Daugiabučių namų šildymo ir energijos taupymo klausimas tampa vis aktualesnis, ypač didėjant energijos kainoms ir siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Nekilnojamojo turto sektorius privalo ieškoti būdų būti energetiškai efektyvus, tvarus bei palankus besikeičiančiam klimatui.
Šiame straipsnyje aptarsime įvairius daugiabučių namų šiltinimo būdus ir technologijas, kurios padeda sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti pastatų energinį efektyvumą.
Alternatyvūs šiltinimo sprendimai
Vienas iš alternatyvių ir inovatyvių sprendimų - termokeraminiai dažai, kurie gali padėti sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti pastato fasado savybes, tuo pačiu išlaikant esamą architektūrinį dizainą. Termokeraminiai dažai - tai specialūs dažai, kurių sudėtyje yra keraminės mikrodalelės, veikiančios kaip papildomas izoliacinis sluoksnis ant pastato fasado.
💡 Termokeraminiai dažai siūlo ekonomiškesnę alternatyvą, kuri gali būti naudojama tiek naujos, tiek senos statybos pastatuose. 📌 Pavyzdys: Įprasti betoniniai fasadai sugeria didelį kiekį šilumos ir ilgai ją išlaiko, dėl ko butai viršutiniuose aukštuose vasarą tampa per karšti.
2018 m. Vilniuje atlikta daugiabučio fasado renovacija, kuriai buvo pasirinkti „ThermoProtect“ termokeraminiai dažai.
Skydinė renovacija
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse vis labiau populiarėja daugiabučių namų renovacija skydais (moduliais). Tai - būdas senus pastatus atnaujinti greičiau bei tvariau, mat tam dažniausiai naudojami yra mediniai skydai. Skydinės renovacijos principas, anot specialistų, yra išties paprastas: gamykloje yra pagaminami lengvi, saugūs bei ilgaamžiai medienos konstrukcijų skydai, kurie yra itin sandarūs.
Puiku tai, kad tokius skydus sumontuoti ant pastato yra paprasta. Šis procesas neužtrunka ilgai, todėl gyventojų nevargina gyvenimas tarp pastolių ir kitų masyvių objektų, skirtų statyboms. Specialistai pabrėžia, kad renovuojant daugiabučius namus visas darbas trunka net tris kartus trumpiau, nei įprastai.
Šiuo metu itin daug kalbama apie būtinybę tausoti aplinką bei tvarius sprendimus, padedančius mažinti neigiamą poveikį gamtai. Tokiu būdu taupomas ne tik laikas, tačiau ir žmogiškieji ištekliai, visas procesas tampa žymiai pigesnis, tačiau kokybė nuo to visai nenukenčia.
Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) yra paskelbusi kvietimą teikti paraiškas seniams daugiabučiams atnaujinti naudojant skydus. Pagrindinė kvietimo sąlyga - svarbu pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo pastato klasę ir skaičiuojamąsias šilumines energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau nei 40 proc. Šiam kvietimui skirta net 200 mln. eurų.
Skydinių karkasinių namų statyba ant plokštuminių pamatų
Kodėl reikia renovuoti daugiabučius?
Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažnai reikia renovacijos. Per senų daugiabučių sienas švilpia vėjas, stogas dažnai praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o sena šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus. Žiemą gyventojai šąla, bet sąskaitos už šildymą išlieka aukštos.
Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) metu yra keičiamos arba pertvarkomos namo inžinerinės sistemos, langai, lauko durys, vykdomi stogų, sienų apšiltinimo darbai, stiklinami balkonai, diegiamos atsinaujinančių energijos išteklių inžinerinės sistemos.
Polistireninis putplastis
Polistireninis putplastis - uždarų porų akytojo plastiko termoizoliacinė medžiaga, gaunama išpučiant žaliavines granules. Baltasis putplastis - statybose jau išbandyta ir pamėgta medžiaga pasižyminti geru kainos ir efektyvumo santykiu. O štai dėl neoporo kartais suabejojama - jis brangesnis ir, kaip kai kas sako, dėl temperatūros poveikio keičia matmenis.
