Saulės kolektoriai daugiabučiuose namuose: įrengimas, parama ir nauda

Pastaraisiais metais saulės elektrinės Lietuvoje populiarėja itin sparčiai. Individualių namų stogai su saulės moduliais jau nieko nestebina, tačiau daugiabučiai su ant stogų ar balkonuose įrengtomis saulės elektrinėmis vis dar yra retenybė. Vis dėlto, nereikėtų atmesti galimybės įsirengti modulius ant daugiabučio namo stogo ar balkone. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti, kokie leidimai reikalingi, kokią paramą galima gauti ir kokia nauda gaunama įsirengus saulės kolektorius daugiabutyje.

Saulės kolektorių įrengimo galimybės ir tikslai

Svarbu žinoti, kad saulės elektrinė ant daugiabučio namo stogo gali būti įrengiama skirtingiems tikslams. Pavyzdžiui, elektrinė gali būti skirta daugiabučio namo bendrų reikmių elektros energijos poreikiams dengti. Taip pat ji gali būti įrengta visų daugiabučio namo būtų arba dalies jų elektros energijos poreikiams dengti.

Puiku, mat saulės elektrinių įrengimas mūsų šalyje yra remiamas valstybės. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kasmet kviečia pretenduoti į finansinę paramą, skirtą tvariems sprendimams. Vienas tokių - saulės elektrinė ant daugiabučio stogo.

Kvietimas finansavimui skelbiamas tokiu pačiu būdu, kaip ir norintiems įsirengti nuosavas elektrines ant individualių namų stogų ar įsigyti elektrinę saulės parke.

Leidimai ir reikalavimai

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, daugiabučių balkonai ir pastato fasadas yra bendrojo naudojimo objektai, priklausantys visiems butų savininkams - tai nurodo Civilinis kodeksas ir Daugiabučių namų bendrijų įstatymas.

Pasak G. Grubinsko, kadangi visi namo butų ir kitų patalpų savininkai yra fasado bendrasavininkai ir sprendimus dėl pakeitimų priima daugumos sprendimu, visais atvejais privaloma gauti namo butų savininkų daugumos (50 proc. + 1) raštišką sutikimą saulės baterijoms įrengti.

Gyventojai, kurie nori įsirengti saulės elektrinę ant daugiabučio namo stogo tik savo butui turi nepamiršti gauti kaimynų leidimus. Norint įsirengti tokią elektriną būtina gauti bent pusės gyventojų pritarimus. Gavus šiuos leidimus galima įsirengti elektrinę ant daugiabučio namo stogo savo asmeniniam naudojimui.

Gyventojai turi žinoti, kad jie turėtų kreiptis į ESO dėl prijungimo sąlygų. Jei gyventojai nori įsirengti elektrinę bendriems poreikiams, tereikia susitarti su kaimynais. Ant stogo įrengta elektrinė tokiu atveju prijungiama į bendrų reikmių įvadą. Svarbu žinoti ir tai, kad vien gyventojų apsisprendimo bei gautų kaimynų leidimų elektrinei gali neužtekti.

Dažniausiai leidimo nereikia, bet yra išimčių. Vilniaus savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas patikino, kad įsirengti saulės baterijas daugiabučio balkone - tikrai nedraudžiama, jei gyventojai atlieka visus būtinus veiksmus. Pasak jo, saulės baterijų sumontavimas ant daugiabučio namo fasado yra priskiriamas paprastajam remontui, o tokiems darbams daugiabutyje statybos leidimo nereikia. Tiesa, kaip jis tikina, yra ir išimčių.

„Statybos leidimas reikalingas, kai daugiabutis yra saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar pats pastatas yra kultūros paveldo objektas ir kai paprastojo remonto darbais atliekami esminiai pastato išvaizdos pakeitimai. Esminiai išvaizdos keitimai apibrėžti kaip didesnės nei 0,01 m³ tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo“, - sakė specialistas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atsakyme pabrėžiama, kad statybą leidžiantis dokumentas privalomas, jei montuojami įrenginiai keičia pastato išvaizdą. Tačiau daugeliu atveju montuojant saulės baterijas to pavyksta išvengti. Bet reikia parengti paprastojo remonto aprašą, o kai reikalingas statybos leidimas - paprastojo remonto projektą.

VTPSI pabrėžia, kad už saulės baterijų įrengimą balkonuose ar ant daugiabučio fasadų atsakingos savivaldybių administracijos, todėl esant poreikiui jos gali teikti papildomas konsultacijas ir prižiūrėti, kad statybos darbai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Parama saulės kolektorių įrengimui

APVA paramą saulės elektrinei gali pasinaudoti ne tik verslai, bet ir individualių namų ar daugiabučių gyventojai. Parama dažniausiai skelbiama kelis kartus per metus, o paraiškų priėmimas nuo paskelbimo trunka apie 1-3 mėnesius. Svarbiausia tinkamai įvertinti reikiamus aspektus ir tiksliai užpildyti reikiamus duomenis.

