Švenčionių rajone daugiabučių renovacija susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant finansavimo trūkumu ir baigiant organizaciniais sunkumais. Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių namų renovacijos procesus, finansavimo problemas, viešųjų pirkimų konkursus ir infrastruktūros plėtros projektus rajone.
Atsakingi Asmenys ir Įmonės
Už daugiabučių renovaciją Švenčionių rajone atsakingas daugiabučių administratorius - UAB „Švenčionių švara“, kuriam šias funkcijas priskyrė rajono savivaldybės taryba. UAB „Švenčionių švara“ valdybos pirmininkas yra savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Čenkus.
Situaciją paaiškino buvęs UAB „Švenčionių švara“ direktorius Kazimieras Džiaukštas. Pasirodo, ir šio namo renovacija, tiksliau, parengimas jai, yra buvusios valdžios darbai.
Finansavimo Problemos ir Skolos
Per vasarą prie renovuojamo daugiabučio Švenčionėlių mieste Žemutinės g. 35 statybininkų nesimatė. Vasaros pabaigoje statybininkai vis dėlto sugrįžo ir Žemutinės g.35 namą baigė renovuoti, bet pinigų negavo. Bėda ta, kad už darbus statybininkams iki šiol nesumokėta nė cento. Skola 278143 Eur. Didžiulė suma - litais tai beveik milijonas. Pasak skolos išieškojimu užsiimančio rangovo teisininko, savivaldybė tiesiog apgavo statybininkus.
K.Džiaukštas pasakoja: „Viskas buvo parengta, pasirašyta preliminari finansavimo sutartis su Šiaulių banku, net pinigai rezervuoti, bet naujoji valdžia nesugebėjo laiku gauti statybos leidimo. Kol gavo statybos leidimą, pasibaigė preliminarios sutarties su banku galiojimas, o sutarties atnaujinimu niekas nepasirūpino, nors tai labai paprasta. Aš pats tai sutvarkydavau. Pasak K.Džiaukšto, - arba tai aplaidumas, arba elementarus nemokėjimas dirbti. Su šia valdžia kažkaip niekas negali išdirbti.
Tuo tarpu buvęs UAB „Švenčionių švara“ direktorius Kazimieras Džiaukštas ramina gyventojus, kad jie statybininkams nieko neįsipareigojo, visa atsakomybė - daugiabučių administratoriui, taigi „Švenčionių švarai“ vėl veržiasi kilpa.
Energetinis Efektyvumas ir Renovacijos Programos
Savivaldybėms pavesta parengti Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose pastatuose programas, atrinkti daugiausiai energijos suvartojančius daugiabučius pastatus, statytus iki 1993 metų, ne mažesnius kaip 10 butų, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai. Rajone šis darbas jau padarytas, dirba sudaryta speciali komisija.
Atrinktų pastatų įvertinimu ir jiems parengtų investicinių projektų pagrindu bus rengiama programa, kurią savivaldybė tvirtins ir skirs savivaldybės valdomą įmonę renovacijos projektų administravimui. Jos specialistams teks sudėtingiausias uždavinys - organizuoti atrinktų pastatų gyventojų susirinkimus, kurių metu aiškinti gyventojams renovacijos naudą, nes sprendimai dėl parengtų investicinių projektų įgyvendinimo priimami balsų dauguma (50 proc.+1).
Didžiausia naujovė, kad gyventojams patiems nereikės imti kreditų. Minėta įmonė, kuri veiks kaip kažkada buvusi butų ūkio įmonė, kreipsis į JESSICA lėšas administruojantį banką ir savo vardu pasirašys paskolos sutartį programos įgyvendinimui. Po renovacijos sumažėjus šildymo išlaidoms, iš sutaupytos šilumos mokesčio dalies bus apmokamos renovacijos išlaidos. Bet, pabrėžiu, išlaidos nebus didesnės negu žmogus moka dabar už šildymą. Jos sudarys maždaug tiek, kiek atpigs šildymas.
Esmė - du dalykai. Pirma, kaip jau minėjau, nereikės patiems imti kreditų. Antra, atsisakiusieji renovuoti būstą negaus kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį. Kompensacijas gavo vidutiniškai kas trečia šeima rajone.
