Nekilnojamojo turto mokestis Graikijoje: Tarifai ir Ypatumai

Nekilnojamojo turto mokesčių sistema Europoje labai nevienoda. Vakaruose šis mokestis yra vienas svarbiausių biudžeto pajamų šaltinių, tuo tarpu Rytų Europoje ir Baltijos šalyse - palyginti menkas.

Europos Komisijos duomenimis, 2023 metais nekilnojamojo turto mokestis sudarė nuo vos 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto Čekijoje ir Estijoje iki net 3,7 proc. Prancūzijoje. Jungtinė Karalystė pagal surenkamo mokesčio dalį taip pat yra tarp lyderių - čia rodikliai praktiškai sutampa su Prancūzija. Belgija pasiekia 3,2 proc., o tarp aukščiau esančių valstybių minimos ir Graikija (2,7 proc.), Ispanija (2,5 proc.), Italija (2,1 proc.) bei Portugalija.

Tuo metu tokios šalys kaip Lietuva, Slovakija ar Estija iš šio mokesčio nesurenka nė 0,5 proc. Žvelgiant į absoliučius skaičius, 2023 metais daugiausia pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčio surinko Jungtinė Karalystė - apie 115 mlrd. eurų. Antroje vietoje rikiuojasi Prancūzija su 104,5 mlrd. eurų, o trečioje - Italija (45,3 mlrd. eurų). Vokietija ir Ispanija, nepaisant didelės ekonomikos, surinko mažiau - atitinkamai 41,4 ir 36,8 mlrd. eurų. Tuo tarpu Estija šio mokesčio surinko mažiausiai visoje Europoje - vos 110 mln. eurų. Lietuva taip pat patenka tarp valstybių, kuriose nekilnojamojo turto mokestis yra labai mažas, ir 295 mln. Pagal bendrą mokestinių pajamų struktūrą, Prancūzijoje nekilnojamojo turto mokestis sudaro net 8,4 proc. visų surenkamų mokesčių. Panašiai aukštą dalį turi Belgija (7,4 proc.), Graikija (7 proc.) ir Ispanija (6,7 proc.).

Graikijos nekilnojamojo turto rinkai įtakos turi ir užsienio investicijos. Užsienio investuotojams perkant nekilnojamąjį turtą, Graikijoje pastaraisiais metais smarkiai išaugo butų ir namų kainos, taip pat nuomos kaina.

Nuo šių metų pensininkas iš bet kurios pasaulio vietos gali tapti mokesčius mokančiu Graikijos rezidentu ir mokėti tik nekintamą 7 proc. pajamų mokestį. Atsižvelgiama į pajamų šaltinius, turimus visame pasaulyje - tai ne tik pensija, bet ir dividendai, honorarai, nuomos pajamos.

Reikalavimai pensininkui pareiškėjui:

• nebuvo mokesčius mokantis Graikijos rezidentas penkerius metus per pastaruosius šešerius metus iki persikėlimo į Graikiją kaip mokesčius mokantis rezidentas datos;
• persikelti kaip mokesčius mokančiam rezidentui iš valstybės, su kuria Graikija turi galiojantį susitarimą dėl bendradarbiavimo administruojant mokesčius.

Mokesčiai mokami kiekvienų metų liepos pirmą dieną, o paraiškos pateikiamos iki kiekvienų metų kovo 31 d. Pateiktą paraišką mokesčių valdyba išnagrinėja ir sprendimą patvirtinti ar atmesti priima per 60 dienų. Pareiškėjas gali pakartotinai keisti mokesčius mokančio rezidento statusą be papildomų sąlygų. Didžiausia programos trukmė - 15 metų.

Šioje mokestinėje programoje dalyvaujantys pensininkai mokės tik 7 proc. pajamų mokestį nuo pajamų, gaunamų visame pasaulyje. 7 proc. tarifas nekintantis, nepriklauso nuo pensijos dydžio, todėl tai itin patrauklu užsieniečiams, gaunantiems dideles pajamas arba pensijas.

Taip pat, Graikijos parlamentas priėmė keletą mokestinių pataisų. Dabar užsieniečiams, pirmiausia turtingiesiems, bus naudinga didžiąją metų dalį praleisti Graikijoje ir ten mokėti mokesčius. Bent šalies valdžia to tikisi.

