Šiame straipsnyje aptariama viešosios įstaigos turto perėmimo tvarka likvidavimo atveju, remiantis įstaigos vidaus dokumentais ir teisės aktais.
Įstaigos Statusas ir Atsakomybė
Viešoji įstaiga „Panevėžio keleivinis transportas“ (toliau - Įstaiga) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Įstaigos buveinės adresas: Laisvės a. Įstaigos dalininkų (savininko) kapitalas yra lygus dalininkų įnašų vertei. Nauji dalininkai įgyja turtines ir neturtines teises ir pareigas nuo tada, kai nustatyta tvarka yra įregistruojamas Įstaigos kapitalo padidėjimas.
Dalininkų Teisės ir Pareigos
Įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises. Įstaigos dalininko teisės parduodamos įstatų nustatyta tvarka, išskyrus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises.
Dalininkas privalo laikytis konfidencialumo, t. y. elgtis taip, kad informacija, sudaranti komercinę, gamybos ar profesinę paslaptį, nebūtų atskleista kitiems asmenims.
Valdymo Organai
Įstaigos aukščiausiasis organas yra visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris išreiškia bendrą Įstaigos dalininkų nuomonę esminiais Įstaigos teisinio statuso klausimais.
Visuotinis dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi Įstaigos dalininkai. Kiekvienas dalininkas, išskyrus dalininkę Panevėžio miesto savivaldybę, turi po vieną balsą. Įstaigos dalininkė, Panevėžio miesto savivaldybė, Įstaigai suteikusi savivaldybės turtą panaudos pagrindais, visuotiniame dalininkų susirinkime turi penkis balsus.
Eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas turi įvykti kasmet per keturis mėnesius nuo Įstaigos finansinių metų pabaigos. Pranešimą apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą Įstaigos vadovas įteikia kiekvienam dalininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo dienos.
Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Viešosios įstaigos vadovas ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės.
Įstaigos Vadovas
Įstaigos vienasmenis valdymo organas yra įstaigos vadovas - direktorius. Vadovas šiai pareigybei parenkamas konkurso būdu. Su Įstaigos vadovu sudaroma darbo sutartis. Įstaigos vadovas priimamas į pareigas ir atleidžiamas (arba skiriamas ir atšaukiamas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybės meras arba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys vykdo ir kitas funkcijas, susijusias su Įstaigos vadovo darbo santykiais.
Įstaigoje privalomos Įstaigos vadovo ir vyriausiojo buhalterio pareigos. Šių pareigų negali eiti tas pats asmuo ir asmenys, susiję giminystės arba svainystės ryšiais.
Finansiniai Aspektai
Įstaigoje gali būti sudaromi rezervai iš pelno, gauto iš ūkinės komercinės veiklos, susietos su Įstaigos įstatuose nustatytais veiklos tikslais, kurie sudaromi, keičiami, naudojami ir panaikinami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, taip pat perkainojimo rezervas. Įstaiga gautą paramą (lėšas, bet kokį kitą turtą, jai suteiktas paslaugas), taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja paramą suteikusio ar lėšas perdavusio asmens nurodytiems (jeigu perduodamas šias lėšas, kitą turtą ar suteikdamas paslaugas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Šios lėšos laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.
Įstaigos vadovas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų Įstaigos veiklos ataskaitą.
Kontrolė ir Steigimas
Valstybės ir savivaldybės kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti Įstaigos veiklą. Įstaiga turi teisę steigti filialus bei atstovybes.
Straipsnyje aptariama likviduojamų juridinių asmenų dokumentų perdavimo savivaldybei tvarka, siekiant užtikrinti tinkamą jų saugojimą ir prieinamumą ateityje. Šiame procese svarbu vadovautis galiojančiais teisės aktais bei atitinkamomis taisyklėmis.