Yra 2672 butai, kompensacijas gauna 906. Daugiausia kompensacijų gavėjų Švenčionyse - beveik kas antras (1010 butų, kompensacijas gauna 465), Pabradėje 578 butai, kompensacijas gauna 110 (kas penktas), Švenčionėliuose 994 butai, kompensacijų gavėjų 331. Tai dar kartą įrodo, kaip labai reikia renovuoti daugiabučius.
Šilumos ūkis turi būti tvarkomas kompleksiškai - ne tik rūpinantis gyvenamųjų namų renovacija, bet ir lygiagrečiai pertvarkant šilumos tinklus ir šilumos gamybą, katilines. Tiesa, mūsų rajone šilumos ūkyje padaryta nemažai. Šilumos gamintojai turės koreguoti, t. y. mažinti šilumos gamybos planus, todėl šie klausimai su jais derinami. Priklausomai nuo pasiekto energijos taupymo efektyvumo 30 arba 40 proc.
Šiais metais rajone bus renovuoti 22 daugiabučiai. Tai kaip pilotiniai projektai, suteikę daug gerosios patirties. Šiuo metu atliekami galutiniai Švenčionėliuose renovuotų namų išlaidų apskaičiavimai. Manau, šie jau renovuoti namai gyventojams tai bus geriausia reklama ir stimulas apsisprendžiant kitų daugiabučių gyventojams. Geriausia išgirsti jau renovuotame name gyvenančio žmogaus vertinimą.
Rajonas buvo praskolintas 4 mln. litų. Dabar savivaldybė niekam neskolinga.
Kvartalinė Renovacija: Kompleksinis Požiūris į Miesto Atnaujinimą
Švenčionių rajonas nuo pat pradžių nuosekliai ėmėsi kvartalinės daugiabučių renovacijos krypties. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip daugiabučių renovacija keičia Švenčionėlius, kokią naudą ji teikia gyventojams ir kaip savivaldybė prisideda prie šio proceso.
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė pabrėžia, kad renovacija gali ir turi būti daugiau nei tik pastatų apšiltinimas ar inžinerinių sistemų atnaujinimas. „Norint iš tiesų keisti miesto veidą, būtina galvoti apie viso kvartalo atnaujinimą: ne tik apie daugiabučius, bet ir apie viešąsias erdves, judumo infrastruktūrą, želdynus. Tokia kompleksiška vizija leidžia kurti vientisą ir funkcionalų miesto audinį. Kai renovacija įgyvendinama ne atskirai, o kvartalais, ji tampa miesto atsinaujinimo priemone - atveria galimybių naujiems dviračių takams, bendruomenės erdvėms“, - teigė L. Kairienė.
Svarbu paminėti, kad kvartalinė renovacija apima ne tik pavienių namų modernizavimą - kartu atnaujinama visa kvartale esanti infrastruktūra, į kurią įeina žaliosios zonos, kiemų aikštelės, jų apšvietimas, sporto aikštynai, vaikų žaidimo aikštelės ir pan.
Švenčionių rajono savivaldybė - vienas iš pavyzdžių, kaip kvartalinė renovacija gali pakeisti visą miesto veidą. „Švenčionyse, Pabradėje ir Švenčionėliuose atnaujinti ne tik pastatai, bet ir šalia jų esančios erdvės - nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos, pavėsinės, net požeminės atliekų surinkimo aikštelės. Miestai tapo jaukesni, o turto vertė išaugo, būsto pasiūla viršija paklausą. Renovacijos mastas toks, kad neatnaujintų pastatų beveik neliko“, - vardijo L. Kuksienė.
Pavyzdžiui, Švenčionyse, Švenčionėliuose ir Pabradėje atliktos kvartalinės renovacijos metu sutvarkytos viešosios ir žaliosios erdvės, įrengti pėsčiųjų bei dviračių takai, automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimų ir poilsio zonos su pavėsinėmis bei treniruokliais, požeminės buitinių atliekų surinkimo aikštelės. Visa tai iš esmės pakeitė šiuos miestus - jie tapo gyvesni, patrauklesni ir patogesni gyventi.
Kaip pažymi Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Laimutė Kuksienė, pokytis tapo matomas ne tik statistikoje ar sąskaitose: „Visi šie miestai tapo gerokai patogesni - dingo apleistos erdvės, atsirado daugiau žaliųjų zonų, gyventojai ėmė labiau rūpintis savo aplinka. Kartu skiriamas dėmesys ir regiono identitetui išsaugoti.
