Butų kainos Jono Basanavičiaus gatvėje Vilniuje: apžvalga ir tendencijos

Vilniaus centras ne išimtis, nes mieste gyvenant reikia gyventi miestietišką gyvenimą, o tikrasis miesto gyvenimas visada verda centre. Vilniaus centrui priskiriamos tik žemutinės Senamiesčio ir Neries/ Vilnelės slėnio rajonai.

Kitiems centras yra Žirmūnai, Šeškinė, Antakalnis ir Žvėrynas. Daugelio nuomone, Vilniaus centras - dešinė Neries pakrantė su Šnipiškėmis ir kairėje Neries pakrantėje susiformavęs Vilniaus Senamiestis bei Naujamiesčio ir Užupio rajonai. 2017 - 2018 metai yra naujos statybos objektų bumo metai. Ypač daug objektų statoma Vilniaus centre.

Istoriškai Vilniaus centre susikoncentravusi pagrindinė miesto infrastruktūra: pramogų objektai - teatrai, muziejai, restoranai, naktiniai klubai, pagrindinė mokslo ir ugdymo infrastruktūra - Vilniaus Universitetas, kolegijos, mokyklos ir darželiai. Taip pat pakankamai medicinos paslaugas teikiančių centrų. Dėl to Vilniaus centras patrauklus visų amžiaus grupių gyventojams.

Butai Vilniaus Senamiestyje labiausiai patrauklūs vidutinio amžiaus aktyviems žmonėms, tačiau tiems, kas nemėgsta triukšmo, geriau įsigyti būstą ramesnėse Naujamiesčio ar Užupio rajonų gatvelėse.

Didžioji dalis parduodamų butų Vilniaus centre yra antrinės rinkos objektai, t.y. tokie, kurie jau turėjo savininkus. Daugiausia tai butai XIX-XX amžiaus namuose, daugelio jų stovį galima apibūdinti kaip vidutinį. Nors butai dažniausiai yra tokie, kokių miegamųjų rajonų gyventojai turėtų pavydėti, tačiau namo stovis dažniausiai prastas: apleistos laiptinės, avarinės būklės stogai, elektros instaliacija ir kanalizacija taip pat prieštvaninės būklės.

Visais atžvilgiais labiau užtikrintas variantas yra naujos statybos butas Vilniaus centre. Tokiame name kuriasi panašus socialinio lygio žmonės, bus sutvarkyti koridoriai, puikaus stovio instaliacija ir inžinerinė infrastruktūra.

Rinkdamiesi naujos statybos butą, ieškokite buto su mechaninio vėdinimo arba kitaip - rekuperacijos sistema. Dėl paveldosaugos reikalavimų pastatų išvaizdai, gana daug naujų butų įrengiama senų pastatų korpusuose.

Faktoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis naujos statybos butą Vilniaus centre

Norint komfortiškai gyventi Vilniaus centre, bute yra būtinas vėdinimas, geriausia su šilomogrąža, vadinama rekuperacija. Jei tai yra ortakinis vėdinimas, tuomet oras paduodamas ir ištraukiamas iš kiekvieno kambario, bet galima reguliuoti tiekiamo oro srautus. Geriausia, jei oro paėmimas yra ant stogo, ten švaresnis oras nei fasado lygyje.

Taip pat svarbu, kad kiekvienam butui ir net atskiriems kambariams būtų reguliuojama šiluma. Jei tai A ir aukštesnės energinės klasės butas, tokiame visiškai pakanka elektrinio šildymo. Patogu, jei prie žaliuzių, stoglangių yra atvesti valdymo ir elektros maitinimo laidai. Tai leistų įsirengti nuotolinį žaliuzių, stoglangių valdymą.

Neturint aukštos kvalifikacijos statybinės patirties, gana sunku įvertinti statybos ir apdailos technologijas bei jų instaliaciją. Abejotinas jungties tarp trisluoksnių plokščių sprendimas. Montavimo putos šioje vietoje greitai sudūlės. Šiai jungčiai turi būti naudojami poliuretaniniai hermetikai.

