Šiandienos Europa ieško sprendimų, kaip atnaujinti senstančią infrastruktūrą išmintingai - mažinant iškastinių medžiagų naudojimą, emisijas ir finansines naštas gyventojams.
Nors kartais pasigirsta nuomonė, kad atliekų rūšiuoti neverta, nes jos vis tiek suverčiamos į bendrą katilą, iš tiesų tai - mitas.
Kad pakuočių rūšiavimo procesas vyktų sklandžiai, labai svarbus kiekvieno gyventojo indėlis.
Atliekų rūšiavimo svarba
Prieš metant atliekas į rūšiavimo konteinerį reikia atsiminti 3 paprastus dalykus: į pakuočių konteinerį gali keliauti tik pakuotės (išskyrus nuo pavojingų medžiagų), makulatūra, plėvelė ir metalo gaminiai, pakuotės turi būti tuščios ir išardytos, atskirtos skirtingos medžiagos, pavyzdžiui, popierinė dalis nuo plastikinės ar metalinės dalies, ir prieš metant į konteinerį pakuotes ir dėžes reikia suspausti, kad užimtų kuo mažiau vietos ir konteinerio tūris būtų išnaudojamas maksimaliai.
Plastiko ir popieriaus pakuočių konteinerio turinys keliauja į „Ecoservice“ rūšiavimo centrus Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje, kur perrūšiuojama ir perdirbimui paruošiama net 70 proc. Lietuvoje surenkamų pakuočių atliekų.
Atliekų rūšiavimo schema
Atliekų rūšiavimo procesas
„Pirmiausia rūšiavimo centre suplėšomi maišai ir juose esančios pakuočių atliekos patenka ant automatizuotos rūšiavimo linijos konvejerio.
Specialus būgninis separatorius atskiria trijų dydžių atliekas ir nukreipia jas į atskirus srautus: pirmiausia atsijojamos bioskaidžios ir mažesnės nei šešių centimetrų dydžio atliekos, kartu pašalinamos žemės, pelenai, stiklo gabaliukai, galintys sugadinti konvejerius.
Didesnės nei 6 cm, bet 35 cm skersmens nesiekiančios atliekos nukreipiamos į rūšiavimo įrenginius, kur optinis separatorius atskiria popierių nuo plastiko, tuomet specialus balistinis separatorius atliekas išskirto pagal formą - atskiria tūrines ir plokščias pakuotes“, - komentuoja R.
Vėliau atliekos keliauja pro didelį magnetą, kurio pagalba atrenkamos metalinės pakuotės, galiausiai tūrinės plastiko pakuotės išrūšiuojamos pagal plastiko medžiagos sudėtį.
Didesnės nei 35 cm dydžio atliekos atskiru konvejeriu nukreipiamos tiesiai darbuotojams, kur popierius, plastikas ir metalas atskiriami rankiniu būdu.
Per metus Lietuvoje „Ecoservice“ perrūšiuoja daugiau nei 50 tūkst. tonų pakuočių atliekų, prognozuojama, kad šiais metais kiekis augs iki 70 tūkst. Tonų.
Problemos rūšiavimo procese
Įrengimų linijomis judančių pakuočių yra itin daug, todėl laiku pastebėti visus netinkamus daiktus nėra lengva.
„Nors rūšiavimo konteinerių turinys turėtų būti gana monotoniškas - čia turėtų patekti tik įvairių gaminių pakuotės ir makulatūra - esame radę lygintuvų, žaislų, plytų, įvairių statybinių atliekų, net kanalizacijos vamzdžių.
Plastiko pakuotės yra gana lengvos, o sunkūs tarp jų įsimaišę daiktai, keliaudami rūšiavimo linija, stringa, krenta ir gadina įrengimus“, - teigia R.
„Į popieriaus ir plastiko pakuočių konteinerį išmesti laidai, vielos, virvės ar tinklai trikdo mechanizmų darbą.
Virvės apsiveja įrenginius, todėl mechanizmai negali tinkamai dirbti ir tenka stabdyti visą rūšiavimo įrangos darbą.
Pasitaiko, kad popieriaus ir plastiko konteineryje atsiduria stiklainiai, nereikalingos stiklinės, kalėdiniai žaisliukai, kalėdinės girliandos, kitos dekoracijos.
