Daugiabučių namų renovacijos rangovai: atsiliepimai, problemos ir sprendimai Lietuvoje

Daugiabučių namų modernizavimas Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant pagerinti energinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę. Tačiau šis procesas dažnai susiduria su iššūkiais, o gyventojų atsiliepimai gali būti įvairūs. Panagrinėkime, kokios problemos dažniausiai kyla renovacijos metu ir kaip į jas reaguoja atsakingos įmonės.

Valstybinė parama ir informacinė pagalba

Valstybinė parama daugiabučių namų modernizavimui skaičiuojama pagal fiksuotą įkainį, kad gyventojai tiksliai žinotų, kiek lėšų galės gauti. Ši naujovė taikoma šiuo metu paskelbtame kvietime daugiabučiams modernizuoti siekiant B ir aukštesnės energinio naudingumo klasės naudojant įprastinę arba renovacijos skydais technologiją.

Agentūra parengė leidinį, kuriame pateikta išsami informacija apie renovacijos projektų įgyvendinimą nuo jų inicijavimo iki pat darbų pabaigos ir galutinio objekto pridavimo. Kartu parengta Būsto modernizavimo atmintinė, skirta senų daugiabučių namų gyventojams informuoti apie renovacijos galimybes ir privalumus. Vadovas bus reguliariai atnaujinamas, kad atspindėtų naujausius teisės aktų pakeitimus ir aktualijas.

Visais renovacijos klausimais gyventojai gali kreiptis ir APVA informacine telefono linija +370 614 99699.

Gyventojų patirtys ir nusiskundimai

Deja, ne visi gyventojai patenkinti renovacijos procesu. Pasitaiko atvejų, kai darbai vilkinami, o žmonės negali gyventi normaliomis sąlygomis. Šildymo sistemos gali būti nesutvarkytos, o gyventojams skaičiuojami pinigai už neatliktus darbus.

Vienas iš pavyzdžių - situacija Klaipėdoje, Šilutės pl. 10. Gyventojai skundėsi, kad už renovaciją atsakingi įmonės "Mano Būstas" atstovai ignoruoja jų prašymus ir skambučius. Taip pat buvo nusiskundimų dėl kieme paliktų statybinių atliekų, kurias įmonė žadėjo pašalinti.

UAB "Mano Būstas Baltija" pateikė atsakymą į gyventojų skundus, teigdama, kad įmonės atstovai neignoruoja gyventojų prašymų, į visus juos yra atsižvelgiama, su gyventojais nuolat bendraujama. Bendrovė organizavo gyventojų susitikimą renovacijos klausimais, o rangovas, UAB "Izoton", buvo įspėtas dėl kieme esančio sąvartyno ir teritorija buvo sutvarkyta. Šildymas name paleistas laiku, šildymo sistema funkcionuoja tinkamai. Namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbai apmokami pagal atliktų darbų kiekius, tad gyventojai papildomai neapmokestinami ir šiai dienai už atliktus darbus dar nemoka.

Tačiau gyventojų nusiskundimai dėl darbų kokybės išlieka aktualūs. Žirmūnuose, renovuojant daugiabutį, gyventojai išreiškė nepasitenkinimą dėl naudojamo tinko fasadui, elektros instaliacijos darbų apimties ir sumontuotų radiatorių ventilių kokybės. Jie teigė, kad investiciniame projekte buvo numatytos kokybiškesnės medžiagos ir didesnė darbų apimtis.

UAB „Magirnis“ vadovas Mindaugas Beišys paaiškino situaciją, kaip ją mato darbus atliekanti įmonė. Jis pabrėžė, kad rangovas veikia pagal projektavimo užduotį, kuri parengiama atsižvelgiant į gyventojų patvirtintą investicinį planą. Projektavimo užduotis nurodo Rangovui, t.y., kokias medžiagas ir technologijas naudoti. Taipogi dažnai susiduriame su situacija, kad įvykus konkursui, gyventojai įsivaizduoja, kad jie pirštu parodys, kokius produktus ir iš ko Rangovas turėtų nupirkti. Vėliau parinkus rangovą, gyventojai būna nustebę, kodėl neperkamos konkrečios medžiagos. Tokia praktika yra negalima ir mūsų bendrovė apie tokius įvykius informuoja kompetentingas institucijas. Kuo didesnis daugiabutis, tuo daugiau nuomonių, o gyventojų nuomonės ir norai dažnai nesutampa, domėtis pradedama ne iki projekto vykdymo pradžios, o jau įsibėgėjus procesui.

