Daugiabučio Statyba Ant Valstybinės Žemės: Mokesčiai, Sąlygos Ir Tvarka

Daugiabučių namų bendrijų pirmininkus dažnai domina klausimas, ar verta nuomotis žemę iš savivaldybių po to, kai bus parengtas detalusis teritorijų planas. Kokios teisės ir pareigos atsiranda išsinuomojus žemę, ir kokios - jos nesinuomojant? Šiame straipsnyje panagrinėsime žemės nuomos klausimus, susijusius su daugiabučiais namais, įskaitant teises, pareigas ir mokesčius, bei galimybes valdyti žemės sklypą.

Neabejotinai kiekvieno daugiabučio namo gyventojams reikalinga atitinkama žemės dalis tam, kad būtų galima namą eksploatuoti. Šiuo metu dauguma naujesnės statybos daugiabučių gyvenamųjų namų stovi privačios nuosavybės teise priklausančiuose ar kitu teisėtu pagrindu valdomuose žemės sklypuose, tačiau senesnės statybos daugiabučiai namai paprastai stovi valstybinėje žemėje. Kai kuriais atvejais yra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, tačiau taip yra ne visuomet.

Šiuo metu daugiabučių namų savininkų bendrijos turi teisę nuspręsti: nuomotis žemės sklypus ar to nedaryti. Pažymėtina, kad galimybės visiškai atsisakyti bet kokių teisių į žemę, ant kurios stovi daugiabutis gyvenamasis namas, nėra, kadangi daugiabutis namas negali būti eksploatuojamas be jos. Daugiabutis namas stovi ant žemės ir tai yra laikoma jos naudojimu.

Žemės Nuoma Ir Mokesčiai

Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, asmenys, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais, bet nėra sudarę žemės nuomos sutarčių, įprastai privalo mokėti žemės nuomos mokestį, nebent savivaldybės tarybos sprendimu yra atleidžiami nuo jo.

Sprendimas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ar ne, turėtų būti priimtas įvertinus daugiabučio namo savininkų ir gyventojų interesus. Nusprendus tokios sutarties nesudaryti, tokio žemės sklypo atžvilgiu nei teisių, nei pareigų įgyjama nebūtų. Vis dėlto pareiga mokėti žemės nuomos mokestį išliktų, nebent, kaip buvo paminėta, savivaldybės taryba priimtų sprendimą nuo jo atleisti.

Sprendimas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį iš esmės reikštų žemės sklypo šeimininko vaidmens prisiėmimą. Žemės sklypo nuomos sutartimi nuomininkui perduodama išnuomojamo turto laikino valdymo ir naudojimo teisė, o konkrečios šalių teisės ir pareigos būtų numatomos žemės sklypo nuomos sutartyje. Nors tokias sutartis rengia valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija, tačiau jų sąlygos nėra kuo nors ypatingai griežtesnės, lyginant su kitomis nuomos sutartimis. Būsimas nuomininkas gali sutikti su pateiktomis sąlygomis arba atsisakyti tokią sutartį pasirašyti.

Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia būsimam nuomininkui derėtis dėl nuomos sąlygų, tačiau kartu ir nenumato valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai pareigos atsižvelgti į būsimo nuomininko siūlymus ar pageidavimus.

Teisės ir Pareigos Sudarius Žemės Nuomos Sutartį

Sudarius žemės nuomos sutartį kyla ne tik pareiga visapusiškai rūpintis bei prižiūrėti išsinuomotą žemės sklypą (pjauti žolę, prižiūrėti jame esančius želdinius ir augalus, valyti sniegą ir pan.), tačiau įgyjamos ir teisės, kurių žemės sklypo nuomos sutarties nesudariusios daugiabučių namų savininkų bendrijos neturi: sodinti augalus, įsirengti suoliukus, kitą poilsiui reikalingą infrastruktūrą, vaikų žaidimo ir/ar sporto aikšteles, technines eismo reguliavimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, transporto priemonių stovėjimo aikšteles ir kt.

