Renovacija Tuskulėnų gatvėje: Moduliniai sprendimai, gyventojų nuogąstavimai ir miesto plėtros iššūkiai

Tuskulėnų gatvėje ir aplinkiniuose rajonuose vyksta intensyvūs pokyčiai, susiję su daugiabučių namų renovacija ir naujų statybų projektais. Šiame straipsnyje aptarsime modulinius renovacijos sprendimus, gyventojų nuogąstavimus dėl naujų statybų ir bendrus miesto plėtros iššūkius.

Daugiabutis namas po renovacijos. Šaltinis: vilnius.lt

Modulinė renovacija: Tvaresnis ir greitesnis sprendimas

Europos Sąjungoje „žalioji statyba“ ir atnaujinimo procesai, orientuoti į senų pastatų energinio efektyvumo didinimą, siejasi su taupymu ir mažesne įtaka klimato kaitai. Modulinė renovacija, kuriai dažniausiai naudojami mediniai skydai, laikoma „draugiškesne“ aplinkai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas pastebi, kad renovacijos spartai Vilniuje įtakos turi įvairūs veiksniai. „Vienas iš jų - sezoniškumas. Žiemą renovacijos procesai stoja, todėl tokios alternatyvos, kaip pastatų atnaujinimas skydais, gali spręsti šią problemą. Tikimės, kad būtent tokio tipo renovacija paspartins procesus sostinėje, o šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti Lietuvos miestai“, - teigia A. Bužinskas.

Anot VšĮ „Atnaujinkime miestą“ vadovės Eglės Randytės, modulinė renovacija - viena iš alternatyvų norint mažinti statybų sektoriaus poveikį klimato kaitai. „Be to, šiuo principu modernizuojant daugiabučius, skydai konkrečiam pastatui gaminami gamykloje. Tai reiškia, kad objekte jie montuojami nestatant pastolių ir fasado šiltinimo darbus galima atlikti kur kas greičiau“, - pasakoja ji.

Pasaulyje modulinė (skydinė) renovacija praktikuojama jau seniai. Puikių renovacijos pavyzdžių gausu Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse. Skydais atnaujinant pastatus siekiama mažinti įprastinės infrastruktūros poreikį, transportavimo ir logistikos mastą bei svarbiausia - taikyti į aukštesnio energinio efektyvumo standartą.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės paraiškas modernizuoti Taikos g. 99 esantį lopšelį-darželį „Justinukas“ ir du daugiabučius, stovinčius Tuskulėnų g. 6 ir Antakalnio g. 91.

Finansavimas ir planuojami darbai

Lopšeliui-darželiui „Justinukas“ skirta 3,4 mln. eurų, o dviem bandomiesiems pavyzdiniams daugiabučiams atnaujinti - apie 2,5 mln. eurų.

Vilniaus Justiniškių mikrorajono lopšelis-darželis „Justinukas“ duris atvėrė 1985 metais. Nuo statybos pradžios šis pastatas neatnaujintas, jo būklė prasta. Vaikų ugdymo įstaigoje nusidėvėjusi ir nebetinkama ilgalaikiam naudojimui inžinerinė sistema (vamzdynai), nėra vėdinimo sistemos, reikia atnaujinti fasadą, apšiltinti bei suremontuoti stogą, pakeisti duris. Planuojama, kad po atnaujinimo lopšelis-darželis pasikeis neatpažįstamai: bus pasirūpinta jo bendra išvaizda, senais vamzdynais, apšvietimu, sutvarkytos vidaus patalpos, įėjimas pritaikytas žmonėms su negalia. Ant darželio stogo taip pat numatoma įrengti saulės elektrinę. Skaičiuojama, kad bendros investicijos į tokį projektą sieks apie 3,4 mln. eur. Jis bus įgyvendintas Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

Po atnaujinimo vaikų ugdymo įstaiga pasieks A energinę klasę, o bendras šilumos energijos sutaupymas sieks ne mažiau kaip 60 procentų.