LIKVIDAVIMO PROCESO PAAIŠKINIMAS
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, saugojimui turi būti perduoti visi likviduojamo juridinio asmens veiklos dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas teisės aktuose, nėra pasibaigęs.
Dokumentų Saugojimo Reikalavimai
Privalomi dokumentų saugojimo terminai yra nustatyti Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu patvirtintoje Vidaus administravimo dokumentų saugojimo terminų rodyklėje (iki 2024 m. spalio 1 d. ilgai saugomi dokumentai: įsakymai personalo valdymo klausimais (dėl priėmimo į pareigas, perkėlimo, pavadavimo, atleidimo iš pareigų, darbo užmokesčio, atostogų vaikui prižiūrėti, tėvystės atostogų); darbuotojų asmeninės sąskaitos arba atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščiai (jei asmens sąskaitos pateikiamos ne visų darbuotojų, tada paliekami ir žiniaraščiai); darbuotojų darbo sutartys ir jų priedai (susitarimai dėl papildomų darbo sutarties sąlygų ir kita); darbo sutarčių registracijos žurnalas; įsakymų registracijos žurnalas; asmens kortelės; nelaimingų atsitikimų aktai ir jų tyrimo dokumentai; nelaimingų atsitikimų registracijos žurnalai; autorinės, atlikėjo intelektinių paslaugų teikimo sutartys, darbų (kūrinių) priėmimo aktai (saugomi 50 metų pasibaigus sutarčiai, 10 metų - iki 2008 m.
Dokumentai saugomi vadovaujantis Vidaus administravimo dokumentų saugojimo terminų rodykle (iki 2024 m. spalio 1 d. Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle), patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 3.
Vaizdo ir (ar) garso dokumentai ar elektroniniai dokumentai, sudaryti pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro suderintas ar jo patvirtintas elektroninio dokumento specifikacijas, ar kiti skaitmeninės kilmės ar suskaitmeninti dokumentai toliau saugoti gali būti perduodami įrašyti į išorines duomenų laikmenas arba naudojantis informacinių technologijų priemonėmis.
Dokumentų Tvarkymo ir Apskaitos Taisyklės
Perduodami Savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti sutvarkyti ir įrašyti į apskaitą Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. Perduodami likviduojamų viešųjų ar privačių juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų, nevalstybinių ar kitų organizacijų veiklą nutraukusių filialų ar atstovybių (toliau - juridiniai asmenys) veiklos dokumentai, kurių norminių teisės aktų nustatytas saugojimo terminas nėra pasibaigęs, turi būti sutvarkyti ir įrašyti į apskaitą pagal Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.
Likviduojamų juridinių asmenų dokumentai saugoti perduodami ir pažymos likviduojamiems juridiniams asmenims išregistruoti iš Juridinių asmenų registro išduodamos vadovaujantis likviduojamų juridinių asmenų dokumentų perdavimo toliau saugoti ir tai patvirtinančių pažymų išdavimo tvarka, nustatyta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr.
Pažymos Apie Dokumentų Perdavimą Išdavimas
Faktiškai perėmus pateiktame prašyme nurodytus dokumentus ir įvertinus likvidatoriaus pateiktą informaciją (jei tokia informacija turėjo būti pateikta ir jei likvidatorius perduotinų dokumentų neturi) likviduojamam juridiniam asmeniui išregistruoti iš Juridinių asmenų registro išduodama pažyma, patvirtinanti, kad dokumentai perduoti toliau saugoti.
Kokiu būdu išduodama pažyma apie dokumentų perdavimą?
Pažyma apie saugoti perduotus likviduojamo juridinio asmens dokumentus parengiama elektroniniu formatu (elektroninio dokumento specifikacija - ADOC-V1.0), elektroninio ryšio priemonėmis pateikiama Registrų centrui ir likvidatoriui jo prašyme nurodytu el. paštu. Papildomai pristatyti el. pažymos į Registrų centrą nereikia.