Dar viena šalies įstatymų leidimo iniciatyva (4172/2013 įstatymo 5A straipsnis) skirta turtingiems investuotojams traukti. Jiems siūloma persikelti kaip mokesčius mokantiems rezidentams į Graikiją ir mokėti vieną nekintančią įmoką nuo visame pasaulyje gaunamų pajamų - 100 000 eurų per metus.

Sąlygos:

Ši mokestinė programa skirta fiziniams asmenims, kurie:

1. nebuvo mokesčius mokantys Graikijos rezidentai septynerius metus per pastaruosius aštuonerius metus iki persikėlimo kaip mokesčius mokantis rezidentas datos;
2. investavo (kaip fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kurio kontrolinį akcijų paketą turi) 500 000 eurų per paskutiniuosius trejus metus iki paraiškos pateikimo datos. Investuoti galima į nekilnojamąjį turtą, Graikijoje įsikūrusių juridinių asmenų akcijas arba dalis.

Vietoj B sąlygos leidimas gyventi investuotojui Graikijoje gali būti suteiktas vadovaujantis 4251/2014 įstatymo 16 straipsniu.

1. gyvena arba yra mokesčius mokantys Graikijos rezidentai ne mažiau kaip 183 dienas, neatsižvelgiant į tai, ar šalyje nuolat buvo tokį laikotarpį ar dienų skaičius sumuojamas per metus.

Prašymas dėl rezidento vietos pakeitimo ir alternatyvaus apmokestinimo pateikiamas mokesčių administracijai iki finansinių metų kovo 31 dienos. Per 60 dienų nuo prašymo pateikimo datos priimamas sprendimas, o prašymą patvirtinus išduodamas pirmųjų metų administracinio mokesčio įvertinimo aktas mokesčio mokėtojo ir kiekvieno jo giminaičio atžvilgiu. Mokestį būtina sumokėti kiekvienais metais viena įmoka iki paskutinės liepos mėnesio darbo dienos. „Plokščiojo“ apmokestinimo programa galima naudotis 15 metų.

„Plokščiasis“ mokestinis režimas gali būti taikomas pareiškėjo giminaičiams, mokant papildomą 20 000 eurų mokestį už šeimos narį.

Mokestis nekintantis, t. y. nepriklauso nuo visame pasaulyje gaunamų pareiškėjo pajamų. Toks mokestis, lyginant su tarifiniais mokesčiais, naudingesnis dideles pajamas gaunantiems žmonėms.

Galimybė taikyti nekintantį mokestį į Graikiją traukia investuotojus užsieniečius dėl reikšmingų lengvatų, lyginant su kitomis šalimis. Šioje programoje dalyvaujantys asmenys mūsų šalyje praleis bent kaip 183 dienas ir į Graikijos ekonomiką investuos ne mažiau kaip 500 tūkst.

Premjero Mitsotakio PVM sustabdymo priemonė dar labiau padidina investicijų patrauklumą.

Graikijos nekilnojamojo turto rinka klesti, paskatinta „Golden Visa“ programos, reikalaujančios mažiausiai €250,000 investicijos. Nuo 2023 m. rugpjūčio, tam tikruose regionuose ši riba padidėjo iki €500,000. Visuose kituose šalies regionuose kaina didės iki 400 000 eurų, pranešė vyriausybė. „Auksinę vizą“ turintis asmuo gali laisvai judėti visoje ES. Daugiausiai tokių investuotojų yra iš Kinijos ir Turkijos, o prasidėjus Gazos karui ėmė daugėti ir iš Izraelio.

Leidimas gyventi šalyje galioja ir pirkėjo šeimos nariams (pirmo laipsnio giminėms), jis galioja penkerius metus. Jei ir po to nekilnojamasis turtas lieką jį įsigijusio asmens nuosavybė, viza pratęsiama dar penkeriems metams.

Įsigytas nekilnojamasis turtas gali būti nuomojamas, tačiau ne kaip atostogų būstas, pavyzdžiui, per tokias platformas, kaip „Airbnb“, sakoma Finansų ministerijos pranešime. Ši priemonė yra dalis vyriausybės pastangų, viena vertus, kovoti su būstų trukumu ir brangimu nekilnojamojo turto rinkoje, antra vertus, papildyti valstybės kasą.

Vis dėlto vienu atveju ir toliau bus galima įsigyti „Auksinę vizą“ už 250 000 eurų. Nekilnojamas turtas.

