Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) - ilgalaikis procesas, todėl gyventojams, gyvenantiems renovuotinuose daugiabučiuose namuose, dažnai iškyla klausimų. Siekdama paspartinti daugiabučių atnaujinimo procesą, Vyriausybė parengė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) finansinį modelį.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra dalinė renovacija, kokie jos privalumai ir trūkumai, bei kaip vyksta šis procesas Lietuvoje.
Kas yra daugiabučio namo dalinė renovacija?
Dabar kai kurios namų valdos siūlo dalinę renovaciją be kompensacijos. Tai irgi yra gėris. Kurie žmonės nenori laukti kompensacijos, sutinka su daline renovacija. Jie fasadų nėra linkę renovuoti, atnaujina tik šilumos sistemą, langus pasikeičia, stogą susitvarko. Tas namas neatrodo kaip iš paveikslėlio, yra toks, koks buvo, bet šiltesnis.
Dalinė renovacija - tai atskirų daugiabučio elementų atnaujinimas, pavyzdžiui:
- Šilumos sistemos modernizavimas
- Langų keitimas
- Stogo remontas
Svarbu suprasti, kad dalinė renovacija neatlieka visapusiško namo atnaujinimo, tačiau gali pagerinti energijos efektyvumą ir komfortą.
Daugiabučio renovacija - kompleksinis procesas, apimantis įvairius etapus.
Kokybiška renovacija Daugiabučio namo administratorius
Finansavimas ir parama
Pagal parengtą modelį, lėšos daugiabučiams atnaujinti bus skiriamos iš Kontroliuojančiojo fondo. Jį įkūrė Lietuvos Respublikos finansų bei aplinkos ministerijos ir EIB (pastarasis paskirtas fondo valdytoju). Bankas parengė konkurso, kuriuo bus atrinkti Kontroliuojančiojo fondo finansiniai tarpininkai, sąlygas. EIB valdomas fondas per finansinius tarpininkus teiks ilgalaikes lengvatines paskolas gyventojams, siekiantiems atnaujinti savo būstą.
Valstybė padės gyventojams kompensuodama dalį atnaujinimo (modernizavimo) darbų, iki 2015 m. spalio 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams kompensuodama 100 procentų atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimo, parengimo ir statybos techninės priežiūros atlikimo išlaidų. Nuo 2015 m. spalio 1 d. bus kompensuojama 50 procentų nurodytų išlaidų, organizuojant projekto įgyvendinimą.
Nemažiau kaip 20 proc. sumažinus daugiabučio namo skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas lyginant su ligtolinėmis energijos sąnaudomis, bus kompensuojama 15 proc. rangos darbų kainos. Kai energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 40 proc., papildoma 25 procentų parama teikiama, jeigu statybos rangos darbų sutartis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir šis projektas įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d. 15 procentų papildoma parama teikiama, jeigu statybos rangos darbų sutartis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti sudaryta po 2014 m. gruodžio 31 d. ir (ar) šis projektas įgyvendintas po 2015 m. spalio 1 d. Taip pat 15 procentų papildoma parama teikiama, jeigu statybos rangos darbų sutartis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir (ar) šis projektas įgyvendintas po 2015 m.
Kompensacijos dydis priklausytų nuo to, kiek namo išorei (t. y. fasado) ir vamzdynų renovacijai numatytos priemonės leistų sutaupyti šilumos energijos. Galimam energijos sutaupymui apskaičiuoti reikėtų nustatyta tvarka parengti namo investicijų planą. Jei sutaupymas būtų ne mažesnis kaip 20 procentų - kompensuojama 15 procentų investicijų sumos. Kompensacijos dydis priklauso ir nuo projekto įgyvendinimo termino. Nurodyti kompensacijų dydžiai taikomi projektams, kurie bus užbaigti iki 2015 m.
Dalinės renovacijos privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Mažesnės investicijos: Dalinė renovacija reikalauja mažesnių finansinių išteklių nei kompleksinis atnaujinimas.
- Greitesnis įgyvendinimas: Atskirų darbų įgyvendinimas gali būti greitesnis nei viso namo renovacija.