Anot M. Beišio, projektavimo užduotyje yra nustatoma naudoti silikoninį tinką, kuris yra savaime išsivalantis. Taip pat, projektavimo užduotis numato, kad termoventiliai turi būti 16-22 oC reguliavimo diapazono.

BETA specialistai pripažįsta, kad dažnai pasiskundžiama, jog administratoriai mažai bendrauja ir suteikia informacijos. Gyventojus neramina ir tai, ar jie nepraras valstybinės paramos, nespėję darbų pabaigti iki spalio 1 dienos. Paklaustas, ar skundai paprastai būna pagrįsti, BETA specialistas teigė, kad taip.

Statybos įmonės Lietuvoje

Lietuvoje veikia daug statybos įmonių, kurios siūlo įvairias paslaugas, įskaitant naujų pastatų statybą, renovaciją ir rekonstrukciją. Štai keletas pavyzdžių:

• ADESO - generalinis statybų rangovas, siūlantis visą statybos paslaugų spektrą - projektavimą, statybos darbų atlikimą bei generalinę rangą.
• Tilsta, UAB - stato ir remontuoja įvairiausių konstrukcijų ir sudėtingumo tiltus ir viadukus.
• Agentus, UAB - stato naujus pastatus bei renovuoja ir rekonstruoja senus statinius: visuomeninius, prekybos, gyvenamuosius, sandėliavimo paskirties pastatus bei biurus visoje Lietuvoje.
• UAB VERSLO - statybos įmonė, pasižyminti solidžia statybų sektoriuje sukaupta darbo patirtimi, apimančia projektus ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje.
• INFANTAS, UAB - didmeninė ir mažmeninė prekyba plieninėmis stogų ir sienų dangomis.
• Lankstonas - profiliuotų skardinių (plieninių) stogų ir sienų dangų gamyba bei prekyba.
• UAB „Stogų Sistemos“ - viena didžiausių Lietuvoje stogo dangų, lietaus nuvedimo sistemų, bei įvairių stogo priedų, skardos lankstinių prekybos įmonių.

Šios įmonės, ir daugelis kitų, prisideda prie Lietuvos statybos sektoriaus plėtros ir daugiabučių namų modernizavimo.

Kaip užtikrinti kokybišką renovaciją?

Kokybiškos renovacijos užtikrinimas - tai ne tik techninės priežiūros ar rangovo atsakomybė. Tam būtinas ir aktyvus gyventojų įsitraukimas - jie dažniausiai pirmieji pastebi trūkumus, kuriuos būtina fiksuoti ir laiku spręsti. Atnaujintas daugiabutis. Pastebėjus trūkumus - nelygiai sumontuotus langus, netinkamai atliktus šiltinimo darbus, radiatorių montavimą ar kitas problemas - svarbu viską užfiksuoti: daryti nuotraukas, užrašyti datas, aplinkybes ir detales. Tuomet gyventojai turėtų kreiptis į renovacijos projekto administratorių - jis atsakingas už darbų koordinavimą ir ryšį su visomis procese dalyvaujančiomis pusėmis. APVA duomenimis, šiemet gauta apie 30 gyventojų užklausų, dažniausiai dėl langų, radiatorių, šildymo stovų, vamzdynų keitimo, balkonų stiklinimo ar reguliavimo ir apskaitos prietaisų montavimo patalpų viduje.

Be to, APVA atlieka ir planines patikras statybų metu. Dažniausiai fiksuojami nedideli pažeidimai: netvarkingai laikomos medžiagos, neapsaugoti statybos produktai, nepašalintos šiukšlės, trūkstamas informacinis stendas, išmėtyti įrankiai ar ant praėjimų palikti elektros kabeliai. „Atrodytų - smulkmenos, tačiau tik dirbant tvarkingoje ir saugioje aplinkoje galima pasiekti kokybišką rezultatą“, - primena E. Baigus renovaciją, galutinį darbų įvertinimą atlieka VTPSI komisija. Jei jie atitinka techninį projektą, kokybės pažeidimų nenustatoma, surašomas statybos užbaigimo aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai.

Statybos įstatymas numato, kad garantinis terminas negali būti trumpesnis nei 5 metai matomiems darbams, 10 metų - paslėptiems statinio elementams, o 20 metų - jei nustatomi tyčia paslėpti defektai. Taip pat svarbu, kad įstatymas saugo gyventojus ir tuo atveju, jei rangovas tampa nemokus ar bankrutuoja - trejus metus po renovacijos užbaigimo galioja garantinė suma, kuri turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. Užs.