Tiek sodinant augalus ar želdinius, tiek atliekant kitų objektų įrengimo darbus išnuomotame žemės sklype, gali reikėti atskiro nuomotojo sutikimo. Tai priklauso nuo žemės sklypo nuomos sutartyje įtvirtinto susitarimo. Tačiau kai kuriais atvejais, siekiant įrengti jame kokį nors įrenginį, privalu paisyti ir teisės aktuose keliamų reikalavimų.

Jeigu ketinama įrengti inžinerinius statinius, tokius, kaip transporto priemonių stovėjimo aikštelė ar kelio užtvaras, vien daugiabučio namų gyventojų ir savininkų priimto sprendimo nepakaks, tam būtina parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Dėl kelio užtvaro atskirai pažymėtina ir tai, kad jeigu jis yra įrengiamas taip, kad gali būti kilnojamas iš vienos vietą į kitą, nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus jo vertės arba jo matmenų įvertinimo koeficientas K < 10 (apskaičiuojamas pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 22 punkte numatytą formulę), nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas.

Savivaldybės Iniciatyvos Ir Daugiabučių Namų Bendrijų Veikla

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma savivaldybių nėra finansiškai pajėgios įrengti minėtą infrastruktūrą bei sukurti daugiabučių namų savininkų ir gyventojų pageidaujamą aplinką, siekdamos gyventi gražioje ir patogioje aplinkoje tokios iniciatyvos turėtų imtis pačios daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos. To įgyvendinti nepavyks be sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties.

Prievolė mokėti žemės sklypo nuomos mokestį neturėtų būti lemiamas kriterijus priimant tokį sprendimą, kadangi jį mokėti gali tekti bet kuriuo atveju. Vis dėlto sudarius žemės sklypo nuomos sutartį įgyjama daugiau teisių į žemės sklypą, todėl toms daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, kurios nori ne tik naudoti, bet ir valdyti žemės sklypą bei turėti galimybę jame sodinti augalus, įsirengti žaidimų, poilsio aikšteles ir kitus įrenginius, neabejotinai naudinga sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija kviečia daugiabučių namų administratorius bendradarbiauti kuriant patogų daugiabučių namų kvartalų tvarkymą. Administracijos iniciatyva Šiaulių miesto teritorijoje yra parengti teritorijų planavimo dokumentai (DP) ir žemėtvarkos planavimo dokumentai (ŽSFP), kuriuose yra suprojektuotos žemės sklypų ribos.

Daugiabučiam namui eksploatuoti suprojektuotos žemės sklypo ribos yra projektinės - jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau suprojektuotos ribos suteikia galimybę, nerengiant jokio žemės planavimo dokumento, daugiabučio namo administratoriui inicijuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypas yra registruojamas VĮ Registrų centre (tai atlieka Šiaulių miesto savivaldybė kaip valstybinės žemės patikėtinis).

Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Įregistruotą žemės sklypą DNSB ar kitas administratorius, kuriam yra pavesta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį bendrijos narių vardu, gali išsinuomoti žemės sklypą ir tokiu būdu įgyti visas nuomininkui priskirtas teises.

Svarbu paminėti, kad organizuojant daugiabučio namo bendrijos narių susirinkimą dėl valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, reikalingos daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti nuomos, būtinas DNSB balsavimas dėl sprendimo pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu.

DNSB tiksliai žino (nes žemės sklypas yra paženklintas riboženkliais), kokia teritorija yra priskirta jų administruojamam daugiabučiam namui, o tai suteikia teisę patiems nuspręsti dėl teritorijos tvarkymo, priežiūros, apželdinimo sprendimų bei naujų objektų statymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės žemės nuomininkas įgyja statytojo teisę: „nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“.

Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostata, atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: „statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d.

Automobilių parkavimo aikštelių projektavimas ir statymas vykdomas pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.

