svarbūs aspektai
Grindų šiltinimas virš rūsio yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti šilumos nuostolius pirmajame aukšte. Tačiau norint pasiekti gerų rezultatų, būtina atsižvelgti į keletą svarbių aspektų.
Grunto paruošimas
Įrengiant grindis ant grunto, pirmiausia paruošiamas apatinis grunto sluoksnis - jis turi būti papildytas arba nukastas tiek, kad grindų šiltinimo sluoksnis pasiektų fasadų šiltinimo sluoksnio lygį. Standartinis sutankinto grunto ar smėlio sluoksnis paprastai siekia apie 10-15 cm, bet priklauso nuo situacijos. Antra - labai svarbu, kad gruntas būtų laidus vandeniui, kad termoizoliacija būtų apsaugota nuo drėgmės. Jeigu gruntinis vanduo aukštai ir yra pavojus, kad grunto sluoksnis bus nuolat drėgnas, liejamos juodgrindės.
Hidroizoliacija
Jei yra tikimybė į grindų konstrukciją patekti drėgmei, reikalinga hidroizoliuojanti polietileno plėvelė. Tai padės apsaugoti šiltinimo medžiagas nuo drėgmės ir prailginti jų tarnavimo laiką.
Juodgrindės
Jei drenuojantis sluoksnis nepakankamo storio ir tvirtumo, jei numatomos didelės apkrovos, geriau įrengti juodgrindes. Jeigu pamatas apšiltintas, o grunto sluoksnis po grindimis neįdrėksta ir neperšąla, juodgrindės nebūtinos, jos papildomos šilumos nesuteikia, nes gruntas po jomis praktiškai išlieka vienodos temperatūros.
Šiltinimo sluoksnis
Šiltinimo sluoksnio storis priklauso nuo konkrečių sąlygų ir norimo rezultato. Pataupius ir neteisingai įrengus pirmo aukšto grindis, galimi didesni šilumos nuostoliai, taigi čia taupyti tikrai neverta.
Medžiagos rūsio grindų šiltinimui
Renkantis šilumos izoliacijos medžiagas, svarbu atsižvelgti į jų degumą. Geriausia pasirinkti nedegias medžiagas, kad būtų užtikrintas saugumas gaisro atveju. Taip pat svarbu atsižvelgti į medžiagų atsparumą drėgmei ir mechaniniam poveikiui.
Izoliuojant perdangą iš rūsio pusės, pats paprasčiausias sprendimas - prie lubų klijuoti „Paroc CGL 20 (c )y“ vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštes. Jos naudojamos nešildomų patalpų, pvz., požeminių garažų ir nešildomų rūsių betoninių lubų šilumos izoliacijai. „Paroc CGL 20 (c )y“ plokštes tereikia priklijuoti prie perdangos plokštės ir paviršius nupurkšti dažais. Nereikia jokio mechaninio tvirtinimo, tad gerokai sumažėja laiko sąnaudos luboms įrengti.
Perdangą virš rūsio, jei ant jos yra įrengiamos liejamosios grindys, patalpos viduje patariama šiltinti „Paroc GRS 20“ plokštėmis. Tai taip pat nedegios šilumą izoliuojančios plokštės iš akmens vatos.
Šiltinimo medžiagų pasirinkimas grindims
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Akmens vata | Nedegi, gera šilumos izoliacija, atspari drėgmei | Gali būti brangesnė |
| Polistireninis putplastis | Efektyvi termoizoliacija, tvirta, ilgaamžė, neįgerianti drėgmės | Degi |
| Pilkasis putplastis | Geresnė šilumos izoliacija nei baltojo putplasčio | - |
Drėgmės problema rūsyje ir jos sprendimo būdai
Dažnai rūsiuose susiduriama su drėgmės problema. Dažniausiai kondensatas susidaro ant požeminės patalpos sienų ir lubų. Paprastai yra kelios bendros priežastys:
- Prasta ventiliacija (atlaisvintos grindų plokštės ir šiukšlės užkemša ventiliacijos kanalus);
- Pakilęs gruntinio vandens lygis (dėl prasto drenažo požeminėje saugykloje kaupiasi vanduo);
- Kapiliarinis vandens patekimas iš dirvožemio arba per plyšius (pamatų statyba naudojant netinkamą techniką).
Jei ant sienų ir lubų matote kondensatą ir jaučiate drėgmės kvapą, galite būti tikri, kad kambaryje netrukus atsiras pelėsis ir grybelis. Tuomet atsiras kenksmingų mikroorganizmų. Be to, pelėsis ir grybelis gali pažeisti rūsio apdailos vientisumą ir sukelti sienų bei lubų eroziją ir griūtį.