Konsultacijos ir Dokumentų Priėmimas Kauno Mieste
Konsultacijos dėl likviduojamų juridinių asmenų (Savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių, privačių juridinių asmenų, nevalstybinių organizacijų), kurių buveinė buvo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, veiklos dokumentų perdavimo į Archyvą, iš anksto suderinus laiką, teikiamos darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 iki 17.00 val., adresu: Ašigalio g.
Jeigu pastato dalies remonto darbai pagerino patalpų naudingąsias savybes, išlaidos būtų priskiriamos subnuomininko leidžiamiems atskaitymams per nuomos laikotarpį, o pastato savininkas turės didinti turto vertę ir pripažinti apmokestinamąsias pajamas. PMĮ nėra reikalavimo perskaičiuoti leidžiamus atskaitymus, jeigu vėliau yra pratęsiama nuomos sutartis, tačiau į naują nuomos terminą reikėtų atsižvelgti, jeigu atlikus darbus yra žinoma, kad sutartis bus pratęsta.
Įmonės A, B ir C yra PVM mokėtojos. Įmonė A nuomojasi patalpas iš įmonės B, o įmonė B nuomojasi tas patalpas iš įmonės C (įmonė B pernuomoja dalį tų patalpų įmonei A). Vykdoma tik PVM apmokestinama veikla.
Įmonė A atlieka išsinuomotų patalpų remontą, kuris laikomas esminiu pagerinimu. 1. 2. Jeigu patalpų nuomos sutartis yra pratęsiama, ar reikia atlikti perskaičiavimus dėl remonto sąnaudų pripažinimo paskirstymo per nuomos laikotarpį? Pvz., remonto pabaigoje buvo žinoma, kad nuomos terminas buvo 3 metai, todėl remonto išlaidos buvo pripažįstamos sąnaudomis proporcingai per 3 metus. 3. Jeigu remonto darbų pabaigoje yra žinoma, kad nuomos sutarties terminas baigiasi 2024-12-31, bet žinome iš anksto, kad nuomos sutartis bus pratęsta dar 2 metams, ar PM apskaičiavimo tikslais galime iš anksto remonto išlaidas paskirstyti proporcingai per numatomą nuomos terminą? 4. Kaip yra su PVM atskaitos tikslinimo laikotarpiu? Kokia senatis taikoma: ar 10 metų (kadangi remonto darbų vertė pripažinta IT), ar tik nuomos laikotarpiui? Pvz., patalpos buvo išsinuomotos 6 m., remonto išlaidos paskirstytos per visą nuomos laikotarpį. Ar, praėjus 6 m. nuo remonto darbų pabaigos ir nepratęsus nuomos sutarties, turime tikslinti PVM atskaitą? Jeigu taikoma 10 m. senatis, tai turėtume tikslinti PVM atskaitą, likusią 4 metams (10 - 6 = 4 metai)? Jeigu senatis taikoma tik nuomos laikotarpiui, tai ar PVM atskaitą turime tikslinti tik tuo atveju, jeigu nuomos sutartį nutraukiame anksčiau? 5. Kokią naudą gauna patalpų savininkas ir kaip ji pripažįstama ir apmokestinama? Kiek žinome, jeigu patalpų savininkas yra fizinis asmuo, tai tuo momentu, kai patalpos perduodamos, turime skaičiuoti pajamas natūra. O kaip yra tuo atveju, jeigu patalpų savininkas yra juridinis asmuo? Ar įmonė A turėtų remonto darbus perduoti / parduoti? Jeigu taip, tai kam tiesiogiai: iškart patalpų savininkui C ar įmonei B, o įmonė B tuos darbus perduos / perleis įmonei C?