Termoizoliacinės medžiagos šiluminį spinduliavimą (kitaip sakant, šilumos laidumą) iki šiol buvo įmanoma sumažinti tik didinant putplasčio tankį. Polistireniniame putplastyje iš neoporo šiluminį spinduliavimą panaikina infraraudonieji absorberiai ir reflektoriai (šiems tikslams naudojamas grafitas), todėl geresnis neoporo izoliacinis poveikis pasiekiamas jau nedidelio tankio ribose. Šie priedai lemia pilkšvą neoporo spalvą.
Medžiagos termoizoliacines savybes nusako šilumos laidumo koeficientas λ. Kuo šilumos laidumas mažesnis, tuo geresnė termoizoliacinė medžiaga. Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,033-0,045 W/(m ·K) deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas.
Neoporo termoizoliacinės savybės yra 20 proc. geresnės nei tokio pat tankio paprasto baltojo putplasčio. Dėl šios priežasties atitinkamai apie 20 proc. Neopore itin gerai matomas granulių išsidėstymas ir dydis, pagal kurį vizualiai galima spręsti apie plokščių kokybę. Neoporo plokštės ar blokeliai turi būti tikslios ir griežtos geometrinės formos.
Šiltinant modernizuojamus daugiabučius projekto rengėjai pirmiausia išanalizuoja sienų konstrukciją ir nustato fasadinių sienų plotą, fizinę-techninę sienų būklę, esamą šilumos perdavimo koeficientą arba šiluminę varžą, šiluminės energijos sąnaudas. Investiciniame plane taip pat apskaičiuojamos tikslios išlaidos, kiek kainuotų vienas ir kitas renovacijos paketas.
„Numatoma atlikti sienų apšiltinimą polistireniniu putplasčiu įrengiant tinkuojamą fasadą. Apdailai naudojamas silikoninis arba silikato-silikoninis tinkas, kurio dažų sudėtyje yra priedų, neleidžiančių augti pelėsiniams grybams. Numatoma apšiltinti cokolinę dalį. Sienų ir cokolio šilumos perdavimo koeficientas U ≤ 0,20 (W/kv.m K).
Minėjome, jog pilkojo neoporo termoizoliacinės savybės yra apie 20 proc. geresnės nei tokio pat tankio paprasto baltojo putplasčio, atitinkamai apie 20 proc. mažėja šiltinimo sluoksnis. Jeigu langai daugiabutyje nepermontuojami į šiltinimo sluoksnį, svarbus yra jų gylis - kuo giliau atsiduria langai, tuo mažiau šviesos patenka į būstus.
Taip pat žinotina, kad tiek baltas, tiek pilkas putplastis gali būti neformuotas ir formuotas. Formuoto ir neformuoto putplasčio savybės skiriasi dėl skirtingos gamybos technologijos. Šillfoam formuoto neoporo plokščių šilumos perdavimo koeficientas dar mažesnis nei tradicinės gamybos pilkojo neoporo. Pavyzdžiui, Šillfoam Thermo Plus plokščių λ= 0,030W/(m·K). Formuoto putplasčio plokštės atsparesnės gniuždymui, lenkimui atplėšimui, mažesnis jų vandens įgeriamumas.
Dėl rifliuoto paviršiaus Šillfoam gaminus kai kuriose fasado vietose galima klijuoti prie sienos be papildomų smeigių. Šillfoam plokščių matmenys 120x60 cm, jos didesnės už daugelį rinkoje esančių plokščių ir dėl to, lyginant su įprastinių matmenų plokštėmis, viena plokštė uždengia 40 proc. ploto daugiau, vadinasi, darbas greitesnis.
Tad naudojant šiltinimui neoporą arba dar geresnių savybių formuotą neoporą, tiek medžiagų, tiek darbo sąnaudos skirtingos, skirtingas ir rezultatas. Daugelis argumentuotų, jog geresnių savybių medžiagos brangesnės. Tai tiesa, tačiau argi renovacija vienadienė, ar ja siekiama ne ilgalaikio efekto ir komforto?
Kiekvienu atveju šiltinamojo sluoksnio storis skaičiuojamas atsižvelgiant į esamų sienų šiluminę varžą ir reikalingą pasiekti šiluminę varžą arba šilumos perdavimo koeficientą.
