Statybos įstatymai sodų bendrijose Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Sodų bendrijos Lietuvoje yra populiari gyvenamoji vieta, ypač vasaros sezono metu, kai žmonės ieško ramios aplinkos poilsio ir žemės ūkio veiklai. Tačiau sodininkų bendrijose neretai kyla nepasitenkinimų ir konfliktų tarp gretimų sklypų savininkų dėl įvairiausių priežasčių. Todėl svarbu žinoti ir laikytis galiojančių įstatymų ir reikalavimų.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius statybos reikalavimus sodų bendrijose, atstumus nuo sklypo ribų, statybos leidimus ir kitus svarbius aspektus, kuriuos būtina žinoti planuojant statybas.

Konfliktų priežastys ir prevencija

Bene dažniausios konfliktų priežastys - per arti kaimyninio sklypo ribos pastatyti statiniai bei pasodinti želdiniai. Pavyzdžiui, sodininkas savo sklype pasisodina eilę tujų, jo manymu, „pakankamai toli“ („net per gerą pusmetrį“) nuo kaimyno ribos ir informuoja pastarąjį jau „post factum“.

Laikui bėgant, išaugusios tujos pradeda kaimynui užstoti saulę, jų šakos lieka nekarpomos ir toliau bujoja į kaimyno teritoriją, vis labiau aštrindamos konfliktą. Dar keblesnė situacija susidaro pastačius laikinus statinius (pavėsines, lauko tualetus, kt.) ar įrenginius (pvz., nuotekų valymo) per arti kaimynio sklypo ribos.

Kad išvengti panašių situacijų, yra ypač svarbu, kad sodininkai laikytųsi savo bendrijos vidaus tvarkos ir kitų taisyklių, nustatančių reikalavimus statinių statybai bei augalų priežiūrai ir tvarkymui sklypuose. Jei šių reikalavimų laikytis nėra galimybės, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar bendrijos valdybos sutikimą arba sudaryti kaimynų susitarimą.

Statybos leidimai ir reikalavimai

Mėgėjų sodo teritorijoje nuosavybės teise valdomuose sodo sklypuose sodininkai (nekeisdami žemės naudojimo paskirties) statyti ar rekonstruoti gali tik parengę projektą (Statybos įstatymo nustatyta tvarka) bei gavę statybos leidimą (vienam gyvenamam ar sodo namui ir vienam jo priklausiniui).

Taip pat laikytis reikia ir sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų, nurodytų Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede. Jame sakoma, kad 600 kv. m ploto sklypui maksimalus sklypo užstatymo tankis gali būti iki 35 % sklypo ploto, o 900 kv. m ploto sklypui - iki 30 %.

Projektuojant, rekonstruojant, statant naują statinį keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m. Mažinant atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu.

Pagal Lietuvos įstatymus, statant namą sodų bendrijoje, reikėtų atsižvelgti į kelis svarbius aspektus: statinio paskirtį, dydį ir vietą. Pagal galiojančias taisykles, nepriklausomai nuo paskirties, mažesni statiniai sodų bendrijose, kurių plotas neviršija tam tikro dydžio, gali būti statomi be statybos leidimo.

• Statinio paskirtis - statinys turi būti naudojamas tik pagal paskirtį, pavyzdžiui, kaip poilsio namelis, vasarnamis, vasaros sodo namas, o ne nuolatinio gyvenimo būstas.
• Statinio dydis - gyvenamojo namo plotas turi būti iki 50 m², o ūkinio pobūdžio pastato - iki 80 m².
• Teritorijų planavimas - net jei statinis atitinka šiuos dydžio reikalavimus, būtina patikrinti, ar sodų bendrijos teritorijoje pagal vietos savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus leidžiama statyti tokius pastatus.
• Statinio vieta - statinio vieta sodų bendrijoje taip pat turi atitikti bendruosius teritorijų planavimo reikalavimus.

Nors statybos leidimo nereikės, dažnai reikės pranešti savivaldybei apie numatomą statybą ir pateikti informaciją apie pastatą. Kartais gali būti specialių sąlygų, pagal kurias tam tikri statiniai gali būti statomi didesni už nustatytus dydžius, tačiau tokiu atveju reikės gauti statybos leidimą.

Sodų bendrijose Lietuvoje galima statyti mažus gyvenamuosius namus ir ūkinio pobūdžio pastatus be statybos leidimo, jeigu šių pastatų plotas neviršija 50 m² gyvenamojo ploto arba 80 m² ūkinio pobūdžio statinių. Tuo pačiu būtina laikytis teritorijų planavimo taisyklių ir, jei reikalinga, pranešti apie statybą savivaldybei.

Atstumai nuo sklypo ribų

Svarbu laikytis šių atstumų:

• pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
• inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
• tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

Želdinių tvarkymas

Medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Svarbiausia (pagal Želdynų įstatymą ir Žemės įstatymą) - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių.

Ginčai dėl želdinių pasodinimo ir priežiūros, pažeidžiant kaimynų interesus, sprendžiami civiline tvarka. Todėl, jei gretimo sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą.

Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.