Valstybinės Žemės Nuomos Sąlygos Ir Tvarka

Valstybinės žemės nuomos sąlygos ir tvarka yra apibrėžtos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Svarbu žinoti pagrindinius aspektus:

• Nuomotojas gali būti:
  • Savivaldybių tarybos - valstybinės žemės sklypus (jų dalis), perduotus patikėjimo teise savivaldybėms.
  • Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) yra priskirtas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui.
  • Nacionalinė žemės tarnyba - visais kitais atvejais.
• Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
• Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai.
• Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.
• Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.
• Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
• Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.
• Valstybinės žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas be aukciono, jeigu:
  • ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus nustatytus atvejus.
  • ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio arba Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 222 straipsnio nuostatomis įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis - plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą (toliau - energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti.
  • Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose - 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
• Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka.
• Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri savivaldybės.
• Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant be aukciono statiniams eksploatuoti ar atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams įgyvendinti, savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus.
• Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
• Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama.
• Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartyje numatoma valstybinės žemės nuomotojo pareiga savo lėšomis perskaičiuoti aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio dydį, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertė, nustatyta nuomos sutarties sudarymo metu, tampa mažesnė už šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, kalendoriniais metais.
• Išlaidos, susijusios su nuomos mokesčio perskaičiavimu, padengiamos nuomininko, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas nuomos mokesčiui perskaičiuoti pateikia individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrin...

Žemės Nuomos Mokestis Klaipėdoje

Klaipėdos m... Šiai dienai dauguma žemės savininkų moka ne didesnį kaip 50 litų metinį žemės mokestį. Tačiau vyriausybė jau siekia pataisyti teisės aktus - tada mokestis už namų valdų sklypus miestuose pakiltų kelis kartus - iki tūkstančių litų, o apleistų žemių savininkams - keliasdešimt procentų. Pagal pateiktus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis, už ankstesnius mokestinius laikotarpius žemės mokesčio yra nesumokėję apie 70 tūkst. privačios žemės savininkų. Beveik 100 tūkst. gyventojų šio mokesčio nemoka kelerius metus iš eilės.

Neretai žmones klaidina skirtingos mokesčių mokėjimo datos. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad šiemet, kaip ir kasmet, žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 2 dienos (lapkričio 1-oji yra ne darbo diena). Tačiau tuo pat metu gyventojus pasiekia ir vietos savivaldybių laiškai, kuriuose yra nurodoma sumokėti šį mokestį už nuomojamą valstybės žemę iki lapkričio 15 dienos.

Už laiku nesumokėtą žemės mokestį, nuo kitos dienos, kai baigiasi įstatymo numatytas mokesčio sumokėjimo terminas, yra pradedami skaičiuoti delspinigiai. Tačiau jie skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų. Šiai dienai delspinigių dydis yra 0,03 % už kiekvieną pavėluotą dieną.

Gyventojai visada gali sužinoti kokio dydžio mokestį jie turi mokėti už turimą žemės sklypą. Tai padaryti gali keliais būdais: prisijungę prie elektroninio deklaravimo sistemos arba paštu gavę popierinę deklaraciją. Taip pat galima pasiteirauti paskambinus trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 arba bet kuriame VMI skyriuje.

Dabar žemės mokestis skaičiuojamas nuo sklypo kainos, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, kurią Vyriausybė yra patvirtinusi 1999 metais. Žemės savininkams mokesčio dydį apskaičiuoja VMI teritoriniai skyriai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pateiktus Registrų cetro.

Taip pat savivaldybių tarybos turi teisę kai kuriems gyventojams šį mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti. Šiai dienai metinis žemės mokesčio tarifas sudaro 1,5 % žemės kainos. Žemės ūkio paskirties, daugiabučių ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų bei kooperatinių bendrovių žemei taikomas 0,35 % tarifas. O 0,05 % tarifas taikomas sodininkų bendrijų, namų valdų žemei ir sklypams prie daugiabučių namų ar naudojamų ūkinei - komercinei veiklai.