Skaičiuojant šio pavyzdžio šiltinimą, gaunamas polistireninio putplasčio storis 180 mm. Tuomet visos sienos konstrukcijos šiluminė varža bus 5,11 kv.m K/W, arba šilumos perdavimo koeficientas U = 0,2W/(kv.m K). Matyti, kad skaičiuojant šiltinamų sienų šiluminę varžą svarbios net tūkstantosios rodiklių dalys, todėl, ar šiltinimo medžiaga turi šilumos perdavimo koeficientą 0,039 ar 0,030 - didelis skirtumas.
Šiltinimo plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Klijai ištisine linija tepami plokščių perimetru ir dar mažiausiai dvejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto. Plokštės prie sienos turi būti prigludusios visu plotu, neturi likti tuščių tarpų. Jeigu sienos itin nelygios, prieš šiltinimo darbus jas būtina išlyginti, užtaisyti plyšius.
Pagal darbo projekte nurodytą schemą priklijuotos plokštės po 2-4 parų tvirtinamos smeigėmis. Jeigu fasadas bus tinkuojamas, smeigių galvutės turi būti įgilintos ir būtinai uždengtos putplasčio dangteliais („tabletėmis“), kad nesimatytų per ploną tinko sluoksnį.
Pasirinkus efektyvią šiltinimo medžiagą ne tik plonėja jos sluoksnis ir mažėja darbo sąnaudos, bet ir tausojama gamta, ateities kartoms paliekama švaresnė aplinka. Polistireninis putplastis yra perdirbamas ir naudojamas kaip antrinė žaliava. Europos EPS gamintojai yra įsipareigoję iki 2025 metų perdirbti 46 proc. EPS atliekų.
Vėdinami fasadai
Siekdami didesnio pastatų energinio efektyvumo ir sveikesnės, patogesnės gyvenamosios aplinkos neišvengiamai tenka spręsti šilumos nuostolių mažinimo klausimus tiek statant naujus būstus, tiek ir renovuojant senus. Kalbant apie sienų šiltinimą reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad yra du sienų šiltinimo būdai.
Vėdinamos sienos - tai tokios sienos, kuriose tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra paliktas oro tarpas, kuriuo juda lauko oras,o sienos apačioje ir viršuje yra įrengiamos angos lauko orui patekti į šį tarpą.Dažniausiai tų angų būna ne tik sienos apačioje ir viršuje, bet ir pačioje jos plokštumoje,ties langų, durų ar kitomis angomis.
Vėdinamų sienų apdailos medžiagų pasiūla yra tikrai didelė - nuo medžio ir plastiko dailylenčių iki fibrocemenčio, aukšto slėgio laminato, keramikos ar aliuminio kompozicinių plokščių bei plytų mūro.
Vieno lygio karkaso sistemos atveju šilumos izoliacija yra mechaniškai pritvirtinama prie sienos- jai nebereikia įrengti papildomo II karkaso. Karkasas yra reikalingas tik fasadų apdailos medžiagos tvirtinimui. Šiuo atveju šilumos izoliaciją galima įrengti iš dviejų sluoksnių arba vieno sluoksnio. Dviejų sluoksnių izoliacijos apatiniam sluoksniui rekomenduojame naudoti universaliais akmens vatos plokštes, o ant viršaus įrengti apsaugą nuo vėjo iš nedegių priešvėjinių akmens vatos plokščių.
Dviejų lygių karkaso principu įrengiamoje sistemoje šilumos izoliaciją įrengiame iš dviejų sluoksnių - apatiniam sluoksniui naudojamenedegias universalias akmens vatos plokštes, o ant jų įrengiame apsaugos nuo vėjo sluoksnį iš nedegių priešvėjinių akmens vatos plokščių arba iš vieno sluoksnio naudojant tam pritaikytas akmens vatos plokštes, pvz.
Kampai yra kritinės pastato zonos, todėl, įrengiant šilumos izoliacijos ir apsaugos nuo vėjo sluoksnius, jiems reikia skirti ypatingą dėmesį. Parenkant komponentus dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemos įrengimui reiktų pasitelkti kvalifikuotus specialistus.