Stiklas linkęs sudužti, todėl linija įsimaišiusios tarp plastiko ir popieriaus keliauja šukės, kurios kelia pavojų darbuotojams ir įrenginiams, supjausto konvejerio juostas.
Tai apsunkina darbą ir stabdo atliekų rūšiavimo procesą“, - teigia R.
Nors įvairių dažų, pigmentų skardinės ir buteliukai, tepalų bakeliai ir yra šių produktų pakuotės, jų nereikėtų mesti į rūšiavimo konteinerį.
„Keliaudamos įrengimų linijomis, atliekos yra visaip vartomos, krenta iš didesnio aukščio, yra suspaudžiamos, todėl tarp pakuočių atliekų įsimaišius įvairių dažų ar tepalų bakeliams, ypač jei jie nėra ištuštinti, jų turinys išsilieja ir yra išnešiojamas po visus rūšiavimo įrengimus.
Dažai ar tepalai patenka ant konvejerio juostų, įrengimų, užteršia tuo metu čia rūšiuojamas pakuotes, todėl neretai jų nebegalima perdirbti“, - paaiškina R.
Senos infrastruktūros problemos
Anot R. Europos miestai ir jų gyventojai šiandien vaikšto tiesiogine prasme virš inžinerinių tinklų, kuriems baigiasi tarnavimo laikas.
Europos aplinkos agentūros (EEA) duomenimis, daugiau nei 70 % vandens tiekimo ir nuotekų tinklų yra senesni nei 40 metų, o kai kurie - net virš 100 metų (EEA, 2023).
Tai reiškia, kad daugelis vamzdžių jau peržengė gamintojo numatytą eksploatacinį laikotarpį, o jų avarijos tampa ne „galimybėmis“, bet neišvengiama tikimybe.
Nuo išsiliejusių nuotekų miesto centre, iki ilgalaikių prastovų renovacijos metu, šios situacijos veikia ne tik gyventojų komfortą, bet ir kelia ekologines, ekonomines ir socialines rizikas.
Iki šiol dažniausias remonto metodas buvo paprastas ir brangus: senų vamzdžių keitimas juos iškasant.
Tai reiškė: griovimo darbus; šaligatvių, kelių, želdinių naikinimą; transporto spūstis ir viešųjų paslaugų sutrikdymą; dešimtis sunkvežimių - su tuo susijusias anglies dioksido (CO₂) emisijas; ir, žinoma, didelę finansinę naštą savivaldybėms ar daugiabučių valdytojams.
Ši „kasinėjimų era“ vis labiau prieštarauja pačiai Europos Sąjungos dvasiai: tvarumo, žiedinės ekonomikos ir aplinkos apsaugos siekiui.
Modernus sprendimas - CIPP Liner technologija
Į šį iššūkį šiandien vis dažniau atsakoma modernia, ekologiška ir ekonomiška alternatyva - CIPP Liner technologija (Cured-In-Place Pipe).
Tai metodas, leidžiantis seną vamzdį atnaujinti iš vidaus - įvedant specialią, dervomis impregnuotą rankovę, kuri sukietėja vamzdyje ir suformuoja naują, patvarų sluoksnį be griovimo darbų.
CIPP Liner iš esmės sustiprina seną vamzdį jo nekeisdama, taip užtikrindama ilgaamžiškumą, sandarumą ir tvarumą.
Šis metodas jau plačiai taikomas Skandinavijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse, o Lietuvoje - vis aktyviau atrandamas inžinierių, savivaldybių ir privačių objektų valdytojų.
CIPP Liner technologija išsiskiria kaip vienas iš tų retų atvejų, kai ekologiniai tikslai eina koja kojon su ekonominiu efektyvumu.
CIPP Liner technologija
CIPP Liner ir žiedinė ekonomika
Viena svarbiausių Europos Sąjungos strateginių krypčių iki 2030 m. - žiedinės ekonomikos plėtra.
Tai reiškia, kad visos sistemos - nuo energetikos iki statybų - turi būti pertvarkytos taip, kad medžiagos ir ištekliai būtų naudojami kuo ilgiau, o atliekos - kuo mažiau.
Europos Komisijos „Circular Economy Action Plan“ (EC, 2020) aiškiai nurodo: infrastruktūros priežiūra turi pereiti prie sprendimų, kurie skatina medžiagų pakartotinį naudojimą, sumažina griovimo darbus ir CO₂ pėdsaką.
Kaip CIPP Liner tai įgyvendina praktiškai?