Beje, Švenčionėliai yra vienas geriausių kvartalinės renovacijos pavyzdžių Lietuvoje.
Švenčionių rajonas siekia pabrėžti savo kaip vaistažolėmis garsėjančio krašto unikalumą - čia renovuojamų namų spalvinė gama nėra atsitiktinė ar kokia labiau patinka vieno ar kito namo gyventojams.
Renovuotų daugiabučių namų auditas: ką parodė šių metų rezultatai? (2025-03-25)
Kompleksinis Namo Atnaujinimas: Pavyzdys Lauko Gatvėje, Švenčionėliuose
Dėl šios priežasties Švenčionėliuose, Lauko g. 40A esančiame daugiabutyje, buvo įgyvendintas kompleksinis namo atnaujinimas. Dar 1977 m. statytame daugiabutyje buvo įgyvendintas kompleksinis namo atnaujinimas - pakeista stogo danga, apšiltintos pastato sienos ir pamatai, atnaujinta šilumos sistema, pakeisti laiptinių ir butų langai, atnaujinti laiptai bei įgyvendintos kitos pagrindinės renovacijos priemonės.
R. Šatienė pasakoja, kad daugiabučio modernizacijos metu buvo atnaujinti šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės ir apšvietimas. Taip pat įrengtos poilsio zonos.
Taip sutvarkyta aplinka skatina daugiabučio gyventojus daugiau laiko praleisti viešosiose erdvėse, o kartu ir skatina tarpusavio bendravimą bei padeda kurti stiprią bendruomenę.
Daug dėmesio aplinkai skirta ne tik pačiam pastatui ir vidinėms namo problemoms spręsti, bet ir aplinkai.
Energijos Sutaupymas ir Finansinė Nauda
Atnaujinus Lauko g. 40A esantį daugiabutį, daugiabučio energetinė efektyvumo klasė pakilo iš E į B, todėl beveik perpus sumažėjo šilumos energijos sąnaudos. O mažesnės sąskaitos už šildymą yra viena esminių priežasčių, paskatinusių gyventojus teikti paraiškas renovuoti daugiabutį.
„Pradėjus efektyviau naudoti šilumą šilumos energijos sąnaudos sumažėjo beveik perpus. Prieš pradedant renovaciją, 2018 m. gruodžio mėn., šilumos kiekis 1 kv. m plotui šildyti siekė 21,17 kWh, o 1 kv. m šildymo kaina - 1,17 Eur. Tuo metu po renovacijos, 2020 m. gruodį, šilumos kiekis 1 kv. m plotui šildyti siekė 11,10 kWh, o 1 kv. m šildymo kaina - 0,56 Eur“, - atskleidžia daugiabutį namą administruojančios įmonės renovacijos projektų vadovė.
Pavyzdžiui, šilumos kiekis 1 kv. m plotui šildyti 2021 m. sausio mėnesį, palyginti su 2019 m. sausiu, kai lauko oro temperatūra buvo panaši, sumažėjo daugiau nei 51 proc.
Šilumos sąnaudų ir kainos pokyčiai po renovacijos
| Rodiklis | Prieš renovaciją (2018 m. gruodis) | Po renovacijos (2020 m. gruodis) |
|---|---|---|
| Šilumos kiekis 1 kv. m plotui šildyti | 21,17 kWh | 11,10 kWh |
| 1 kv. m šildymo kaina | 1,17 Eur | 0,56 Eur |
Gyventojų Bendruomeniškumas ir Išaugęs Susidomėjimas Butais
Daugiabučio renovacija taip pat ugdo namo gyventojų bendruomeniškumą: norėdami ne tik gražesnės pastato išvaizdos ar mažesnių šildymo sąskaitų, bet ir jaukesnio vidaus, Lauko g. 40A esančio daugiabučio gyventojai pradėjo daug aktyviau bendrauti tarpusavyje ir sutarė už savas lėšas renovuoti laiptinę.
„Pastato laiptinėms jau seniai reikėjo remonto, tik trūko iniciatyvaus žmogaus, kuris imtųsi darbų. Pradėjus daugiabučio renovaciją ir matant vizualiai gražėjantį pastatą, sprendžiamas įsisenėjusias problemas, priimti bendrą sprendimą gyventojams nebuvo sunku, o galutinis rezultatas visus maloniai pradžiugino. Remonto metu naujai išdažytos sienos, atnaujintos pašto dėžutės ir laiptai“, - pasakoja daugiabutį namą administruojančios įmonės renovacijos projektų vadovė.
