Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai yra vieni svarbiausių politinių įvykių šalyje. Šiuose rinkimuose piliečiai tiesiogiai išreiškia savo valią ir pasitikėjimą kandidatu, kuris ateinančius penkerius metus vadovaus valstybei. Tačiau ne kiekvienas Lietuvos pilietis gali tapti Prezidentu. Konstitucija numato tam tikrus reikalavimus, kuriuos privalo atitikti kandidatas į šį aukštą postą. Vienas svarbiausių reikalavimų - amžius.
Amžiaus cenzas ir kiti reikalavimai
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Respublikos Prezidentu gali būti renkamas asmuo, kuris atitinka šiuos kriterijus:
- Yra Lietuvos pilietis.
- Yra kilęs iš Lietuvos.
- Ne mažiau kaip trejus metus iki rinkimų dienos nuolat gyveno Lietuvoje.
- Yra sulaukęs ne mažiau kaip 40 metų.
- Gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Taigi, Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, sulaukęs 40 metų. Be to, kandidatas negali būti susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Pagal Konstituciją, Respublikos Prezidentu niekada negali būti renkamas asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš einamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas.
Rinkimų teisė ir jos ribojimai
Rinkimų teisė yra piliečių teisė dalyvauti rinkimuose, būti išrinktiems ir atstovauti tautai. Skiriama pasyvioji (teisė būti išrinktam) ir aktyvioji rinkimų teisė (teisė rinkti). Visuotinė rinkimų teisė garantuoja, kad rinkėjai nebūtų diskriminuojami. Dažniausiai rinkimų teisė nesuteikiama nepilnamečiams, asmenims, kurie teismo pripažinti neveiksniais, kai kuriose šalyse - ir nuteistiesiems, privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems asmenims.
Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai (savivaldybių tarybų rinkimuose - ir nuolatiniai gyventojai, Europos Parlamento rinkimuose - nuolatiniai gyventojai Europos Sąjungos piliečiai) nuo 18 metų. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis nuo 21 metų, nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir nuolat gyvenantis Lietuvoje.
Rinkimų organizavimas ir etapai
Moderniose demokratinėse šalyse aukščiausioji politinė valdžia formuojama visuotiniais, lygiais, slaptais, reguliariais, konkurenciniais ir tiesioginiais rinkimais. Rinkimais dažniausiai siekiama integruoti gyventojus į valstybės valdymą, atstovauti įvairiems socialiniams ir regioniniams interesams, įteisinti valdžios sudarymą, sudaryti įvairių kandidatų konkurenciją, kad rinkėjai turėtų kuo platesnį pasirinkimą. Rinkimai gali būti eiliniai (kai vyksta numatytu laiku, reguliariai) ir pirmalaikiai (juos gali skelbti šalies vadovas ar įstatymų leidžiamoji valdžia). Rinkimams neįvykus ar išrinktiems atstovams atsisakius mandato rengiami pakartotiniai rinkimai.
Rinkimų organizavimo proceso svarbiausi etapai:
- Rinkimų teisės nustatymas.
- Valstybės teritorijos suskirstymas į rinkimų apygardas.
- Rinkėjų sąrašų sudarymas.
- Kandidatų kėlimas ir registravimas.
- Rinkimų kampanija.
- Balsavimas (jo metu kiekvienas rinkėjas asmeniškai atvyksta į rinkimų apylinkę, kur jam turi būti sudarytos sąlygos slaptai užpildyti rinkimų biuletenį; kai kur balsuojama elektroniniu būdu).
- Balsų skaičiavimas.
- Rezultatų nustatymas ir paskelbimas.
- Mandatų suteikimas.
- Išrinktųjų priesaika.
Lietuvoje organizuojami Europos Parlamento, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų visuotiniai, lygūs ir tiesioginiai rinkimai, vykdomi slaptu balsavimu. Daugelyje demokratinių šalių įstatymų leidžiamosios valdžios ir savivaldos institucijų nariai renkami kas ketverius-penkerius metus, valstybėse, kurių valdymo forma yra respublika, kas ketverius-septynerius metus renkamas ir vykdomosios valdžios aukščiausiasis pareigūnas (dažniausiai prezidentas).
Prezidento galios ir įtaka
Nors Konstitucijoje nurodoma, kad prezidentas teikia Seimui ministro pirmininko kandidatūrą ir parlamentarų sutikimu skiria premjerą, paveda jam sudaryti Vyriausybę, tai nereiškia, kad valstybės vadovas turi kandidato savarankiško pasirinkimo teisę. Bene didžiausius įgaliojimus Lietuvos prezidentas turi užsienio politikos ir nacionalinio saugumo srityse. Prezidentas nėra visiškai savarankiškas net ir tose srityse, kurios, atrodytų, yra jo prerogatyva - skiriant teisėjus, suteikiant karinius laipsnius, Lietuvos pilietybę, malonę nuteistiesiems ar apdovanojant nusipelniusius.
Prezidentas negali kada panorėjęs paskelbti pirmalaikių Seimo rinkimų. Tačiau ir tokiais atvejais valstybės vadovas dar turi pasirinkimo teisę - skelbti pirmalaikius rinkimus ar bandyti to išvengti. Konstitucija nurodo, kad Vyriausybė privalo grąžinti įgaliojimus naujam prezidentui. Tačiau šis veiksmas, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas, nėra tapatus Vyriausybės atsistatydinimui, kuris yra privalomas po naujojo Seimo rinkimų.
Prezidentas Lietuvoje tvirtina ministrus, taigi, ir turi tam tikrą įtaką formuojant Vyriausybę. Net ir veto įstatymams teisės panaudojimas toli gražu nereiškia, kad prezidentas automatiškai sustabdo Seimo priimtą teisės aktą.