Dviem bandomiesiems pavyzdiniams daugiabučiams atnaujinti skirta apie 2,5 mln. eurų. Vienas iš jų statytas 1986 m., kitas - 1965 m. Abu pastatai seniai „reikalauja“ rūpesčio ir nuolatinės priežiūros. Planuojama, kad po modernizavimo abu šie pasieks A energinę klasę ir sutaupys daugiau, nei 70 procentų šilumos energijos.

Gyventojų nuogąstavimai ir klausimai

Nors modulinė renovacija žada greitesnį ir tvaresnį atnaujinimą, gyventojai išreiškia įvairias nuomones ir nuogąstavimus.

„Mes būsime bandomieji triušiai? Kodėl pasirinko mus, jeigu šis renovacijos metodas Lietuvoje visiškai naujas? O jeigu jis nepasiteisins?“ - klausė prie Antakalnio gatvės 91-ojo namo Marijona.

Šiam daugiabučiui, kaip ir Tuskulėnų gatvės 6-ajam bei Taikos gatvėje esančiam lopšeliui-darželiui „Justinukas“, bus taikomi modulinės, arba skydinės, renovacijos principai.

Tokios renovacijos kritikai tikino, kad įstrigus daugiabučių atnaujinimui jį paspartinti mėginama paknopstomis griebiantis kitokių metodų.

„Namas, aplipdytas tais mediniais sausainiais, gal ir gražiai atrodys, tiktai ar jame bus šilta?“ - klausė Tuskulėnų gatvės 6-ajame daugiabutyje gyvenantis Tadas.

Buvo ne vienas gyventojų susirinkimas, naują renovacijos modelį pristatė specialistai, bet Tadui vis tiek liko klausimų: „Paveikslėliai, vizualizacijos, kuriuos mums rodė, gražūs. Bet aš vis dėlto būčiau rinkęsis tradicines šiltinimo medžiagas. Tik manęs niekas neklausė.“

Jam pritarė Marijona, kuriai įtartina pasirodė projekto įgyvendinimo skuba. „Jeigu jau tiek metų pralaukėme, galėjome ir dar palaukti, juk dabar pats brangymetis“, - svarstė ji.

O gretimame Tuskulėnų gatvės 8-ajame name gyvenantis Olegas prisipažino pavydintis kaimynams: „Girdėjau, kad jų daugiabutis bus atnaujinamas naujoviškai. Gal kada nors ir mano namą tos naujovės pasieks, kai kaimynai įsitikins, kad yra naudos?“

Už renovaciją pasisakantis vyras pasakojo, kad kiekvieną vasarą tenka šalinti pelėsį kambariuose, - juo pasidengia lubos, sienų kampai šildymo sezono metu. Mat Olegas su šeima gyvena penktajame aukšte. Ir už dviejų kambarių šildymą moka ne tiek jau mažai - po 100-120 eurų.

Nors nuomonių yra įvairių, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) patvirtino savivaldybės paraiškas modernizuoti lopšelį-darželį „Justinukas“ ir du minėtus daugiabučius. Planuojama, kad šie projektai taps atspirties tašku ir pavyzdžiu taikant modulinės (skydinės) renovacijos principus Lietuvoje.

Naujos statybos Tuskulėnų gatvėje: Konfliktas tarp plėtros ir gyventojų interesų

Naujos statybos projektai Žirmūnuose, įskaitant Tuskulėnų gatvę, kelia gyventojų nerimą dėl žaliosios erdvės praradimo, automobilių parkavimo problemų ir estetinio vaizdo pablogėjimo.

Vizualizacija naujo projekto Tuskulėnų gatvėje. Šaltinis: delfi.lt

Naujas projektas Tuskulėnų g. 3A, kuriame planuojama statyti 27 butų namą, susilaukė didelio gyventojų pasipriešinimo. Gyventojai nuogąstauja, kad naujas namas paliks Tuskulėnų g. 1 namą beveik be automobilių stovėjimo aikštelės.

„Ir naujas namas turės mažiau vietų automobiliams, nei yra suplanuota butų. Lieka tik mūsų namo aikštelė, kurioje mes patys vos telpame“, - teigia A.Kanaporienė, Daugiabučio gyvenamojo namo Tuskulėnų g. 3, Vilniuje savininkų bendrijos pirmininkė.

