Lietuvos lygumas puošia daugybė dvarų, rūmų, pilių ir ansamblių. Deja, ne visi jie išpuoselėti ir prižiūrimi. Kai kurie statiniai yra kritinės būklės, o apie kitus galime sužinoti jau tik iš knygų puslapių.
Utenos rajonas - ne išimtis. Čia yra išlikusių ir prižiūrimų dvarų, tačiau kai kurie statiniai yra kritinės būklės, o apie kitus galime sužinoti jau tik iš knygų puslapių.
Šiandien tokių dvarų yra apie 500, daugelis iš jų tik fragmentai.
Bikuškio dvaras (Utenos raj.)
Utenos rajono dvarai
Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistas Arvydas Mitalas sakė, kad Utenos rajone, pagal istorinius šaltinius, buvo apie 119 dvarų ir palivarkų.
„Išliko tik 15, kurie yra įrašyti į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių registrą. Tiesa, du iš jų 2014 metais neteko kultūros paveldo apsaugos. Tai Noliškio buvusio dvaro sodybos fragmentai Daugailių seniūnijoje ir Bajoriškių palivarko sodybos fragmentai taip pat Daugailių seniūnijoje”, - teigė A. Mitalas.
Specialistas tvirtino, kad Užpalių dvaro sodybos administracinis pastatas ir dalis Jotaučių dvaro sodybos pastatų yra savivaldybės rūpestis.
„Visi kiti turi savininkus. Tai dažniausiai pagal pajus žmonėms išdalyti kultūros paveldo objektai. Tokio statinio valdytoju tapęs žmogus dažnai nesupranta jam tekusios naštos ir atsakomybės, todėl kyla nemažai rūpesčių dėl privalomos pastatų priežiūros”, - sakė A. Mitalas.
LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme teigiama, kad valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus - kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija.
„Žmogui dažnai atrodo, kad pardavęs dvarą gali paimti milijonus, bet iš tiesų šiandien išlikę statiniai reikalauja didžiulių investicijų. Valdytojas turi juos jei ne atgaivinti, tai bent jau minimaliai apasugoti nuo aplinkos poveikio”, - patikino A. Mitalas.
Šiandien Utenos rajone yra 15 dvaro sodybų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą:
- Užpalių dvaro sodyba (administracinis pastatas, tvartas, vandens malūnas) Užpalių miestelyje.
- Degsnio buvusio dvaro sodybos fragmentai (rūmai, sandėlis, ūkinis pastatas) Degsnio kaime, Daugailių seniūnijoje.
- Bikuškio dvaro sodyba (rūmai, klojimas, svirnas, tvartai) Bikuškio kaime, Sudeikių seniūnijoje.
- Jotaučių dvaro sodyba (rūmai, pastatas, 3 tvartai) Jotaučių kaime, Utenos seniūnijoje.
- Noliškio buvusio dvaro sodybos fragmentai (gyvenamojo namo griuvėsiai, klėtis, ūkinis pastatas, tvartas) Noliškio kaime, Daugailių seniūnijoje. 2014 m. kultūros paveldo apsauga panaikinta.
- Vaikutėnų buvusio dvaro sodybos fragmentai (arklidė, tvartai, jaujos, kumetynai) Vaikutėnų kaime, Daugailių seniūnijoje.
- Vyžuonėlių buvusio dvaro sodybos fragmentai (rūmai, gyvenamieji namai, sandėlis, tvartas, kluonai, arklidė, kalvė, kumetynas) Vyžuonėlių kaime, Vyžuonų seniūnijoje.
- Avižienių buvusio dvaro sodybos fragmentai (bravoras, gyvenamasis namas, kumetynas, tvartas, rūsys) Avižienių kaime, Leliūnų seniūnijoje.
- Daugilio dvarvietė Sudeikių seniūnijoje.
- Leliūnų buvusio dvaro sodybos fragmentai (rūmai) Leliūnų miestelyje.
- Bajoriškių palivarko sodybos fragmentai (rūmai, ledainė, tvartas) Bajoriškių kaime, Daugailių seniūnijoje. 2014 m. kultūros paveldo apsauga panaikinta.
- Utenos buvusio dvaro sodybos fragmentai (rūmai, sandėlis, kalvė, tvartas, klojimas) Utenos mieste.
- Saldutiškio dvaro sodyba (rūmai, svirnas, ledainė, tvartas, arklidės) Saldutiškio miestelyje.