CIPP (Cured-In-Place Pipe) metodas leidžia vamzdį atnaujinti neišimant seno vamzdžio - tai yra ideali žiedinės ekonomikos taikymo forma inžinerinėje srityje.
Šis metodas leidžia „atgaivinti“ vamzdyną, pailginant jo eksploatacinį laiką iki 50 metų, be jokios būtinybės jį išimti ar sunaikinti.
Toks metodas jau dabar yra laikomas gerąja praktika miestų atsinaujinimo kontekste.
CIPP Liner ir CO₂ emisijos mažinimas
Klimato kaitos akivaizdoje kiekvienas sprendimas, leidžiantis sumažinti anglies dvideginio emisiją, tampa strateginiu.
Būtent todėl Europos Sąjungos žaliojo kurso („European Green Deal“) gairėse numatyta, kad iki 2030 m. visos viešosios infrastruktūros sritys turės mažinti emisijas bent 55 %, o miestų infrastruktūra - būti neutralizuojama iki 2050 m. (European Commission, 2020).
Skaičiavimai rodo, kad CIPP metodas sumažina CO₂ emisijas per projektą iki 80 % (Wavin Group, 2022).
Ekonominė nauda
CIPP Liner vamzdžių renovacijos metodas nėra tik inžinerinis inovacijos pavyzdys - tai ir finansinės atsakomybės simbolis, ypač miestams ir įmonėms, kurioms svarbi ne tik trumpalaikė, bet ir ilgalaikė infrastruktūros vertė.
CIPP atveju tai reiškia: darbo našumo augimą - rangovai per tą patį laiką gali aptarnauti daugiau objektų, mažesnį poveikį NT vertei - griovimų išvengimas padeda išlaikyti butų rinkos vertę, eismo srautų išsaugojimą - nes uždaromos tik šulinio prieigos, o ne visos gatvės, mažiau administracinių leidimų - nereikia sudėtingų kasimo leidimų, aplinkosauginio suderinimo.
CIPP įdėklai tarnauja iki 50 metų (ASTM F1216 standarto duomenimis), o tai reiškia: jokio poreikio remontuoti artimiausiais dešimtmečiais, užkertamas kelias pasikartojantiems avariniams iškvietimams, galimybė planuoti ilgalaikį biudžetą be netikėtų išlaidų.
Palyginus tradicinį keitimo būdą ir CIPP Liner, susidaro aiškus kaštų skirtumas:
| Remonto metodas | Vidutinė kaina (€/m) | Trukmė | Papildomi kaštai |
|---|---|---|---|
| Tradicinis kasimas | 180-350 € | 7-21 d. | Griaunamos dangos, atstatymas, atliekų išvežimas |
| CIPP Liner | 90-180 € | 1-2 d. | Minimalūs paviršiaus darbai, nėra atliekų |
Šaltinis: Trenchless Technology Center, 2021; Lietuvos savivaldybių apklausos, 2023.
Kauno pavyzdys
Kaune, Centina atliko CIPP Liner renovaciją prie daugiabučio, kurio gyventojai skundėsi dėl dažnų stovų avarijų.
Vietoje to, kad būtų griaunamos butų grindys ir montuojami nauji vamzdžiai, Centina panaudojo UV kietinimo sistemą.
Per mažiau nei 48 valandas: atnaujinta 15 metrų ilgio atkarpa, nebuvo sunaudota nė vienos tonos betono, CO₂ emisijos sumažintos nuo prognozuotų 2,1 t iki 0,42 t.
Centina UAB, taikydama CIPP Liner metodą, jau yra renovavusi tiek privačių daugiabučių, tiek komercinių pastatų vamzdžius, kurių keitimas būtų reikalavęs ne tik griovimo, bet ir gyventojų iškeldinimo.
Vietoje to, buvo pritaikyta begrindinė renovacija per 1 dieną, taupant klientų laiką, lėšas ir miesto aplinką.
Centina nėra vienintelė, bet viena iš pirmųjų įmonių Lietuvoje, taikančių CIPP Liner sprendimus ne tik nuotekų vamzdynams, bet ir lietaus kanalizacijos, lietaus trapų, balkonų nutekėjimo sistemoms.
Tai leidžia vystyti tvarią priežiūros kultūrą, kai remontas nebūtinai reiškia griovimą.
CIPP Liner technologija Kaune