Statybų užsakovė UAB „Statybų pliusas“ teigia, kad projektas bus idealiai tinkantis ir bus įrengta požeminė aikštelė bei papildomos stovėjimo vietos. Tačiau gyventojai išlieka skeptiški.

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pažymėjo, kad šioje teritorijoje leidžiama statyti ir didesnį statinį, nei ketina vystytojai, tačiau pabrėžė, kad nauja statyba galima tik tuo atveju, jei tai numatyta kompleksiniuose jo renovacijos projektuose ir yra tiesiogiai susieta su teritorijos revitalizacija (atgaivinimu).

Žirmūniečiai nerimauja dėl mikrorajono plėtros jį tankinant. Gyventojų teigimu, pirmiausia, iš vietos bendruomenės atimamas žaliasis plotas. Taip pat žmonės kelia klausimus dėl automobilių parkavimo, padidėsiančio automobilių kiekio jų kvartalo gatvėse ir prasto estetinio vaizdo.

Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad intensyvėjanti Žirmūnų plėtra yra natūralus miesto augimo procesas, o Žirmūnai iš sovietinio miegamojo rajono virsta daugiafunkcine miesto centro tąsa.

Tankinimas: Būtinas, bet atsargus metodas

Tankinimas Skandinavijoje populiarus miestų planavimo metodas, kai teritorijose, kuriose jau yra pastatų, statomi nauji. Tačiau vykdant rajonų plėtrą juos tankinant, reikėtų suprasti, kad šis metodas turi būti naudojamas atsargiai, o kai kuriais atvejais racionalus ir tvarus tankinimas yra neįmanomas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Urbanistikos katedros docentas dr. Matas Cirtautas yra sakęs, kad daug diskusijų kelianti nauja statyba senuosiuose mikrorajonuose yra galima, tačiau reiktų suprasti, kad šios teritorijos buvo suformuotos taikant visai kitus nei dabartiniai gyvenamosios aplinkos standartus.

Urbanistas aiškina, kad, nepaisant panašios pastatų estetikos, šios teritorijos gali būti labai skirtingos. Pirmieji, dažniausiai arčiau miesto centro išsidėstę mikrorajonai, nors juos sudarančių pastatų kokybė ir prastesnė, yra erdvesni, o per 5-6 dešimtmečius jie tapo ir „žalesni“ nei aplinkinės miesto dalys. Dėl patogesnės padėties ir laisvesnės struktūros, juose statomi pastatai, tikėtina, suteikia šiems urbanistiniams dariniams daugiau erdvinio išbaigtumo.

Kad žalio lopinėlio senos statybos mikrorajone atidavimas daugiabučiui be kompensacijos gyventojams nėra pavyzdingiausia praktika, sako ir „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Anot jo, mikrorajono tankinimas gali turėti įtakos ir kalbant apie NT kainą tame mikrorajone.

T. S. Kvainicko teigimu, kokią įtaką mikrorajono patrauklumui ir turto jame vertei turės vykstantys pokyčiai, reikėtų vertinti remiantis trimis aspektais:

• Ribotų patrauklių savybių didinimas ar mažinimas
• Naujo objekto santykis su prieš jį egzistavusiu objektu
• Jo santykis su kitais šalia išliekančiais objektais

Tarp senų pastatų atsiradęs naujas daugiabutis bendru atveju turi teigiamos įtakos, nes į jį atsikelia nauji gyventojai, dažniausiai kiek jaunesnio amžiaus. Tai turi teigiamos įtakos gyventojų kaitai, amžiaus vidurkio mažėjimo tendencijai, nes skatina keltis ir kitus gyventojus.

Taigi, Žirmūnų ir Tuskulėnų gatvės pavyzdys rodo, kad miesto plėtra ir renovacija yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus planavimo, gyventojų įtraukimo ir darnaus sprendimų priėmimo.

tags: #daugiabuciu #renovacija #tuskulenu #g