Ispanijos 100 procentų nekilnojamojo turto mokesčio pirkėjams iš užsienio idėja paskatino Prancūziją, Graikiją ir Portugaliją irgi apsvarstyti panašius sprendimus. Atlyginimai atsilieka nuo sparčiai kylančių nuomos kainų, jau nekalbant apie nekilnojamojo turto kainas, perspėja populiarūs turistiniai miestai. Ispanija rado išeitį - precedento neturintis 100 procentų mokestis už nekilnojamąjį turtą, įsigytą ne Europos sąjungos piliečių. Valdžia savo žingsnį teisina tuo, kad dauguma būstų pirkėjų nenori jose gyventi, o tik užsidirbti iš jų. Tai taip pat buvo atsakas į daugybę protestų prieš „perteklinį turizmą“ (pernai Ispaniją aplankė per 88,5 mln. Įsigaliojus Ispanijos mokesčiui, vasarnamio ieškantys asmenys keliaus į kitas šalis, jau ir taip kovojančias su Airbnb pertekliumi, įskaitant kaimyninę Portugaliją, kuri taip pat susiduria su panašiomis būsto problemomis. Panaši situacija yra Prancūzijoje, ypač kai kalbama apie Paryžių ir šalies pietus. 2016 metais jame patalpas nuomojosi apie 300 tūkstančių turistų, 2024 metais - jau 1,2 milijono. 2023 metais 32 milijonus turistų priėmusi Graikija taip pat buvo priversta įvesti radikalius reguliavimus dėl mokamo nekilnojamojo turto teikimo turistams (tokį draudimą paskelbė net trijuose Atėnų rajonuose). Taip pat buvo padidintas trumpalaikės nuomos mokestis nuo 1,50 iki 8 eurų.

„Antikelionių“ protestų banga nusirito per populiarias Europos turistines šalis. Kai kuriuose miesteliuose ant sienų atsirado tokie užrašai: „Turistai, važiuokite namo“, „Jie atima mūsų namus, nors gyvena Maldyvuose“ arba „Turistai mielai pasilieka Europos kapinėse“. Gyventojai teigia, kad trumpalaikė nuoma naikina vietos bendruomenes ir de facto naikina unikalų miestų charakterį. Kita vertus, vien Graikijoje turistai „palieka“ nuo 62,6 iki 75,6 mlrd. Šimto procentų mokesčio priešininkai, ypač Jungtinėje Karalystėje, atkreipia dėmesį į tai, kad pirkėjai užsienyje ne visada tikisi „įperkamų“ namų, kurių ieško vietiniai.

Pastaruoju metu Graikijoje buvo priimta keletas svarbių mokestinių pataisų. Tikėtina, kad daugelis jau girdėjo apie laikiną PVM atšaukimą, taikomą ir perkant naujus statinius. Dėl šios iniciatyvos dabar galima sutaupyti apie 20 proc. naujo nekilnojamojo turto vertės.

Nekilnojamojo turto (NT) turto bendrovė minėtoje Graikijos saloje „Aegina Home & Living“ internetinėje svetainėje skelbia, kad konsultuoja ir padeda klientams įsigyti būstą saloje. Bendrovė siūlo įsigyti namus, vilas, butus, žemės sklypus, taip pat komercines patalpas. Namo ar vilos kainos Eginoje priklauso nuo ploto ir vietos. Štai paprastas nedidelis 45 kvadratinių metrų ploto namas su sodu kainuoja 80 tūkst. eurų. Tuo metu prabangi 150 kvadratinių metrų ploto vila netoli jūros gali atsieiti 950 tūkst. eurų. Tuo metu 300 kvadratinių metrų ploto vila (būtent tokio dydžio vilą įsigijo ir G. Landsbergio šeima), kainuoja apie 500 tūkst. eurų. eurų. Butų pasirinkimas saloje daug mažesnis. Jų kainos siekia nuo 100 tūkst. eurų iki 288 tūkst. eurų. Parduodamų butų plotas siekia 50-100 kvadratinių metrų. Pigiausias žemės sklypas Eginoje atsieitų 30 tūkst. eurų ploto, toks sklypas netoli jūros, o jo plotas siekia 600 kvadratinių metrų. Už brangiausią žemės sklypą tektų sumokėti 489 tūkst eurų, jis įsikūręs ant kalvos su vaizdu į jūrą, jo plotas siekia 20 tūkst. kvadratinių metrų. Komercinių patalpų pasirinkimas saloje dar mažesnis mažesnis. Pavyzdžiui, parduotuvės patalpos kainuoja 90 tūkst. eurų, o viešbučio pastatas atsieitų 500 tūkst. eurų.

