Daugiabučio savininkų bendrijos steigimas pajūryje: žingsnis po žingsnio

Šiandien dienai neretai planas steigti daugiabučių namų savininkų bendriją žlunga arba tampa itin sunkiai įgyvendinamas dėl galiojančių reikalavimų steigiamajame susirinkime butų ar kitų patalpų (pastatų) savininkams dalyvauti fiziškai. Tačiau nuo 2023 metų sausio 1 d. tvarka keičiasi.

Nuo ateinančių metų įsigaliojantys įstatymo pakeitimai numato, kad daugiabučių namų savininkų bendrija galės būti įsteigta steigiamajame susirinkime dalyvaujant daugiau nei pusei visų butų ir kitų patalpų savininkų. Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija numato, kad bendrija gali būti įsteigta steigiamajame susirinkime dalyvaujant daugiau kaip pusei visų daugiabučio namo butų (patalpų) savininkų, kas reiškia, kad nepavykus surinki tokio skaičiaus savininkų fiziškai dalyvauti steigiamajame susirinkime, bendrijos įsteigti nepavyks.

Nuo naujųjų tvarka keičiasi - nepavykus pirmą kartą surinki daugiau nei pusės butų ir kitų patalpų savininkų dalyvauti steigiamajame susirinkime (kaip minėta, dalyvavimu bus laikoma ir iš anksto raštu pareikšta nuomonė), pakartotiniam susirinkimui, kuris turės vykti ne anksčiau kaip po keturiolikos dienų nuo pirmojo, užteks ¼ butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų dalyvavimo ir sprendimai galės būti priimti susirinkime dalyvaujančių savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų.

Ne tik bendrijos steigiamajame susirinkime, bet ir visuotiniuose susirinkimuose bus galima balsuoti raštu. Priešingai nei iki 2023 m. sausio 1 d., kartu su naująją įstatymo redakcija įvedama galimybė visuotiniame susirinkime balsuoti raštu visais klausimais (tame tarpe ir dėl įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo).

Bendrijos steigimo etapai

Bendrijų įstatymo 4 straipsnis nustato bendrijos steigimo principus:

1. Bendriją steigia vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai.
2. Bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas.
3. Bendrijos steigimo iniciatoriai iki numatomo bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, kurie pritaria bendrijos steigimui, sąrašą su šių savininkų parašais.
4. Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą.

„NT plėtotojas suburia iniciatyvinę komandą, su kuria diskutuoja apie namo valdymo formą, atsakomybes ir įgaliojimus bendrijos viduje. Tuomet kviečia gyventojus į steigiamąjį susirinkimą, rengia bendrijos įstatus, organizuoja balsavimus. Gyventojų daugumai patvirtinus bendrijos įstatus, pirmininką, valdybą ir notarui patvirtinus dokumentus, šie registruojami Registrų centre, o bendrijos pirmininkas sudaro darbo sutartį su bendrija“, - bendrijos steigimo procesus vardina A.

Bendrijos privalumai

„Nepriklausomai nuo bendrijos valdymo modelio, reikėtų pažymėti, kad bendrija - tai galimybė gyventojams būti atsakingiems už savo bendro turto valdymą, priežiūrą, bendrų problemų sprendimą, savo namo aplinkos tvarkymą ir pan. Tai yra galimybė patiems priimti sprendimus, nusistatyti, kokius ir kokio dydžio mokesčius rinkti, dalyvauti paslaugų ir darbų pirkimo procedūrose. prisitaiko prie jų poreikių ir norų.

• Greitesnis sprendimų priėmimas: gyventojai patys sprendžia, kiek ir kokių paslaugų jie nori pirkti.
• Geresnis paslaugų kaštų valdymas: gyventojai patys sprendžia, kiek ir kokių paslaugų jie nori pirkti.
• Tvariausia valdymo forma: gyventojai gali bet kada kreiptis į sprendžiančius asmenis dėl kylančių klausimų, siūlymų ar problemų.

Bendrijos pirmininku dažniausiai tampa tame pačiame name ar kvartale gyvenantis asmuo, tad jis geriau supranta gyventojų problemas, pats yra linkęs inicijuoti teigiamus pokyčius“, - pabrėžia „Realco“ NT priežiūros ir garantinės tarnybos vadovas.

Renovacija ir bendrijos vaidmuo

Daugiabučių namų gyventojai kasmet su nerimu laukia šildymo sezono. Ar nereikės šalti, kokios bus sąskaitos už šildymą - klausimai, kurie daugeliui neduoda ramybės. Tačiau kelių renovuotų daugiabučių namų Gargžduose gyventojai jau gali atsikvėpti - šildymo išlaidos bus gerokai mažesnės, o būstas šiltesnis.

„Prieš renovaciją nežinojome, kiek kas kainuos, galvojome, kad milijonus, ir gyventojus buvo sunku įtikinti, kad renovacija reikalinga. Mūsų namas pelijo, drėko, blokai žiemą peršaldavo, už šilumą mokėjome brangiai, pavyzdžiui, už 68 kv. m buto šildymą šalčiausią mėnesį - 540 Lt“, - pasakojo A. Staponka.

Paaiškinti Vytauto g. 27 namo gyventojams ekonominę renovacijos naudą ir gauti sutikimą bendrijos pirmininkas iš pradžių bandė susirinkime, tačiau vėliau teko kalbėtis individualiai, net kumščiu trinktelėti į stalą. „Pusė gyventojų abejojo, ar reikalinga renovacija. Labiausiai priešinosi pensininkai ir tie, kurie neturi darbo. Tačiau tie žmonės pirmieji sunešė pinigus ir jau klausia, ką dar galėtume padaryti“, - sakė A. Staponka.

Remdamasis savo patirtimi vyriškis tvirtina, kad daugiabučio renovaciją įmanoma atlikti per metus, jei nėra trukdžių dėl banko paskolos ar valstybės paramos. Svarbiausia jai pasiryžti.

„Jei pirmininkas neturi noro nieko keisti, renovacija neįmanoma. Jis turi domėtis naujovėmis, būti atkaklus, nes gali susidurti su savo darbo neišmanančiais valdininkais, kurie turėtų patarti, o ne reikalauti dokumentų, kurie nereikalingi namo renovacijai pradėti“, - perspėjo „Pajūrio“ bendrijos pirmininkas.

Šiuo metu Lietuvoje pagal valstybinę programą yra renovuota maždaug 200 daugiabučių, o renovuotinų yra 28 500. Prieš ruošiant projektą turi įvykti daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas. Reikalavimas, kad renovacijai pritartų daugiau kaip 50 proc. gyventojų, bus supaprastintas. Nepavykus pirmam susirinkimui, antrame užtektų ir 25 proc.

Išvados

Daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimas yra svarbus žingsnis siekiant efektyviau valdyti ir prižiūrėti savo turtą. Nauji įstatymų pakeitimai palengvina bendrijų steigimo procesą, o bendrijos suteikia galimybę gyventojams patiems priimti sprendimus dėl savo namo priežiūros ir renovacijos. Svarbu būti aktyviems, domėtis naujovėmis ir bendradarbiauti su kaimynais, kad bendrai būtų galima pasiekti geriausių rezultatų.

tags: #daugiabucio #savininku #nam #bendrija #pajuris