Neteko girdėti, kad per pastaruosius dešimtmečius Vilniaus centre būtų atsiradęs naujas savivaldybės darželis ar mokykla. O jaunų šeimų skaičius Vilniaus centre vis didėja. Ypač jaunos kartos atstovų padidėjo pristačius centre naujų butų. Daug naujos statybos butų įrengta Aguonų - Šaltinių gatvių rajone, Užupyje, Naujamiestyje, Birželio 23-iosios gatvės rajone, Vilniaus duonos kombinato vietoje, Algirdo - Mindaugo gatvių rajone.

Autoparkingo problemos taip pat gali kilti, jei dominuos gyvenamoji statyba. Nors dalis naujos statybos namų turi parkingą greta namų, požemines aikšteles, tačiau, jei efektyviau būtų derinama komercinės paskirties objektų statyba su gyvenamąja, tai leistų diferencijuoti žmonių srautus dienos metu, efektyviau būtų išnaudojamos automobilių parkavimo vietos.

Didžiausią patrauklumą centre turi butai, iš kurių atsiveria gražūs vaizdai į miestą. Suprantama, kad gražų vaizdą turės apie pusę butų. Kita pusė langų išeina į vidinį kiemą ar į kitapus gatvės esantį namą. Pageidaujantys buto su gražiu vaizdu naujos statybos name Vilniuje, laimi greičiausi, kurie turi galimybę rinktis butus dar nepastatytame name.

Tačiau butas su gražiu vaizdu pro langus dar nereiškia, kad garantuotai tokį vaizdą turėsite. Nėra jokių garantijų, kad po kelerių metų priešais langus neišdygs naujas daugiabutis. Tokiu atveju investicija į vaizdą ir būstą praras dalį vertės. Todėl, renkantis butą, reikia įvertinti galimų statybų situaciją. Jei priešais yra tuščias sklypas ar avarinės būklės namas, tai greičiausiai juos pakeis naujas pastatas.

Patys gražiausi vaizdai atsiveria nuo Vilniaus kalvų ar Vilnios terainio šlaito. Vilnios terasinis šlaitas puslankiu juosia Vilniaus Senamiestį per vidurį perkirstas Vilnelės. Iš vienos pusės tai Užupio kalva, kur gana daug naujos statybos pastatų. Vilniaus senamiestyje ant Vilnios kairiojo lšlaito, Barbakano kalno naujos statybos butai turės puikų vaizdą į Vilniaus Senamiestį. Naujų namų kvartalas vystomas Vilnelės slėnyje, Užupio rajone.

Naujas daugiabutis Jono Basanavičiaus gatvėje Kėdainiuose

Po kone 30 metų pertraukos į Kėdainius vėl sugrįžo naujų daugiabučių statybos. Pamažu į pabaigą einančio naujojo Kėdainių daugiabučio J. Basanavičiaus g. 148B daugiabutis namas, planuojama, į naujakurių rankas bus atiduotas jau baigiantis ateinančiam pavasariui.

Prieš pradedami vykdyti šio daugiabučio statybų projektą, atlikome rinkos tyrimus, gyventojų apklausas. Paaiškėjo, kad Kėdainiuose naujos statybos butų poreikis tikrai yra. Lyginome naujos statybos nekilnojamojo turto paklausą Kėdainiuose su kitais miestais, lyginome, kiek yra nuperkama naujos ir senos statybos butų, aišku, mes Kėdainiams tuos skaičius sumažinome iki minimumo, tačiau gauti duomenys vis vien rodė, kad šis daugiabučio projektas turėtų būti sėkmingas. Kol kas situacija yra puiki. Džiaugiamės, kad jau dabar šiuo būstu susidomėjimas yra didelis, žmonės jau rezervuojasi butus“, - tvirtina daugiabučio namo J. Basanavičiaus g. projekto įgyvendintojai.

Naujasis daugiabutis Kėdainiuose yra statomas laikantis visų aukščiausių kokybės standartų. Taip pat statydami šį namą visais statybų etapais naudojame tik aukštos kokybės medžiagas. Pavyzdžiui, visi namo langai bus vitrininiai su net trimis stiklo paketais, butų įėjimo durys - šarvuotosios su bene geriausiomis spynomis. Butuose bus aukštos 2.8 m lubos. Visi butų langai orientuoti į saulėtąsias puses. Negana to, namo teritorijoje bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, prie kurių gyventojai per savo išmaniuosius įrenginius galės bet kada prisijungti.