Pradedant montuoti dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemą, tarp metalinių elementų ir sienos turi būti naudojamos termoizoliacinės tarpinės. Ant universalaus akmens vatos sluoksnio įrengiamas ištisinis apsaugos nuo vėjo sluoksnis iš priešvėjinės akmens vatos. Tada užsandarinamos apsaugos nuo vėjo plokščių sandūros ir pastato kampai bei angokraščiai naudojant siūlių sandarinimo juostas juostas.
Vienas pagrindinių vėdinamo fasado pliusų yra tame, kad apšiltinimui naudojamos medžiagos (dažniausiai tai mineralinė vata), nesugeria drėgmės ir ilgam išsaugo savo šilumos izoliacines savybes. Dėl natūralios ventiliacijos sienos geriau vėdinasi, džiūsta, taigi drėgmė iš šiltinamosios medžiagos išgaruoja žymiai greičiau. Ją, susikaupusią termoizoliacijai panaudotoje vatoje, šalina skersvėjis. Svarbu, kad fasado montavimo metu būtų užtikrinamas pakankamas, gamintojo rekomenduojamas ventiliacinis tarpas.
Dar vienas vėdinamo fasado sistemos privalumas - papildoma apsauga nuo gaisro, nes fasado sistemos dalys gaminamos tik iš nedegių arba labai mažai degių medžiagų. Fasado plokštės kartu su šiltinimo sluoksniu sukuria dvigubą garso izoliacijos sistemą, nors tai ir nėra pagrindinė jų funkcija.
Praktika įrodė, kad visi, kokybiškai įrengti, vėdinami fasadai yra ilgaamžiai, ilgą laiką nereikalaujantys dėmesio ir papildomų investicijų. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu tinkamai naudojamos kokybiškos sertifikuotos medžiagos. Jeigu bus naudojamos prastos medžiagos ar darbai atliekami nesilaikant standartų, fasadas nebus ilgaamžis ir jį teks atnaujinti.
Palyginti su tinkuojamais, vėdinami fasadai yra brangesni maždaug ketvirtadaliu. Renovuojant daugiabučius ir pasirinkus vėdinamąjį fasadą, reiktų kartu su rangovais išsirinkti karkasą plokščių tvirtinimui. Statybininkai gali fasado įrengimą bandyti piginti karkaso sąskaita, o tai vėliau taps remontų priežastimi.
Fasado termoizoliaciniam sluoksniui ir apdailai gali būti naudojamas medinis arba metalinis karkasai. Reikėtų žinoti, kad aliuminio karkaso sistema yra pagrindinė ir svarbiausia bet kurio vėdinamojo fasado dalis, nes būtent karkasui tenka didžiausios apkrovos. Karkasas turi išlaikyti ne tik savo svorį, bet ir termoizoliacinas medžiagas bei apdailos plokštes.
Kadangi karkasas yra viena pagrindinių vėdinamo fasado dalimi, jis turi būti montuojamas atsakingai ir kruopščiai. Taip pat reiktų nepamiršti, kad šilumos izoliacija turi priglusti prie sienos paviršiaus. Tarpeliai tokiu atveju neleistini. Apsaugos nuo vėjo plokštes reikia įrengti taip, kad susidarytų vientisas lygus sluoksnis. Vėdinamas oro tarpas suformuojamas tarp apsaugos nuo vėjo plokščių ir fasado apdailos.
Fasado plokštės gaminamos iš įvairių medžiagų. Apsauga nuo išorės poveikio. Populiariausių fasado apdailos medžiagų atsparumas mechaniniam poveikiui.
Pluoštinis cementas
Pluoštinis cementas yra mineralinės sudėties medžiaga, pasižyminti išskirtinėmis estetinėmis ir fizinėmis savybėmis. plokštės padengtos antigraffiti danga, kuri nenusivalo net po keliolikos plovimų.
Aukšto slėgio celiuliozės laminatas (HPL)
Aukšto slėgio celiuliozės laminato (kitaip - HPL) plokštes sudaro išoriniai dekoratyviniai paviršiai ir vidiniai supresuoti celiuliozės pluoštai. Plokštę sudarančios medžiagos impregnuotos termoaktyviomis fenolio dervomis, kurios suteikia joms papildomą atsparumą. HPL plokštės yra ypatingai tvirtos, atsparios saulės ir kitų atmosferos reiškinių poveikiui. Šios plokštės taip pat atsparios graffiti dažams.