Pagal PVMĮ 2 str. 20 dalies nuostatas, „pastato (statinio) esminis pagerinimas - statybos darbai, kurie pailgina pastato ar statinio naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes“. Paprastai tai atvejai, kai atliekami tokie statybos darbai, kaip rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, kuriems atlikti reikalingi ir projektai, ir statybos leidimai. Tokiu atveju preziumuojama, kad šie darbai yra esminis pagerinimas. Kitais atvejais, kai atliekamas kitoks remontas, darbų rezultatą (pagerino / pailgino) vertina ir dėl jo sprendžia pati įmonė (patalpų savininkas) pagal savo nustatytus kriterijus.
Dėl tokio darbų vertinimo patalpų savininkui (įmonei C) atsiranda prievolė apskaičiuojant pelno mokestį didinti turto vertę ir pripažinti apmokestinamąsias pajamas (PMĮ 20 str. 3 d.). Vėliau šį patalpų vertės padidėjimą nuomotojas galės nudėvėti ir pripažinti leidžiamus atskaitymus. Remontą atlikęs asmuo patalpų savininkui įteikia pranešimą apie atliktų darbų pobūdį ir jų vertę ir perduoda su darbų atlikimu susijusius dokumentus - projektinę dokumentaciją, atliktų darbų sąrašą ir panašiai (PMĮ 20 str. 3 d. PMĮ nėra reikalavimo pratęsiant nuomos laikotarpį atlikti perskaičiavimus dėl remonto sąnaudų paskirstymo per nuomos laikotarpį.
Bendruoju atveju esminio pagerinimo sąnaudų sumos turėtų būti paskirstomos proporcingai nuomos laikotarpiui pagal nuomos sutarties, kuri galiojo remonto darbų užbaigimo metu, sąlygas. Kai pastato esminį pagerinimą atlieka nuomininkas, kuris nėra susijęs su patalpų savininku (sandoris sudaromas rinkos sąlygomis), nuomos termino ir leidžiamų atskaitymų paskirstymo klausimas nekyla. Problemos kyla tada, kai nuomos sandoriai sudaromi tarp įmonių grupės įmonių, sudaromi nerūpestingai ir neįvertinami visi verslui svarbūs aspektai.
Tuomet prognozuoti, kaip bus vertinamas leidžiamų atskaitymų pripažinimo laikotarpis, ypač jeigu sumos yra reikšmingos ir akivaizdu, kad du nesusiję subjektai sandorius būtų sudarę kitaip, negalime. Pagal PVMĮ pastato remontas, kuris pagerino jo naudingąsias savybes ar pailgino naudingo tarnavimo laiką, laikomas esminiu pagerinimu (PVMĮ 2 str. 20 d.), ir, jeigu nuomininkas atskaito remonto darbų pirkimo PVM, jis privalo apskaičiuoti pardavimo PVM dėl ilgalaikio turto pasigaminimo (PVMĮ 6 str.). PVM apmokestinamąją veiklą vykdanti įmonė šį PVM gali atskaityti. Pastato ir jo esminio pagerinimo PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis yra 10 metų (PVMĮ 67 str. 1 ir 2 d.).
Tuo atveju, kai iš esmės pagerintos patalpos grąžinamos savininkui nepasibaigus PVM atskaitos tikslinimo (10 metų) laikotarpiui, o patalpų savininkas yra PVM mokėtojas, esminio pagerinimo darbų PVM atskaitą nėra tikslinama. PVM atskaitos tikslinimas perduodamas savininkui. PVMĮ 9 str. 4 dalyje nurodoma, kad grąžinant patalpas nepasibaigus PVM atskaitos tikslinimo laikotarpiui (po 6 metų), bus skaičiuojamas pardavimo PVM nes toks grąžinimas bus laikomas prekės tiekimu už atlygį, tačiau šis pardavimo PVM nėra mokamas į biudžetą, tik deklaruojamas specialiu būdu. Šį PVM perima patalpų savininkas ir jam pereina prievolė tikslinti PVM atskaitą likusius 4 metus (PVMĮ 68 str. 1 str.
tags: #perimti #likviduojamos #istaigos #turta