Daugiabučių namų renovacijos skatinimas

Pasidomėjus realia daugiabučių namų modernizavimo situacija, aiškėja, kad garsiai žadamos valstybės paramos gyventojai nesulaukia jau ne pirmi metai, o daliai namų renovacijos sąlygos apskritai tampa nebepriimtinos. Kas kaltas dėl tokio neveiksnumo?

Šio namo renovacijos projektą renovacijos projektus administruojančios viešosios įstaigos „Endive“ vadovė Jolita Maženienė patvirtino, kad valstybės paramos sutartis pagal pateiktą paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) buvo sudaryta tik rugpjūčio pabaigoje. Pasak jos, pasirašius sutartį su rangovu, planuojama 2025 m. pavasarį gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pagaliau pradėti darbus.

Bendrijos pirmininkė A. Zagurskienė sako, kad jai yra tekę prieš ketverius metus vykdyti kito namo renovaciją, tuomet procesas buvo žymiai greitesnis ir sklandesnis. „Tada viskas vyko daug greičiau ir paprasčiau. Suprasčiau, jei čia būtų labai daug tų renovacijų ir atsakingos institucijos turėtų daug darbo, bet iš tiesų tai čia labiau biurokratiniai procesai, kurie kasmet tik sudėtingėja ir atvirkščiai - ne skatina, o atbaido žmonių norą modernizuoti savo namus“, - sako A. Zagurskienė.

Kad procedūros prie šios valdžios tapo dar sudėtingesnės, padaugėjo dokumentacijos, prieštaravimų vienų teisės aktų kitiems, įvairių sprendimų, kurie dar labiau lėtina procesus, pašnekovei pritaria ir „Endive“ vadovė J. Maženienė. „Visur buvo sakoma, kad daugiabučių modernizavimas yra valstybės prioritetas, tačiau realybėje viskas išėjo atvirkščiai. Užuot supaprastinę procesus, leidę jiems vykti pilnu tempu, ypač pastaruoju metu darė viską, kad vykdyti renovaciją būtų kuo sudėtingiau. To priežasčių nesuprantame, nors dirbame šioje srityje jau daugiau kaip dešimtmetį, per tą laiką seniausiai galima buvo atidirbti procesus, suvienodinti reikalavimus ir viską supaprastinti užuot kūrus naujas pinkles“, - teigia ji.

Vėliau modernizuojamų namų skaičiai ėmė palaipsniui mažėti ir šiuo metu atnaujinama ne daugiau 400 namų per metus. Viso Lietuvoje reikia atnaujinti apie 35 tūkst. gyvenamųjų namų.

Atsakydamas į žurnalistų užklausą, APVA Komunikacijos skyrius patikslino, kad 2023 m. buvo įgyvendinti 278 projektai, o 2024 m. planuojama, kad bus užbaigti apie 167 namų modernizavimo procesai. Nors dabartinio aplinkos ministro kadencijos pradžioje buvo itin garsiai pareikšta, jog siekiamybė - 1000 renovacijų per metus, akivaizdu, kad iki išsikeltų tikslų - toliau negu iki mėnulio.

Skaičiai kalba patys už save:

Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės „Inoline group“ vadovė Rasa Klumbienė apgailestauja, kad belaukiant šių metų B energetinės klasės kvietimo, Aplinkos ministerija dar ir paskelbė informaciją apie planuojamus kvietimo pokyčius ir planuojamą preliminarų finansavimo intensyvumą, kuris gerokai šokiravo. Nors rinkoje yra daugiausia namų, kurie norėtų gauti valstybės paramą būtent B energetinės klasės modernizacijai, valstybė nusprendė šios kategorijos projektams sumažinti paramą net tris kartus.

Pasak R. Klumbienės, skelbiama, kad B energetinės klasės siekiantiems namams paramos intensyvumas sieks 10 procentų (buvo 30 proc.). A energetinės klasės 20 procentų (buvo 30 proc.), tuo metu pastatų atnaujinimui skydais siūloma 25 procentų parama. „Kyla klausimas, kodėl paramos dydžiu ribojamas pastato atnaujinimo būdo pasirinkimas, nors energijos suvartojimo sumažinimas nepriklauso nuo pastato atnaujinimo būdo. Mums, administratoriams, tikrai neaišku, ko valstybė siekia skirdama didesnį finansavimą skydinei renovacijai, kuri dar tik prasideda, turime mažai praktikų ir mažai norinčių rinktis šį metodą“, - sako R. Klumbienė.

tags: #daugiabuciu #renovacijos #rangovai