APVA paramą - daugiabučių gyventojams ir bendrosioms reikmėms. Nuo šiol pretenduoti į APVA paramą gali ir daugiabučių namų bendrijos, bendrojo namo naudojimo objektų valdytojai. Iki šiol, į APVA paramą galėjo pretenduoti tik pavieniai gyventojai, tai yra fiziniai asmenys.

Namo gyventojai, norintys naudotis saulės elektrinės pagaminama elektros energija, galės tai daryti, kaip iš saulės parko. Saulės moduliai prijungiami prie bendro daugiabučio įvado ir tada elektra jau paskirstoma taip, kaip gyventojai nusprendžia - priklausomai nuo to, kokią dalį elektrinės įsigijo.

Privaloma žinoti - norint įrengti elektrinę, pradžioje būtina gauti 50 proc. plius vieno palaikančių gyventojų balsų. Jei sutikimo nėra, elektrinės įrengti negalima nei su, nei be paramos. Procesas vyksta iki tol, kol bendrija, ar kitas namą prižiūrintis subjektas yra pasiruošęs pateikti prašymą finansavimui gauti ir tai užtrunka apie 2-3 mėnesius.

Nedaugelis gyventojų žino, kad net ir balkone įrengiant saulės elektrinę, galima prašyti paramos. Tiesa, kaip teigė APVA Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Pliuskuvienė, APVA atskiros paramos priemonės saulės elektrinių įsirengimui konkrečiai balkonuose neturi.

„Tiesiog visi šalies gyventojai, įsirengę nuosavas saulės elektrines namų ūkiuose ar padidinę jų įrengtąją galią, turi galimybę pasinaudoti valstybės parama, - sakė specialistė. Pagal šiuo metu vykstančio kvietimo sąlygas į paramą gali pretenduoti gyventojai, įsirengę naujas saulės elektrines arba padidinę esamų elektrinių įrengtąją galią ne anksčiau kaip nuo 2022 m. vasario 1 d. Tai reiškia, kad visi įrangos pirkimą ir įrengimą patvirtinantys dokumentai (PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra, priėmimo - perdavimo aktas, rangovo deklaracija ir nuosavybės ribų aktas) turi būti išrašyti ne anksčiau kaip šia data ir ne vėliau kaip paraiškos ir mokėjimo prašymo (teikiami kartu) pateikimo dieną“.

Prašymai paramai gauti priimami iki spalio 31 d. arba kol pasibaigs visa kvietimams numatyta lėšų suma.

Pasak jos, gaminantys vartotojai, įsirengę naują saulės elektrinę namų ūkyje, gali gauti 255,07 Eur už 1kW, o padidinę turimos saulės elektrinės įrengtąją galią sulauks 191,16 Eur už 1kW dydžio dotacijos. Vienam elektros vartojimo objektui (pastatui) galima maksimali dotacijos suma - ne daugiau kaip už 10 kW įrengtosios galios.

Jei gyventojai, ankstesnių kvietimų metu, parama jau pasinaudojo ir įsirengė mažesnę nei 10 kW saulės elektrinę, dotacija tam pačiam elektros vartojimo objektui galės būti išmokėta, bet ne didesnei nei bendrai 10 kW suminei įrengtajai galiai pasiekti.

APVA parama negali pasinaudoti poilsio paskirties butus turintys daugiabučio bendrijos/gyventojai.

Mobilūs saulės kolektoriai

Šiuo metu įsirengti galima net mobilią - daugiabučio namo balkone telpančią saulės elektrinę. Tokia elektrinė yra kompaktiška, lengvai pajungiama ir gana galinga. Norint įsirengti tokią elektrinę nėra reikalingos jokios sutartys. Vis tik svarbu laisva forma apie naują įrenginį informuoti ESO, kurie nuotoliu atliks apskaitos prietaiso pakeitimus bei programavimo darbus. Pačiam gyventojui tereikia elektrinę įjungti į elektros lizdą ir tiek.

Skaičiuojama, kad tokia mobili elektrinė gyventojams atsiperka per maždaug per 5 metus.

Saulės kolektorių nauda ir efektyvumas

Nemokamos Saulės energijos naudojimas ženkliai mažina išlaidas ne tik individualiuose namuose, bet ir stambiuose gyvenamųjų namų kompleksuose. Tokiuose objektuose Saulės energiją labai apsimoka naudoti karšto vandens ruošimui. O būsimų objektų gyventojus ar nuomininkus galima stipriai sudominti namais, kuriuose yra įrengta Saulės energijos gavybos sistema.