Efektyvus būdas atsikratyti kondensato ant sienų ir lubų - apšiltinti inžinerinius vamzdynus. Iš mineralinės vatos, polistireninio putplasčio ir ekstruzinio polistireninio putplasčio pagaminkite apsauginį apvalkalą ant kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžių. Taip pat galite įrengti vėdinimo kanalus arba vamzdžius - išmetimo ir tiekimo vamzdžius. Tai reikėtų daryti skirtinguose kambario kampuose, kad atsirastų skersvėjis ir patalpa būtų vėdinama.
Kiti būdai sumažinti šilumos nuostolius daugiabutyje
Be grindų šiltinimo, yra ir kitų būdų sumažinti šilumos nuostolius daugiabutyje:
- Šilumos punkto elementų izoliavimas ir automatizavimas;
- Radiatorių subalansavimas;
- Langų ir durų sandarinimas.
Taip pat, jei langas nereikalingas kaip šviesos šaltinis (rūsyje, sandėliuke, galbūt vonioje), žiemai jį galima uždengti šilumą atspindinčios termoizoliacinės medžiagos lakštu. Žiemą nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes. Būsto šildomose patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1 - 2ºC. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tada šiltas oras pateks į kambarį, o ne kils į viršų šaltu lango paviršiumi.
Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną visiškai atidarę langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi.
Grindų šildymo sistemos įrengimas
Įsirengiant grindų šildymo sistemą, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:
- Šildymo būdas: Vandeniu šildomos grindys, elektriniai kilimėliai ar radiatoriai.
- Izoliacijos storis: Kokio storio izoliacijos reikia, kad nešildyti rūsio perdangos.
- Vamzdžių pasirinkimas: Į ką atkreipti dėmesį renkantis vamzdžius šildomoms grindims.
- Automatika: Ar verta sumontuoti grindinio šildymo automatiką.
Jeigu duše bus vandens surinkimo trapas, šiltinant grindis reikia įrengti grindų nuolydį. Nuolydžio dydį apsprendžia grindų danga. Individualiai projektuojamų grindų konstrukcijose kai kurių nurodytų sluoksnių gali ir nebūti arba jie gali būti kitokie. Priklausomai nuo pastato paskirties ir poreikių galimi įvairūs konstrukcinių sprendimų variantai.
Grindų įrengimas sausuoju budu (žingsnis po žingsnio).
Laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas
Planuojant bet kokius remonto darbus, ypač susijusius su laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu, būtina laikytis teisės aktų reikalavimų. Prieš atlikdamas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymą, buto savininkas privalo supažindinti kaimynus su planuojamais statybos darbais, gauti daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų pritarimą, parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti teigiamą ekspertizės išvadą projektui.
Su sienomis blokiniame sovietiniame daugiabutyje reikėtų elgtis ypač atsakingai. Tokios konstrukcijos namas- lyg kortų namelis: sienos ir perdangos čia surinktos iš stambių gelžbetonio plokščių („kortų“), kurių dydis lygus visai kambario sienai ar viso kambario plotui. Plokščių viduje įbetonuota laikančioji armatūra yra lyg audinio siūlai, kuriuos nukirpus, audinys išyra. Skaudžiausia pasekmė būtų sukelti grėsmę viso pastato stabilumui ir gyventojų saugumui.
Rūsio valymo svarba
Daugiabučių rūsiai yra bendrojo naudojimo patalpos, apie kurių valymą ir priežiūrą dažnai pamirštama. Daugelis kaimynų rūsiuose laiko savo daiktus, tačiau dėmesio šių patalpų priežiūrai skiria itin mažai. Visgi dulkių ir nešvarumų kupini koridoriai nėra malonūs ir mažina norą naudotis rūsio patalpomis. Be to, nešvarumai iš koridoriaus ant batų padų atkeliauja ir iki jūsų buto. Taip pat gana uždaros rūsio patalpos nėra tinkamai vėdinamos, jose veisiasi pelėsis, todėl būdami nešvariame rūsyje įkvepiate dulkes ir kitas oro taršos daleles ir tai kenkia Jūsų sveikatai. Rūsiai yra puiki terpė daugintis įvairiems kenkėjams, kurie, jei gyventojai rūsio švara laiku taip ir nepasirūpina, galiausiai ateina ir į namus.
Net jei ir retai lankotės rūsyje, švarą palaikyti šiose patalpose būtina, nes tik taip galima užtikrinti sveiką ir gyvenimui saugią aplinką visame daugiabučiame name.
tags: #daugiabucio #rusio #grindys