Projektuotojai daugiabučio teritorijoje taip pat numatė ir laisvalaikio zonas - bus įrengta vaikų žaidimo aikštelė, suolai. J. Basanavičiaus g. 148A bus tikrai išskirtinė vieta gyventi, mat gyventojai turės aptvertą teritoriją, be to, visas jos perimetras bus stebimas vaizdo kameromis, kurių siunčiamus vaizdus galės matyti kiekvienas namo gyventojas. Tad projektuodami šį namą labai pasistengėme, kad būtų apgalvotos visos patogiam ir komfortiškam gyvenimui reikalingos detalės“, - sako T.

Naujasis J. Basanavičiaus g. Name numatyti labai įvairaus dydžio butai - nuo 30 iki 80 kv. m, tačiau jei pirkėjai pageidautų erdvesnio būsto, būtų nesunku erdvę išplėsti iki norimo dydžio ploto. Mat pirmiesiems pirkėjams yra galimybė būstą patiems išsiplanuoti pagal savo poreikius.

Kadangi name nėra laikančių sienų, buto išplanavimai gali būti labai įvairūs. Jau dabar besirezervuojantiems butus mes patys padarome sienų pertvaras pagal klientų pageidavimus be jokių papildomų mokesčių ir žmogus gali susidėlioti taip, kaip jiems norisi. Vėliau butai jau bus paruošti pagal mūsų architekto parinktus išplanavimus“, - sako T.

J. Basanavičiaus g. 148B butai yra parduodami su daline apdaila, t. y. Visuose butuose bus įrengtas grindinis šildymas, kiekvienam kambariui bus sumontuoti šildymo galios reguliatoriai. Grindinio šildymo privalumas - kai nėra radiatorių, yra optimaliau ir estetiškiau išnaudojamas patalpų plotas. Taip pat naujieji butai išsiskirs itin erdviais kone 10 kv.

Namo gyventojų lauks erdvios ir šviesios naujutėlaitės laiptinės. Kėdainių J. Basanavičiaus g. 148B projekto vystytojas bendrovė „Neries rezidencijos“ su įvairiais savo nekilnojamojo turto projektais, kurių vienas - daugiabučių kompleksas Vilniuje „Neries ardai“, yra laimėję ne vieną konkursą ir apdovanojimą. J. Basanavičiaus g. 148B namas yra išsidėstęs patogioje miesto vietoje, šalia daug erdvės pasivaikščiojimams, laisvalaikiui, Vytauto parkas.

Ilgalaikė butų nuoma Vilniaus senamiestyje

Didžiausia Baltijos šalyse ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ ilgalaikei nuomai pasiūlė 26 pilnai įrengtus naujus butus, esančius Vilniaus senamiestyje. Projektuodami ir vystydami projektą B10 Vilniaus senamiestyje turėjome aiškų matymą, kad dalis komplekso bus gyvenamosios paskirties pastatai. Atlikę nekilnojamojo turto rinkos analizę, nusprendėme, kad šiuo metu racionaliausias sprendimas yra šiuos naujus butus pasiūlyti ilgalaikei nuomai“, - sako Rafal Piotr Rybkowski, „Lietuvos draudimo“ investicijų direktorius Baltijos šalyse.

B10 projektas įkurtas istorinėje ir patrauklioje senamiesčio dalyje su pilnai išvystyta infrastruktūra. Ši vieta yra patogi galvojant ir apie kasdienius gyventojų poreikius, ir apie pramogas bei turiningą laisvalaikį“, - pažymi R. P. Rybkowski. Dviejuose B10 komplekso gyvenamosios paskirties pastatuose iš viso yra įrengti 26 modernūs butai, kurių plotas svyruoja nuo 42 iki 92 kv. m.

B10 biurų ir butų kompleksas buvo statomas siekiant įveiklinti neišvystytą sklypą greta „Lietuvos draudimo“ senojo pastato J. „Naujų pastatų architektūra subtiliai įsilieja į istorinį Vilniaus senamiesčio kraštovaizdį. Be to, kompleksas pasižymi ne tik išskirtiniu dizainu, bet ir aukščiausiais tvarumo bei energinio efektyvumo standartais.