- Lankstumas: Galima pasirinkti prioritetinius darbus, atsižvelgiant į gyventojų poreikius.
Trūkumai:
- Mažesnis energijos efektyvumas: Dalinė renovacija gali nepasiekti maksimalaus energijos sutaupymo.
- Estetiniai skirtumai: Atskirų elementų atnaujinimas gali sukelti disonansą bendrame namo vaizde.
- Trumpalaikis poveikis: Dalinė renovacija gali būti tik laikinas sprendimas, o ateityje reikės visapusiško atnaujinimo.
Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) procesas
Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo paslaugos, statybos techninės priežiūros paslaugos ir statybos rangos darbai daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti perkami Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, kai pirkimus vykdo perkančioji organizacija.
Štai pagrindiniai daugiabučio namo atnaujinimo etapai:
- Atnaujinimo inicijavimas: Namo administratorius organizuoja namo savininkų susirinkimą, kurio metu apibendrinama informacija apie pastato būklę, galimas priemones jai pagerinti ir reikalingas lėšas. Susirinkime 50%+1 namo savininkų balsų dauguma priimamas sprendimas dėl renovacijos.
- Investicijų plano parengimas: Administratorius organizuoja konkursą investicijų plano rangovui (projektavimo įmonei) atrinkti, parengia paslaugų pirkimo ataskaitą. Ji pateikiama Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA).
- Viešas investicijų plano aptarimas.
- Investicijų plano suderinimas.
- Investicinio plano tvirtinamas: Planas tvirtinamas namo savininkų susirinkime 50%+1 namo savininkų balsų dauguma. Dėl bankų reikalavimų suteikiant paskolą, rekomenduotina gauti ne mažiau kaip 60% savininkų. Svarbiausia tuo pačiu priimti ir sprendimą dėl lėšų skolinimosi. Susirinkimo protokolo kopija kartu su investicinio plano byla pateikiama BUPA.
- Paraiška bankui.
- Banko patvirtinimas.
- Rangovo parinkimas: Administratorius skelbia konkursus, kurių pagalba išrenkamas rangovas ir techninio projekto rengėjas.
- Kredito sutarties pasirašymas ir kredito sutarties įregistravimas: Banko pateiktą tipinę sutartį pasirašo banko atstovas ir būsto savininkų atstovas.
- Namo atnaujinimas: Darbai vykdomi pagal investicijų planą.
- Kredito išmokėjimas: Pinigai išmokami banko valdytojui pateikus atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą, pagal kurią bankas perveda pinigus statybos darbus vykdančiam rangovui.
- Valstybės paramos paskyrimas.
- Valstybės paramos išmokėjimas.
- Palūkanų ir kredito mokėjimas: Kol vykdomas būsto atnaujinimo projektas ir tęsiasi kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis, būsto savininkai moka tik palūkanas, skaičiuojamas nuo namo atnaujinimui išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos.
Gyventojų nuomonė ir mitai apie renovaciją
Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą.
Mitas Nr. Svarbu žinoti, kad renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai. Norėdami gauti kompensaciją iš valstybės gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma - jie turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Norint gauti kompensaciją, reikėtų daugiabučio namo administratoriui pateikti savivaldybės išduotą pažymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.
Mitas Nr. Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis - drėgmė ir prastas vėdinimas. Jei butas yra nevėdinamas, ventiliacija patalpose - užsikišusi arba įrengta netinkamai, tikėtina, kad greitai atsiras ir pelėsis.
Mitas. Nr. Žinoma, itin daug klausimų gyventojai turi apie namo renovacijos kainą. Ir nors kiekvienas atvejis - individualus, o konkrečias kainas galima sužinoti tik parengus investicinį planą, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remia ir valstybė. Programoje dalyvaujantys asmenys gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis ir gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms.
Mitas Nr. Šaltuoju metų sezonu senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos.