Ūkinio pastato statyba iki 80 m²

Statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m² (nuo lapkričio 1-os d. 2024), galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų:

1. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba namą sodo bendrijose iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas. Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą. Informavimas atliekamas pateikiant pranešimą, kuriame nurodoma statinio vieta ir tikslai.
2. Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą. Sklypai gali būti žemės ūkio paskirties, sodo ar miško žemės, ir kiekvienas jų turi savus reikalavimus statyboms. Žemės ūkio paskirties sklypuose paprastai leidžiama statyti tik su ūkininkavimu susijusius pastatus, o sodo sklypuose - nedidelius vasarnamius ar gyvenamuosius pastatus iki 50 m².
3. Vienas svarbiausių techninių reikalavimų - minimalūs atstumai nuo sklypo ribų. Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti arčiau, reikia gauti rašytinį sutikimą iš kaimyninio sklypo savininko.
4. Projektavimo metu taip pat reikia atsižvelgti į pastato aukščio ir aukštų skaičiaus apribojimus. Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams ir ūkiniams pastatams iki 80 m² dažniausiai taikomi apribojimai, leidžiantys statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda.
5. Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad pastatai turi būti itin gerai izoliuoti, naudoti energiją taupančias technologijas bei atsinaujinančius energijos šaltinius.
6. Prieš statant pastatą svarbu įsitikinti, kad žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.
7. Nors mažiems pastatams iki 80 m² gali būti nereikalaujamas statybos leidimas, tačiau būtina pasirūpinti inžinerinių tinklų prijungimu reikalavimais: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimu.
8. Net jei pastatas mažas, jis turi atitikti tam tikrus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Statant sodo namą, vasarnamį ar ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba sodo bendrijose, būtina laikytis aukščiau išvardytų reikalavimų.

Nauja sodų statybos tvarka nuo 2024 m. lapkričio 1 d.

Nuo šių metų lapkričio mėnesio keičiasi sodo namų statybos tvarka. Pasikeitus šiai tvarkai, be projekto ir statybos leidimo bus galima statyti ir registruoti tik iki 50 kv. m. sodo namus. Tuo tarpu didesniems sodo namams bus reikalingi atitinkami dokumentai.

Pagal naują STR, statybos darbai, pradėti iki 2024 m. lapkričio 1 d. ir nereikalaujantys statybą leidžiančio dokumento bus užbaigiami pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m. spalio 31 d.

Tačiau visos kitos to paties objekto statybos procedūros bus vykdomos pagal teisės aktus, galiojusius tų procedūrų pradžios metu.

Nuo 2024-11-01 (STR 1.01.03:2017) sodo namai, kurių vidaus bendras plotas neviršyja 50m², aukštis neviršyja 5m, atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų neviršyja 6m, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams.

Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8. Sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype.

Visi pastatai, kurie yra aukštesni, didesnio ploto arba atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų nei 6m, nėra priskiriami I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtiems sodo namams. Visiems didesniems pastatams privaloma rengti projektą ir gauti statybos leidimą, nes didesni namukai turi būti gyvenamosios paskirties.

Statant naują gyvenamąjį namą, nepriklausomai nuo vietovės ir dydžio, privalomi vienodi reikalavimai, tame tarpe ir energinės klasės reikalavimai (šiuo metu taikoma A++ energinė klasė). Šildymo būdas parenkamas remiantis skaičiavimais.

STR „Statinių klasifikavimas“ sodo namus priskiria prie negyvenamosios paskirties pastatų. Nuo lapkričio 1 d. sodo namai pagal STR „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ bus priskiriami jau nebe prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o prie II grupės nesudėtingųjų statinių.

Norint statyti didesnį nei 50 kv. Yra ir gera žinia - sodo namai, kurie pradėti statyti iki lapkričio 1 d., galės būti pabaigti statyti pagal „senąją tvarką“, t. y. be statybos leidimo.

Kitaip tariant, tie sodo namai, kurių plotas iki 80 kv. m ir aukštis iki 8,5 m, galės būti pabaigti statyti be statybos leidimo, jeigu jie pradėti statyti iki 2024 m.

Tiems, kurie nori sodo namą pabaigti statyti pagal „senąją tvarką”, reiktų paskubėti ir užfiksuoti pradėtus darbus iki naujojo teisinio reguliavimo įsigaliojimo. Iki naujojo teisinio reguliavimo įsigaliojimo dar liko kelios savaitės, tad tikrai pakankamai laiko suskubti ir pasirinktu būdu užfiksuoti pradėtas sodo namų iki 80 kv. m ir 8,5 m aukščio statybas.

Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad tiems, kurie jau pradėjo sodo namo statybas sodo sklype be statybos leidimo siūlytų šį faktą užfiksuoti būtent į pagalbą pasitelkiant antstolį, kuris užfiksuotų faktines aplinkybes.

Aplinkos ministerijos pozicija

Aiškindama numatytus pokyčius Aplinkos ministerija teigia, kad permainų reikia imtis todėl, kad sodų bendrijos vystosi pernelyg sparčiai ir virsta gyvenamaisiais kvartalais. Manoma, kad iki šiol galiojusi tvarka projektuojamiems statiniams ir patalpoms buvo nepakankamai aiški, o numatyti reikalavimų patobulinimai viską padės apibrėžti aiškiau.

Viceministrės Daivos Matusevičės teigimu, permainomis ministerija tik patikslino tvarką, kuri turėjo galioti iki šiol: jog sodų bendrijose turi būti statomas tik nesudėtingas statinys, skirtas sodininkystei, o ne nuolatiniam gyvenimui.

Ji teigia, kad dabar pradėtas statybas dar bus galima užbaigti, taip pat bus galima atlikti kadastrinius matavimus, nurodant statybos darbų pradžią ir pabaigą.

tags: #namu #statyba #sodu #bendrijose