Pastatų kompleksas taip pat turi jaukias medžiais ir gėlėmis apsodintas žaliąsias zonas, kuriomis galės naudotis nuomojamų butų gyventojai“, − sako „Lietuvos draudimo“ investicijų direktorius. B10 projektą suprojektavo tarptautinis architektų biuras „Archinova“ kartu su Danijos architektų studija „PLH Arkitekter“, generalinis projekto rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“. Bendra projekto investicija viršijo 20 mln.

Ruošiantis komplekso statyboms buvo atrasta archeologinė vertybė - XVI a. pabaigos - XVII a. Tai pėdsakas iš baroko epochos - ūkinės paskirties pusrūsis su gerai išsilaikiusiu akmenų grindiniu, virš kurio galėjo stovėti gyvenamosios patalpos. Atidengta baroko laikų architektūros vertybė moderniai įkomponuota „Lietuvos draudimo“ administracinio pastato hole ir pro vitrininius langus matoma iš Jono Basanavičiaus gatvės.

Komplekso B10 ilgalaikė butų nuoma realizuojama, bendradarbiaujant su partneriu bendrove „COME2Rest“.

Apskritai keičiasi NT žemėlapis. Žmonėms, kurie perka 200-400 kv. patrauklaus - kokybiško, estetiško, didelio būsto paklausa toliau didėja, pasiūla - taip pat.

Prabangaus būsto rinka Vilniuje

Lietuvoje nėra daug prabangaus NT projektų plėtotojų, tačiau pastaruoju metu ėmė daugėti pardavimo-pirkimo sutarčių antrinėje tokio būsto rinkoje. Apskritai Vilniuje kokybiško, prabangaus būsto pasiūla atsirado apie 2015-2016 metus, kai ekonomika atsitiesė po 2008-2012 metų sunkmečio. Tuo metu NT verslas pradėjo investuoti į gero būsto statybų projektus, sostinės centre - taip pat.

NT pirkimas ir pardavimas vyksta ciklais, kurie trunka maždaug dešimtmetį. Tam tikri žmonės, kurie anuomet įsigijo naują prabangų būstą, jį keičia. Vieniems jis tapo per ankštas, kitiems - per didelis, vieni iš buto keliasi į namą, kiti, vaikams užaugus, didelį būstą keičia į mažesnį. Tokiu būdu rinkai pasiūloma unikalaus, gero NT.

Jų sandoriai yra milijoniniai, nes tai yra didelis, neseniai statytas ir visiškai įrengtas 200-300 kv. metrų dydžio būstas, turintis infrastruktūrą, automobilių parkavimo vietas. Vidutinė tokio NT kvadratinio metro kaina sukasi apie 10 tūkst. eurų.

Pavyzdžiui, Majamyje yra pastatytas architektės Zahos Hadid projektuotas prabangus 63 aukštų daugiabutis - „One Thousand Museum“ dangoraižis. Mažiausi butai jame yra 300-400 kv. metrų ploto, didžiausi - apie 1000 kv. metrų. Vilniuje jau yra statomų arba įrengiamų 400-500 kv. metrų ploto butų. Pavyzdžiui, Vilniuje, ant Subačiaus kalno esančiame kvartale „Misionierių sodai“, yra bene daugiausia sostinėje didelių būtų.

Vienas svarbiausių ir patraukliausių pavyzdžių Naujamiestyje - J.Basanavičiaus gatvėje 28. Tai unikalus XX a. pradžios modernizuoto neoklasicizmo stiliaus statinys - 1910-1912 m. pastatyti Rusijos valstybinio Valstiečių žemės banko skyriaus rūmai. Naujieji savininkai pastatą, ties kuriuo yra ypač gražus vidinis kiemas, rekonstruoja į prestižinių apartamentų kompleksą „Basanavičiaus 28“, išsaugodami istorinius ir fasado, ir interjero elementus. Šio NT projekto plėtotojai gavo leidimą požeminei parkavimo aikštelei įrengti.