Taip pat išaugo nekilnojamojo turto vertė, o būstų paklausa dabar viršija pasiūlą“, - sako L. Kuksienė. R. Šatienė sako, kad daugiabučio atnaujinimas ne tik prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės, bet ir didina būsto vertę, nes renovuotas būstas yra patrauklesnis nuomai ar įsigyti būstą planuojantiems žmonėms.
„Vertės pasikeitimas priklauso ir nuo vietovės, ir nuo pačios renovacijos lygio - kokie darbai buvo atlikti, kokia jų kokybė ir pan. O šiemet prie išaugusios būstų vertės prisidėjo ir pandemija, nes žmonės ėmė ieškoti gyvenamosios vietos arčiau gamtos, o Švenčionėliuose yra miškas, upė ir net traukinių stotis. Taigi sumažėjus butų pasiūlai, išaugo kainos“, - teigia daugiabutį namą administruojančios įmonės renovacijos projektų vadovė.
Savivaldybės Parama ir Kvietimai Renovacijai
Švenčionių rajonas nuo pat pradžių nuosekliai ėmėsi kvartalinės daugiabučių renovacijos krypties.
Tuo tarpu Švenčionių savivaldybė viena geriausių pavyzdžių Lietuvoje, kuri vykdo darbus ir sėkmingai integruoja skirtingas kvartalų atnaujinimo priemones.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti pratęstas iki 2026 m. Šiuo metu taikomas supaprastintas paramos modelis - fiksuoti įkainiai - padeda sumažinti administracinę naštą, procesas yra aiškesnis ir greitesnis; siūloma lengvatinė paskola iki 20 metų su fiksuota 3 proc. metine palūkanų norma.
Primename, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas dėl valstybės paramos daugiabučių renovacijai, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, galioja iki 2026 m.
Rajoninės Kelių Infrastruktūros Gerinimas
Švenčionių rajone ties Pabradės poligonu rengiamasi kapitališkai remontuoti rajoninio kelio Nr. 4415 Pabradė-Meškerinė beveik 6 km ilgio ruožą (nuo 5,3 iki 11,1 km). Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą šio ruožo kapitalinio remonto techninio darbo projektui parengti, projekto vykdymui prižiūrėti ir darbams atlikti.
Kelių direkcijos duomenimis, projektas bus įgyvendinamas pagal principą „Projektuok ir statyk“. Atliekant minėto ruožo kapitalinį remontą, kelio dangos konstrukcija bus pritaikyta karinei technikai. Vienas konkurso metu išrinktas laimėtojas bus atsakingas ir už projektavimą, ir už rangos darbus.
Šiais metais Kelių direkcija daug dėmesio skirs šalies nacionaliniam saugumui svarbiems infrastruktūros projektams. Rengiami infrastruktūros projektai, susiję su Pabradės, Rūdninkų, Ruklos poligonų pasiekiamumu valstybinės reikšmės keliais.
„Suprasdami valstybės nacionalinio saugumo poreikius ir glaudžiai bendradarbiaudami su Krašto apsaugos ministerija, siekiame operatyviai plėtoti krašto apsaugai svarbią kelių infrastruktūrą. „Infrastruktūros vystymas yra vienas iš pagrindinių Krašto apsaugos ministerijos prioritetų.
Savivaldybės Tarybos Sprendimai ir Diskusijos
Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose kyla įvairių diskusijų dėl verslo paramos, viešųjų darbų programų ir kultūros projektų finansavimo.
Tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas Konstantas Ramelis išreiškė didelį susirūpinimą dėl „Švenčionių švarą“ vėl užgriuvusių problemų.
Daug ginčų sukėlė Verslo plėtros fondo nuostatų pasikeitimai. Čia kai kurie tarybos nariai ėmė kelti klausimą apie tai, kad nuostatuose reikia įtvirtinti reikalavimą viešai skelbti paramos gavėjus ir jiems skirtas sumas.
