Daugiabučių namų gyventojams svarbu žinoti, kaip tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo patalpas, įskaitant džiovyklas, ir kaip vyksta šildymo sistemų priežiūra bei remontas. Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių džiovyklų remonto priežastis ir aspektus, susijusius su šildymo sistemų atjungimu bei bendrųjų patalpų šildymo užtikrinimu.
Teisinis Reglamentavimas
Teisinį kelią atskiro buto atjungimui nuo pastato vieningos šildymo sistemos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 108.
- Daugiabučio namo valdytojas teisės akte nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis.
- Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).
Svarbūs Aspektai Atsijungiant Nuo Šildymo Sistemos
Svarbu paminėti, kad netgi ir atjungus butą nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos atjungtojo buto savininkui išlieka prievolė dalyvauti užtikrinant daugiabučio pastato bendrųjų patalpų (laiptinių, rūsių, holų, džiovyklų ir pan.) šildymą ir atitinkamai šios sistemos priežiūrą (eksploataciją). Dėl to atsijungiančio buto savininkas privalo įsipareigoti tai vykdyti pasirašant pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros.
„Atsijungusio“ buto savininkas privalo apmokėti dalį šiluminės energijos, kuri panaudojama bendrųjų patalpų šildymui. Tuo tikslu jis turi įsipareigoti pakeisti ir pasirašyti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose.
Reikalavimai atsijungiančiam butui:
- Rekonstruodamas savo buto šildymo sistemą savininkas turi išpildyti savivaldybės nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus.
- Atsijungiantis butas negali padidinti išlaidų kitiems šilumos vartotojams arba privalo jas kompensuoti.
- Būtina užtikrinti, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo nebus pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai.
Pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams.
Daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų - buitinių šilumos vartotojų, su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 107.1.4 ir 108.1.5 punktų nuostatas nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto akto surašymo dienos. Šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti.
Jei numatant atlikti šilumos vartojimo įrenginių atjungimą, po atjungimo liekančių inžinerinių sistemų pertvarkymą ar naujų šildymo ir karšto vandens inžinerinių sistemų įrengimą nenumatoma atlikti jokių kitų statybos darbų arba numatomi atlikti tik statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas paprastojo remonto projektas (aprašas). Jei numatomi atlikti kiti statybos darbai, priskirtini statinio kapitaliniam remontui ar statinio rekonstravimui, atitinkamai rengiamas statinio (pastato) kapitalinio remonto arba rekonstravimo projektas (aprašas), kurio sudėtyje pateikiami šilumos vartojimo įrenginių atjungimo, liekančių inžinerinių sistemų pertvarkymo ar naujų inžinerinių sistemų įrengimo sprendiniai.
Individualaus ar dvibučio namo savininkai, pageidaujantys atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šildymo įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, apie tai pranešę šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų.
Šilumos tiekėjas ir (ar) karšto vandens tiekėjas, gavęs individualaus gyvenamojo namo savininko - buitinio šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojo, informaciją apie numatomą atjungti prie šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų prijungtas pastato šildymo ar karšto vandens sistemas ir keisti pastato šildymo būdą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikia namo savininkui sutartį dėl šilumos tiekimo-vartojimo sutarties nutraukimo, kurios sąlygos negali nepagrįstai trukdyti atsijungti.
Pastato savininkas, pageidaujantis atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šildymo ar karšto vandens įrenginius, kada keičiama pastato paskirtis ir pastatas nebus šildomas (taip pat ir dėl veiklos nutraukimo) arba kai numatoma pastatą nugriauti, privalo parengti pastato paskirties keitimo projektą arba griovimo projektą (arba supaprastintąjį griovimo aprašą).
Vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo šilumos vartojimo įrenginių atjungimo ir po atjungimo liekančių sistemų pertvarkymo bei naujų pasirinktų šildymo sistemų organizacinius, priešprojektinius, projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų reikalavimus ir projektą suinteresuotų patalpų savininkų lėšomis.
Vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo, jeigu prie atjungiamo objekto šilumos ir karšto vandens įrenginių yra prijungtos kitų namų, butų ar patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos, gali atjungti savo šilumos įrenginius Taisyklių 120 punkte nurodyta tvarka tik nepažeisdami kitų pastatų, butų ar patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų.
Šilumos paskirstymo metodas name, kuriame vyksta atsijungimas, gali tekti keisti arba parengti naują šilumos paskirstymo metodą tam pastatui. Kadangi šie darbai susiję su atskiro buto interesu atsijungti nuo pastato šildymo sistemos, tai visas papildomas sąnaudas turėtų padengti atsijungiančio buto savininkas.
Didžiausią žalą atsijungiantis butas gali padaryti pastato bendrasavininkams jei taupydamas šilumą palaikys savo bute žemesnę temperatūrą negu aplinkinėse patalpose. Kadangi sienų plotai yra santykinai dideli, tad „atsijungusių“ butų savininkai dažniausiai ir naudojasi šiuo „privalumu“ taupydami mokesčius už šilumą - t.y. šildosi kaimynų sąskaita. Žinoma, taip pažeidžiami kitų butų ir patalpų savininkų interesai ir jie patiria papildomų kaštų.
Kad įvykdyti šią sąlygą ne tik turi būti izoliuotos grindys, lubos ir visos sienos į gretimas patalpas, bet ir demontuoti (iškelti) visi bendrojo naudojimo šildomi vamzdynai bei įrenginiai iš atsijungiančio buto (izoliavimas nevisiškai tinka, nes ir per labai gerą izoliaciją vyksta tam tikras šilumos pratekėjimas, o kur dar galimybė ją „nuardyti…). Dėl tokios rekonstrukcijos keistųsi pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos hidraulinis pasipriešinimas bei temperatūrinis režimas.
Taisyklėse detaliai reglamentuojamas atskiro buto atsijungimo pasekmių pastato bendrasavininkams eliminavimas arba kompensavimas, tačiau nevertinama, kad kiekvienas šilumos vartotojo praradimas didina šiluminės energijos kainą likusiems CŠT vartotojams, kadangi visos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos išlaikymo pastovieji kaštai „gula“ ant mažesnio vartotojų skaičiaus.
Įvedant naują dujotiekio atšaką į atsijungiantį butą, įrengiant apskaitos tašką ir t.t. šio turto sukūrimo ir aptarnavimo kaštai įtraukiami į gamtinių dujų kainą, kuriuos apmoka kiti dujas perkantys vartotojai, tame tarpe ir centralizuoto šilumos tiekimo bendrovės.
tags: #daugiabuciu #dziovyklu #remontas