Rekonstrukcijos projektą parengė garsi architektūros studija „Do Architects“ - ši studija projektavo ir „Misionierių sodus“. Aukštos lubos, lipdiniai, freskos, plačios laiptinės - tokiame pastate neįmanoma buvo skaidyti erdvių į mažus būstus. Projektas bus baigtas ir šiuo metu jame jau yra parduota 70-80 proc. būstų, kuriuose šiuo metu vyksta įrengimo darbai.

Apskritai tai yra Vilniaus specifika, kad miesto centre ar arčiau jo nėra prabangių kvartalų. Žmonės, norėdami sostinėje gyventi kokybiškai, turi arba gyventi už miesto, arba pirkti būstą arčiau centro ir jį pasididinti.

NT mokesčių įtaka

Didėjantys NT mokesčiai sukėlė gana didelį bruzdesį antrinio būsto rinkoje - padidino jo pasiūlą. Žmonės, kurie turėjo daugiau NT, nei jiems reikia, arba tokį NT, kuris nedavė jokių pajamų - kuris buvo nenaudojamas, pastaruoju metu tai parduoda. Tai teigiamas poveikis, kuris užtikrina NT rinkos pusiausvyrą.

Užtat šiuo metu skaičiuojama, koks bus, tarkim, pajamų už būsto nuomą ir būsimo NT mokesčio balansas. Taip pat jų būta rekordinio dydžio, kai būsto Vilniuje kaina siekė ir 2 mln., ir 3 mln. eurų. Prieš kokius penkerius metus to net tikėtis nebuvo įmanoma.

Būsto nuomos tendencijos

Viena priežasčių - žmonės ieško, bet vis dar neranda didelio ploto būsto. Jeigu yra poreikis gyventi dideliame bute, tie žmonės ir nuomojasi jį didelį. Tai - jų nuostata, kurios jie nelinkę keisti. Kita dažna priežastis - žmonės būna nusipirkę būstą, kurio statybų arba įrengimo darbai dar nėra baigti. Tam reikia nemažai laiko, todėl vieni iš jų nusprendžia kol kas gyventi senajame būste, o kiti jį parduoda ir gyvena išsinuomotame.

Pagrindiniai tokio būsto pirkėjai yra lietuviai. Statistikos duomenys beveik nesikeičia - su užsieniečiais sudaroma maždaug penktadalis ir nuomos, ir NT pardavimo sandorių. Vieni tokių pirkėjų atvažiuoja gyventi į Lietuvą dėl šeiminių aplinkybių, kiti - dėl darbų.

Kaupiamosios lėšos daugiabučių namų atnaujinimui

Nuo 2026 m. sausio dalis daugiabučių gyventojų sąskaitose pamatys pasikeitusias kaupiamųjų lėšų sumas. Pokytis nėra namų administratoriaus sprendimas, tai - valstybės nustatyto privalomo minimalaus tarifo taikymas pagal 2025 m. patvirtintą tvarką. 2025 m. gegužės 7 d. Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas minimalus tarifas, todėl ankstesni mažesni tarifai nebegali būti taikomi. Dėl to nuo 2026 m. sausio 1 d. kai kuriems namams kaupiamosios lėšos perskaičiuojamos iki naujo privalomo minimumo - 0,1025 Eur už kv. m.

Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos paprastai: mėnesio įmoka = tarifas (Eur/kv. m) × buto plotas (kv. m). Tai reiškia, kad kiekvienam kvadratiniam metrui mėnesio įmoka didėja 1,02 cento. Taigi, 40 kv. m ploto butui kasmėnesinis įmoka išaugs 0,41 Eur, 50 kv. m ploto butui - apie 0,51 Eur, 60 kv. m - apie 0,62 Eur, 80 kv.

Gyventojams svarbiausia suprasti principą: tarifas yra eurai už kvadratinį metrą, o galutinė suma priklauso nuo buto ploto. Šios lėšos kaupiamos konkretaus namo reikmėms: stogo, vamzdynų, fasado, laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo elementų remontui ar atnaujinimui. 2026 m. liepos 1 d.