Saulės kolektoriai - tai įrenginiai, kuriuose nemokama saulės energija naudojama karšto vandens ruošimui ir šilumos gamybai. Tinkamai parinkta sistema gali padengti nuo 60 iki 90 % šilumos poreikio vandeniui ar patalpoms šiltuoju metų laiku. Skaičiuojama, kad keturių asmenų šeima kasmet gali sutaupyti 300-500 € vien už karšto vandens ruošimą.

Sistemos efektyvumas priklauso nuo kolektoriaus tipo, montavimo kampo, stogo orientacijos bei šilumos izoliacijos kokybės. Be to, jos leidžia lanksčiau derinti skirtingus energijos šaltinius ir didina bendrą sistemos atsiperkamumą.

LŠTA ekspertai nagrinėjo jau realiai veikiančius saulės kolektorių projektus. Įvertinus kiekvieno daugiabučio, esančio konkrečioje CŠT sistemoje, taikomas centralizuotai tiekiamos šilumos kainas, apskaičiuotas kiekvieno daugiabučio gyventojų atliktos investicijos paprastasis atsipirkimo laikas metais.

„Jeigu atsižvelgtumėme, jog vasarą centralizuota šiluma reikšmingai atpinga dėl biokuro naudojimo, ir lygintume tik laikotarpį, kai saulės kolektoriai „konkuruoja“ su vasarine centralizuotai tiekiama šiluma, tai reikštų, kad saulės kolektorių sistemos atsipirkimas Lietuvos didmiesčiuose būtų apie 40 metų, o tai jau visiškai nepriimtina.

Daugelio daugiabučių modernizacijos projektų patirtis rodo, kad šiuo metu prasmingiau investuoti į pačių pastatų energetinį efektyvumą. Teisingai atlikta renovacija ne tik sutaupo kasdienines išlaidas, bet ir kelia nekilnojamojo turto vertę, o taip pat nekelia rūpesčių dėl jos eksploatavimo, remontų ir atstatymo, kai susidėvės.

Įrengus saulės elektrinę, elektrinės galia (kW) išdalijama gyventojams pagal gyventojų susitarimą. Gyventojai, kuriems priskiriama saulės elektrinės galios dalis (kW), tampa nutolusiais gaminančiais vartotojais, kuriems proporcingai išdalinamas šios elektrinės į tinklą patiektas energijos kiekis (kWh). Tokiu procesu prijungtos elektrinės galia (kW) gali būti dalijama tik to paties daugiabučio namo butams.

Pavyzdžiai Lietuvoje

Pirmasis daugiabutis Lietuvoje, Marijonų g. 31, Panevėžyje, kuriame atliekant kompleksinį namo modernizavimą ant šlaitinio stogo įrengta 60 m2 Saulės kolektorių. Antrasis daugiabutis Lietuvoje pasitelkęs Saulės energiją - Vaitgaus g. 3 , Panevėžyje.

Didlaukio gatvėje 54 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai 2013 metų rudenį užbaigė antrojo etapo renovacijos darbus ir šiandien yra pirmasis Vilniuje, ant kurio stogo sumontuoti Saulės kolektoriai, skirti buitiniam vandeniui šildyti.

Saulės kolektorių įrengimo procesas ant daugiabučio stogo

  1. Visų pirma turi būti įvertintas Jūsų pastato stogo potencialas. Dažniausiai daugiabučiai pastatai yra su plokščiu stogu. Norint įrengti 1kW galios saulės elektrinė reiktų apie 10 kvadratinių metrų laisvo ir nešešėliuojamo stogo ploto. Tai antrasis ribojimas numatantis maksimalią elektrinės galią. Retu atveju daugiabučio stogo ploto pakanka bendrosioms pastato reikmėms, tad tikėtina bus padengta tik dalis bendrųjų poreikių arba kelių namų ūkių poreikiai.
  2. Išsiaiškinus poreikį ir numačius preliminarias investicijas ir saulės elektrinės galią siūlome inicijuoti bendrijos balsavimą dėl pritarimo projekto įgyvendinimui.
  3. Nusprendžiate - saulės elektrinę naudosite bendriesiems poreikiams tenkinti ar priskirsite individualiems butams.
  4. Bendrijai pritarus dėl saulės elektrinės projekto įgyvendinimo - užpildoma finansavimo paraiška Aplinkos projektų valdymo agentūros APVIS sistemoje.
  5. Užpildžius paramą - inicijuojami darbai objekte: atliekama stogo ekspertizė, rengiamas projektas, įrengiama saulės elektrinė, priduodama Energijos skirstymo operatoriui, pradedama eksploatuoti.
  6. Įsirengiant saulės elektrinę - verta pagalvoti ir apie elektromobilių įkrovimo stotelės įrengimą. Tai puikiai derančios technologijos.

tags: #daugiabutis #su #saules #kolektorium