Mitas Nr. Natūralu, kad visi žmonės nori gyventi gražioje bei tvarkingoje aplinkoje. Juk namai - vieta, kurioje praleidžiama itin daug laiko. Vis tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, net 90 proc. Lietuvoje esančių daugiabučių pastatyta iki 1993 metų. Tokie namai turėtų būti renovuojami.
Renovuotas daugiabutis - šiltesnis ir jaukesnis būstas.
Statistika ir rezultatai
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. iki dabar Lietuvoje atnaujinti 2,4 tūkst. daugiabučių arba daugiau kaip 72 tūkst. butų. Didžioji dalis (beveik 80 proc.) daugiabučių atnaujinama per savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas.
Analizuojant daugiabučių renovacijos rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, jog daugiau kaip 20 proc. visų nuo 2013 m. renovuotų daugiabučių, sudaro trijuose didžiuosiuose šalies miestuose atnaujinti namai: Vilniuje (195), Kaune (189), Klaipėdoje (143). Vertinant daugiabučių renovacijos rezultatus mažesnėse savivaldybėse, išsiskiria Ignalina, kurioje jau atnaujinti visi energiškai neefektyvūs pastatai, Druskininkai, kur nuo 2013 m. atnaujinti 99 daugiabučiai, Jonava - 83, Palanga - 71.
Teigiama, kad nuo 2013 m. Klaipėda pagal atnaujintų namų skaičių yra viena iš lyderių: Vilnius atnaujino 129 namus, Kaunas - 119, Klaipėda - 93. Pernai Klaipėdoje buvo atnaujinti 6 daugiabučiai, šiemet užbaigti darbai dviejuose - Pušyno g. 29 ir Sportininkų g. 8. Pirmasis buvo vienas iš daugiausiai šilumos energijos suvartojančių daugiabučių, o Sportininkų g. 8 namo renovacijos procesas buvo ilgas, prasidėjo dar 2013 m.
Šiuo metu šalyje įgyvendinama dar 1460 daugiabučių atnaujinimo projektų, iš kurių daugiau kaip 400 vykdo rangos darbus, likę rengiasi rangos darbų pirkimams.
Lėšų kaupimas ir mokėjimai
Civilinio kodekso 4.82 str. 4 dalis nurodo: „Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.
Kaupiamosios lėšos - tai gyventojų sutaupyti (sukaupti) pinigai planuojamiems namo atnaujinimo (remonto) darbams. Pastarosios lėšos gali būti naudojamos tik tiksline paskirtimi - namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, laiptinių langų, šildymo mazgo ir pan.) remontui.
Kuo skubiau sumokėti įsiskolinimą į Jūsų daugiabučiam namui priskirtą kaupiamųjų lėšų sąskaitą ar savitarnos svetainėje www.mokijonava.lt. Mokėtojui vėliau sumokėjus įmoką pasirinktu būdu, laikoma, jog mokėtojo įmoka priimta artimiausio mėnesio nustatytą dieną. Nesumokėta įmoka su delspinigiais priskaičiuojama prie sekančio mėnesio įmokos bei pateikiamos sekančio mėnesio renovacijos mokėjimo pranešime bei Jums bus išsiųstas skolos priminimo raštas.
UAB „Jonavos paslaugos“ kasose, esančiose Jonavoje: Klaipėdos g. 17, Chemikų g. 8-100 ir Kosmonautų g. 28-3; Rukloje Laumės g. 4; Upninkuose Jaunystės g. 7 ir Žeimiuose, Kauno g.
Buto savininkui nusprendus sumokėti iš anksto visą paskolą su atidėtomis palūkanomis ar atlikti dalinį (ne mažiau 300 Eur) kredito grąžinimą, reikia pateikia raštišką prašymą iki einamojo mėnesio 10 dienos.
Išvados
Daugiabučių namų dalinė renovacija gali būti naudingas sprendimas siekiant pagerinti energijos efektyvumą ir komfortą, tačiau svarbu įvertinti privalumus ir trūkumus, bei pasirinkti tinkamas priemones. Taip pat svarbu atsižvelgti į finansavimo galimybes ir valstybės paramą.
tags: #daugiabuciu #namu #daline #renovacija