Degsnio dvaro istorija
Degsnio dvaras (XIX a. Degsnėnai) yra Daugailių seniūnijoje, į pietus nuo Antandrajos, kairėje kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis atkarpos Utena-Zarasai pusėje, Degsnio kaime.
Jam priklausė 63 valakai žemės, septyni ežerai, du palivarkai, septyni kaimai.
Nuo XIX a. vidurio tebėra išlikęs mūrinis gyvenamasis pastatas.
Dvaro svirnas nuo kelio (šiaurės) pusės
Pirmieji užfiksuoti dvaro šeimininkai buvo Kozielos-Poklevskiai. Kalbama, kad čia jie gyveno nuo Ivano Rūsčiojo laikų ir tik vėliau priėmė katalikybę.
1872 m. Kozielos užgrobė Novynos viensėdį prie Toleikių kaimo.
1882 m. vasarą dvare subruzdo valstiečiai - atsisakė į dvarą eiti lažo, mojuodami kastuvais numušė atvykusiam pristavui antpečius. Valstiečiai pasipriešino dėl servitutų - teisės į ganyklas.
1889 m. Degsnėnus kartu su Jotaučių dvaru bei Kastulyne turėjo trys dvarininko kataliko Povilo Kozielos sūnūs: Steponas, Tomas ir Adomas:
- Steponas - valdė Degsnio dvarą, ilgokai čia gyveno, paskui išvyko į Lenkiją. Dvare buvę knygų pilnos spintos, turėjo paveikslų, kuriuose buvo vaizduojami Lietuvos kunigaikščiai.
- Tomas - valdė Kastulynę, buvęs apsišvietęs, nevedęs, turėjęs daug senų knygų.
Iš Deksnio dvaro buvęs išskirtas Taukelių dvarelis (čia buvusioj koplyčioj ir buvo laidojami dvarininkai).
Vėliau Degsnio ir Jotaučių dvarų savininkai 2 valakus žemės Sudeikiuose paskyrė bažnyčiai.
1923 m. Degsnio dvaro sodyboje iki šių dienų išlikę pagrindiniai rūmai.
2014 metais dvaro rūmai buvo uždengti nauju stogu, aplink kertami menkaverčiai medžiai.
Pasak R. Černiausko, dvaro teritorija buvo labai apleista. „Viskas apaugę, greičiausiai nuo kolūkio laikų nieko nedaryta, priaugę krūmų ir medžių, kurių patys aukščiausi galėjo būti likę nuo kadaise formuoto ir prižiūrimo parko, - pasakojo dvarininkas. - Ką nors konkretaus pasakyti pakankamai sunku, bet aš manau, kad čia daug kas buvo ne taip, kaip dabar yra padaryta.
Tėvus užbetonavo šulinyje. MINDAUGO istorija.
Dabartinis sodybos šeimininkas neabejoja, kad dvaro atstatymas pareikalaus daug laiko ir jėgų. „Praeis dar bent 10 metų, kol čia bus galima kviesti svečius. Bet tai bus vienas gražiausių Lietuvos dvarų”, - įsitikinęs ryžto ir entuziazmo nestokojantis R. Černiauskas.
Sudeikių bažnyčia
1806 m. Sudeikiuose pastatyta laikina bažnyčia ir pradėta statyti akmeninė bažnyčia. Baigta tik 1825 m.
1835 m. bažnyčios stogas buvo dengtas šiaudais, nes jaunesnysis Koziela-Poklevskis bažnyčios statybai neskyrė lėšų.
Klėtis ir varpinė, bokšteliai bažnyčios priekyje ir gale buvo pastatyti valstiečių lėšomis.
O klebonija, špitolė, kumetynas ir kiti ūkiniai pastatus - už parapijiečių aukas.
Dvarininkai bažnyčiai dovanojo 2 valakus (apie 40 ha) Sudeikių kaimo žemės.
XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla.
1825 m. pastatyta dabartinė klasicistinio stiliaus tinkuoto akmenų mūro bažnyčia.
Sudeikių bažnyčia
Bikuškio dvaras
Bikuškio dvaro sodyba - architektūrinis paminklas, įsikūrusi Alaušo ežero pusiasalyje.
Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XIV a. viduryje.
Dvaras susiformavo XVII-XIX a. keliais etapais - ankstyvuoju (XVII-XVIII a.) ir pagrindiniu (XVIII a. pab. - XX a. pr.).
XVII a. dvaras priklausė Radviloms, vėliau Trakų vaivadai Tadui Oginskiui, dar vėliau XVIII a.- Prošinskiams, išsirūpinusiems iš valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio privilegiją prie dvaro įkurti miestelį.