Mikonas išsiskiria kaip prabangus kurortas, garsėjantis aukščiausios klasės patogumais ir gyvybingu naktiniu gyvenimu. Nuo 2024 m. Ieškantys vilų Mikone gali rasti objektų nuo €500,000 iki net €11,000,000. Nors kainos aukštos, šios aukštos klasės vilos yra itin paklausiose vietovėse, tokiose kaip Agios Lazaros ar Psarou. Mikonas siūlo platų prabangių nekilnojamojo turto pasirinkimą, atitinkantį įvairius poreikius. Nesvarbu, ar ieškote ramios vietos su kvapą gniaužiančiais vaizdais į jūrą, ar vietos arti gyvybingos salos sostinės - Mikonas turi ką pasiūlyti. Mikono žavesys slypi ne tik grožyje - salos prestižą kelia žinomi žmonės, čia perkantys vilas. Klestintis turizmo sektorius didina aukštos klasės būsto vertę. Net vienos savaitės nuoma gali atnešti didelę grąžą.

Santorinio prabangių namų rinka išlieka stipri - tam įtakos turi griežtas statybų reguliavimas ir ribotas žemės kiekis. Investavimas į prabangius namus Santorinyje užtikrina didelį nuomos pajamų potencialą dėl intensyvaus turizmo. Kiekvienais metais salą aplanko apie 2 mln. turistų, o čia veikia net 75 oro linijos. Pavyzdžiui, 8 prabangios vilos, kurios generuoja po €200,000 metinių pajamų, atskleidžia finansinę naudą.

Kreta, didžiausia Graikijos sala, siūlo įvairiapuses galimybes tiek poilsiniam, tiek ilgalaikiam būstui. Investicijos į nekilnojamąjį turtą Kretoje išsiskiria puikia infrastruktūra, įskaitant du tarptautinius oro uostus ir išvystytą turizmo infrastruktūrą. Tarp patrauklių vietovių būstui Kretoje išsiskiria Rethymno, Stavromenos ir Elounda.

Graikijoje nekilnojamojo turto kainos pernai pakilo net 11,93%, ypač urbanizuotose teritorijose. Papildomą patrauklumą suteikia Graikijos „Golden Visa“ programa, siūlanti leidimą gyventi ne ES investuotojams, įsigyjantiems nekilnojamąjį turtą nuo €250,000. Korfu - tikras brangakmenis Jonijos salose, garsėjantis prabangiais paplūdimio namais. Pastaruoju metu Korfu nekilnojamojo turto rinka sparčiai auga - vidutinė siūloma turto kaina siekia €5,950,000, o tai reiškia 21,50% augimą 2023 m. Tai parodo, kad Jonijos salose vyrauja didelė paklausa. Visi šie veiksniai daro Korfu patrauklia ištisus metus, ne tik turistams, bet ir nekilnojamojo turto investuotojams.

Planuojate investuoti į nekilnojamąjį turtą Graikijos salose? Kiklados išsiskiria kaip puikus pasirinkimas. Centriniuose Egėjo jūros vandenyse įsikūrusios salos siūlo greitą susisiekimą keltu ar lėktuvu iš Atėnų. Investicijos į turtą Kikladų salose gali smarkiai padidinti jūsų finansinį pajėgumą. Jonijos salos siūlo neprilygstamą derinį - žalių kraštovaizdžių ir krištolo skaidrumo vandens. Tai populiari kryptis ne tik turistams, bet ir nekilnojamojo turto investuotojams. Šie objektai dažnai įsikūrę vos 2 km nuo Agios Nikitas, apie 15 km nuo Lefkados miesto.

Egėjo jūros salų kurortai - tai paslėpti lobiai, kuriuose susijungia senovės žavesys ir šiuolaikiniai patogumai. Jie siūlo įvairias investavimo galimybes - nuo prabangių poilsio kompleksų iki ekologiškų būstų. Santorinį kasmet aplanko apie 2,3 mln. Be to, Pietų Egėjo regiono gyventojų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo 5%, o tai rodo didėjantį nekilnojamojo turto poreikį.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai

Pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatytas neapmokestinamasis dydis - ne mažesnis nei 450 tūkst. eurų. Šį dydį ir tarifą galės nustatyti savivaldybių tarybos, tačiau jeigu jos sprendimo nepriims, visoje teritorijoje galios 0,1 proc. tarifas sumai, viršijančiai 450 tūkst.

tags: #nekilnojamojo #turto #mokestis #graikijoje