Aliuminio kompozicinės plokštės
Standarntinė aliuminio kompozicinė plokštė sudaryta iš dviejų aliuminio lakštų EN AW-3005 ((Al Mn1 Mg0.5), 3000 Serial Alloy, H42-46) ir plastikinio ar mineralinio užpildo. Kadangi rinkos poreikiai yra labai įvairūs, aliumininės plokštės gaminamos naudojant skirtingo storio užpildus. Visi dažyti paviršiai padengti apsaugine plėvele.
Kompozicinė medžiaga, naudojama plokščių gamybai, yra standi, atspari mechaniniams smūgiams, lūžimui, slėgiui. Išskirtinė aliumininių plokščių savybė yra jų akustinės charakteristikos. Naudojant tokias plokštes vėdinamiems fasadams žymiai padidėja sienos garso izoliacija. Termiškai dažytos plokštės pasižymi spalvų gausa. Jos gali būti tiek standartinių, tiek ir nestandartinių atspalvių, nes aliuminis palyginti lengvai ir paprastai dažomas.
Plokštės yra atsparios klimatiniams poveikiams ir pramoninei taršai. reiktų žinoti, kad tokio tipo plokštės yra lengvesnė ir tvirtesnė pastatų fasado apdailos medžiaga, lyginant su kitomis, esančiomis rinkoje todėl saugiai galima sumažinti tvirtinimo sistemos išlaidas. Aliumininė plokštė yra atspari atmosferiniams reiškiniams, todėl gali būti montuojama esant bet kokiam orui. Montavimo darbai nesudėtingi.
Rinkoje dar yra ir keraminių plokščių, tačiau daugiabučių namų fasadams jos naudojamos ganėtinai retai. Tokio tipo plokštės, paprastai, naudojamos prabangių daugiabučių apdailai. Plokštės pasižymi ypač ilgu tarnavimo laiku - iki 80 metų.
Klaidų išvengimas renovacijos metu
Pastatų šiltinimo darbai pradedami turint konkrečius tikslus, tačiau, kaip rodo praktika, apšiltinant fasadus, nesvarbu, kuri sistema buvo pasirinkta - tinkuojama ar vėdinama - klaidų vis dar pasitaiko. Yra nustatyta, kad daugiausia šilumos prarandama per nesandarias pastato konstrukcijas. Net ir padidinus montuojamos termoizoliacinės medžiagos sluoksnį, bet neužtikrinus pastato sandarumo, norim efekto apšiltinimas neduos.
Kadangi pastato siena nuolat patirs išorės veiksnių poveikius, reikia tinkamai sudėlioti pastato vėjo, garo ir termoizoliacija. Pastatas turi būti šiltas, bet tuo pat metu turi būti sudarytos sąlygos pasišalinti perteklinei drėgmei.
Renovacijos nauda
Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką.
Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija.
Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.
Sprendimus dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir lėšų skolinimosi priima būstų savininkai Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose numatyta tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus būtina būsto savininkų balsų dauguma, kuri turi būti 55 proc.
Papildoma informacija
Renovuojant daugiabučių namų stogo palėpės perdangą, susiduriama su iššūkiu dėl palėpės aukščio, kas apsunkina tinkamai pakloti tradicines šiltinimo medžiagas dembliais ar rulonais.Naudodami birią mineralinę vatą galime kokybiškai apšiltinti perdangą iki 1 metro aukščio. Mūsų įranga ir medžiagos lieka mikroautobuse, o palėpę pasiekiame tik su žarna izoliacijos pūtimui.
Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas. Šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas.
Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui. Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės. Prieš 15 - 20 metų naujai statomiems ir jau pastatytiems pastatams apšiltinimui iš lauko buvo naudojama 5 cm, retesniais atvejais 10 cm storio polistireno plokštės. Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų.
Tačiau didžiausia bėda - gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose. Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m, šiluminė varža turėjo būti 1, tačiau VGTU specialistams atlikus Vilniaus miesto daugiabučių namų būklės analizę, nustatyta, kad dažniausiai sienos varža nesiekia planuoto rodiklio ir kai kur lygi tik 0,8.
tags: #daugiabuciu #namu #apsiltinimo #budai #renovacijos #metu