Opoziciniai tarybos nariai reikalavo „iššifruoti“, kas tie 24 paramos gavėjai, bendrai gavę 25 tūkst. eurų lėšų. J. Deveikienė ne be pagrindo atkirto: per 4 kadencijas gerai įsisavino buvusių valdančiųjų kursą (tame tarpe - ir V. Debatuose dėl ataskaitos apie paramą verslininkams pasisakė daugelis tarybos narių.
Pavyzdžiui, Konstantas Ramelis siūlė jos nepatvirtinti, nes esą nėra žinoma ne tik kam skirta parama, bet ir kam ir dėl kokios priežasties atsisakyta ją suteikti. Kas liečia K. Ramelio pasisakymus, tai meras nepamiršo jo paklausti: argi jis nemato panašumo su tuo, kad V. Bulka neteikia savivaldybei ataskaitų apie tai, kaip panaudotos didžiulės savivaldybės keleivių pavėžėjimui skirtų dotacijų lėšos?
Tvirtinant Viešųjų darbų programą aikštėn išlindo bedarbiams labai nemalonus, naujos šalies valdžios „nuleistas“ faktas. Visų pirma, programą galima suplanuoti tik iki š. m. liepos 1 d., o vėliau Užimtumo rėmimo įstatymas ir socialinis modelis keisis.
Taryba leido Švenčionių socialinių paslaugų centrui įsigyti 3 lengvuosius automobilius ne brangesnius kaip po 17,4 tūkst. eurų.
Nuo tarybos kandidatūrų aptarimo perėjo prie kitų klausimų. Sutikęs su patvirtintos tarybos profesionalumu, vicemeras K. Trapikas staiga išreiškė pakankamai aštrią kritiką dėl to, kad festivalis „Ežerų sietuva“, kurio krikštatėvis esą yra jis pats, šiais metais vyks ne prie Bėlio ežero, o „prie fabriko tvoros“ Pabradėje.
Meras Rimantas Klipčius sutiko su juo ir pratęsė mintį: „Nurėžta 750 tūkst. eurų ir galima tik spėlioti, kur nusėdo šios lėšos…“.
Viešųjų Pirkimų Skelbimai
Savivaldybė skelbia viešuosius pirkimus įvairiems projektams įgyvendinti.
Finansiniai Aspektai ir Biudžetas
Vicemeras K. Trapikas reiškė susirūpinimą dėl to, kad reikės surinkti 6 proc. rajono biudžeto. Šiais metais laikiniesiems darbams (iki 2 mėnesių) bus priimta ne mažiau 85 asmenų. Bet tai yra labai mažai palyginus su 2016 m.: buvo planuota įdarbinti 350 asmenų, o įdarbinta 378 darbo ieškantys asmenys. Reiškia, šiais metais pajamų negaus apie 300 (!) socialiai pažeidžiamų asmenų, anksčiau gaudavusių nors laikinus darbus.
Finansavimo Sumažinimas Kultūros Centrams
Tarybos nariui Zenonui Zenkevičiui kilo klausimas, kodėl šalies valdžia taip sumažino finansavimą kultūros centrų Švenčionėliuose ir Pabradėje renovacijai, juk rajoną turėtų atstovauti netgi 4 Seimo nariai…
Biudžeto Plano Perversis
2016 m. pabaigėme sėkmingai - biudžeto planas perviršytas 7,9 proc. (2015 m. - 5,1 proc.). Šios lėšos, pagrinde, panaudotos ilgalaikių paskolų apmokėjimams.
Viešųjų Darbų Programos Finansavimas
Biržai skirtas finansavimas labai stipriai apkarpytas - 98208 eurų (2016 m. - 358,97 tūkst. eurų). Iš jų savivaldybės lėšų - 42 408 eurų (2016 m. - 155 tūkst. eurų).
Paramos Verslui Ataskaita
Verslo paramos ataskaitoje buvo reikalaujama viešai skelbti paramos gavėjus ir jiems skirtas sumas.
Informacijos sklaida
LŠTA (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija) metus išsiųsta per 900 įvairių pranešimų įmonėms aktualiais klausimais. Atstovavimo siunčiami valstybės institucijoms. Iš viso per 2015 metus buvo išsiųsta 138 raštai. Ataskaitos (žr. 1.1 priedas) valdymo sistemoje „SAPERION”. Interneto svetainėje www.lsta.lt žiniai kiekvieną dieną.
tags: #daugiabuciu #renovacija #svencioneliuose