Nuo 2026 m. liepos 1 d.:

• Gera būklė - tarifas lieka bazinis;
• Vidutinė būklė - tarifas gali didėti 2 kartus;
• Bloga būklė - tarifas gali didėti 3 kartus;
• Labai bloga būklė - tarifas gali didėti 4 kartus.

Pagal numatytą tvarką renovaciją baigusiems ar naujiems daugiabučiams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis tarifas.

Ilgalaikis remonto planas - tai dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės tvarkyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionaliausia. Ką privalo apimti planas? Pastato techninę būklę periodiškai vertinti privalo pastato administratoriaus arba namo samdytas techninis inžinierius. Techninės būklės vertinimai ir informacija apie pavojingus defektus fiksuojami PDBIS - Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje.

Žmonėms, kurie perka 200-400 kv. Nuo 2026 m. sausio dalis daugiabučių gyventojų sąskaitose pamatys pasikeitusias kaupiamųjų lėšų sumas. Pokytis nėra namų administratoriaus sprendimas, tai - valstybės nustatyto privalomo minimalaus tarifo taikymas pagal 2025 m. patvirtintą tvarką. Tačiau didžiausias „kabliukas“ - 2026 m.

Tai konkretaus namo ateities darbams skirta suma, kurios minimalų dydį nustato valstybė. 2025 m. gegužės 7 d. Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas minimalus tarifas, todėl ankstesni mažesni tarifai nebegali būti taikomi. Dėl to nuo 2026 m. sausio 1 d. kai kuriems namams kaupiamosios lėšos perskaičiuojamos iki naujo privalomo minimumo - 0,1025 Eur už kv. m (vietoje iki tol taikyto, pavyzdžiui, 0,0923 Eur už kv.

Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos paprastai: mėnesio įmoka = tarifas (Eur/kv. m) × buto plotas (kv. m). Tai reiškia, kad kiekvienam kvadratiniam metrui mėnesio įmoka didėja 1,02 cento. Taigi, 40 kv. m ploto butui kasmėnesinis įmoka išaugs 0,41 Eur, 50 kv. m ploto butui - apie 0,51 Eur, 60 kv. m - apie 0,62 Eur, 80 kv.

Šios lėšos kaupiamos konkretaus namo reikmėms: stogo, vamzdynų, fasado, laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo elementų remontui ar atnaujinimui. 2026 m. liepos 1 d. Gyventojams verta įsidėmėti dar vieną terminą: nuo 2026 m. liepos 1 d. Gera būklė - tarifas lieka bazinis; Vidutinė būklė - tarifas gali didėti 2 kartus; Bloga būklė - tarifas gali didėti 3 kartus; Labai bloga būklė - tarifas gali didėti 4 kartus.Praktiškai, jei bazinis tarifas yra 0,1025 Eur/kv. m, pagal pastato būklę 50 kv.

Laiku patvirtintas ilgalaikis planas padeda išvengti situacijų, kai tarifas gali šoktelėti kelis kartus vien dėl to, kad namas neturi aiškaus priežiūros ir atnaujinimo „žemėlapio“, - pabrėžia A. Pagal numatytą tvarką renovaciją baigusiems ar naujiems daugiabučiams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis tarifas.

Ilgalaikis remonto planas - tai dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės tvarkyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionaliausia. Ką privalo apimti planas? Pastato techninę būklę periodiškai vertinti privalo pastato administratoriaus arba namo samdytas techninis inžinierius. Techninės būklės vertinimai ir informacija apie pavojingus defektus fiksuojami PDBIS - Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje.

Apibendrinant, butų kainos Jono Basanavičiaus gatvėje ir visame Vilniuje priklauso nuo įvairių faktorių: vietos, statybos metų, būklės, ploto ir kitų patogumų. Naujos statybos butai centre yra patrauklus, bet brangesnis variantas, o antrinė rinka siūlo įvairesnių galimybių, tačiau reikalauja atidesnio įvertinimo. Ilgalaikė nuoma taip pat gali būti patrauklus sprendimas, ypač naujuose projektuose, tokiuose kaip B10. Svarbu atsižvelgti į NT mokesčių pokyčius ir planuojamas kaupiamąsias lėšas daugiabučių namų atnaujinimui.

tags: #daugiabutis #basanaviciaus #g #butai