Vyriausybė nusprendė keisti dabar galiojančius žemės mokesčio tarifus. Kartu su kitų metų Biudžeto įstatymu Seimui yra teikiami ir Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai. Tokiu būdu siekiama įteisinti, kad mokestis už privačią žemę, kaip ir mokesčiai už visą kitą nekilnojamąjį turtą, priklausytų nuo rinkos vertės. Todėl nuo 2013 metų siūloma pereiti prie žemės apmokestinimo, atsižvelgiant į jos vidutinę rinkos vertę, kuri būtų nustatoma masiniu arba individualiu vertinimu 5 metams.

O kad būtų išvengtas kai kuriuose vietovėse staigus žemės vertės padidėjimas, dėl ko tų žemių savininkams mokestis padidėtų kone dešimtis kartų, siūloma įteisinti 4 metų (išskyrus apleistas žemes) pereinamąjį laikotarpį. Taip pat Vyriausybė siūlo įteisinti 0,01 - 4 % žemės mokesčio tarifų ribas nuo naujausios vertės, o konkrečius tarifus palikti nustatyti savivaldybių taryboms, kurios taip pat turės teisę taikyti mokesčio lengvatas - sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Pereinamuoju laikotarpiu žemės vertė, nuo kurios mokamas mokestis, būtų didinama po 20 % skirtumo tarp buvusios nominalios ir nustatytos naujos vidutinės žemės rinkos vertės.

Registrų centras pranašauja, kad po to kai bus pradėta skaičiuoti žemės mokestinė vertė pagal rinkos kainą, derlingose Lietuvos vietovėse, kuriose labiausiai išplėtota žemdirbystė, mokestinė žemės vertė sumažėtų arba nežymiai pakistų.

Pasak Registrų centro specialistų, 7 hektarų žemės ūkio paskirties sklypas Vilniaus rajone, Avižienų seniūnijoje, Bajorų kaime, pagal senąją metodiką buvo įvertintas beveik 19 tūkst. litų, o šiandien sklypo vidutinė rinkos vertė siekia 1,2 mln. litų. Ir taikant dabartinį 0,5 % tarifą, tokio sklypo savininkas per metus turėtų sumokėti 6000 litų žemės mokesčio.

Žemės ūkio paskirties žemei būtų taikomos išlygos - daugeliu atveju žemės ūkio veiklai reikalingi dideli plotai, o iš tokios žemės gaunamos ekonominės naudos mastas yra ribotas, todėl kaip ir šiuo metu tai žemei būtų pritaikytas 0,35 % vertės mažinimo koficientas.

O siekiant sumažinti neprižiūrimos žemės plotus ir apriboti spekuliaciją žemės rinkoje, siūloma apleistai žemei taikyti maksimalų 4 % mokesčio tarifą. Taip pat, tokios žemės savininkui nebus galima pasiūlyti jokių mokesčių lengvatų. Neprižiūrimai žemei būtų perpus sumažintas (iki 2 metų) pereinamasis vertės pasikeitimo laikotarpis, pirmais metais taikant 1,5 %, o antrais - 2,5 % tarifą.

2010 metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėjo sumokėti apie 53 mln. litų. Lietuvoje yra per 900 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka tik apie 550 tūkst. gyventojų ir bendrovių. Didžiajai daliai mokėtojų mokėtina suma nesiekia 50 litų, tokių visame krašte yra apie 320 tūkst.

Žemės mokesčio mokėtojai 2007 metais sumokėjo daugiau kaip 45 mln. litų, 2008 metais - beveik 48 mln. litų, o 2009 metais - 49 mln. litų.

Prašymai „Atlyginimo už galimybę statyti nuomojamame valstybiniame žemės sklype“ teikiami Šiaulių miesto savivaldybės administracijai el. p. Detalesnę konsultaciją dėl užstatymo mokesčio suteikti gali Žemės valdymo skyriaus vyr. specialistas Egidijus Bučys te. Nr. 841 509 583.

tags: #daugiabutis #ant #valstybines #zemes #kiek #moketi