Vytauto Guobio Intelektinė Nuosavybė: Prekių Ženklų Savininkų Teisių Apsauga ir Gynimas Lietuvoje

Prekių ženklų savininkų teisės, kaip viena iš intelektinės nuosavybės teisių, įgyja vis didesnę reikšmę dabartiniame verslo pasaulyje. Klausimai, kylantys dėl šios teisės apsaugos, būna vieni iš aktualiausių. Vis daugiau verslininkų ima suvokti prekių ženklo svarbą ir teikiamą naudą, prekių ženklai tampa svarbiu investicijų objektu, vertingu įmonės turtu.

Vis dėl to Lietuvoje gan dažna problema yra ta, kad prekių savininkai nežino, kokias teises jie turi, todėl negali naudotis efektyvia jų gynyba. Prekių ženklų savininkų teisių apsaugą ir gynimą reglamentuoja daugelis teisės aktų.

Prekių ženklų apsauga gali būti užtikrinama nacionaliniu, regioniniu arba tarptautiniu lygiu. Nacionaliniu lygiu ženklų apsauga užtikrinama kiekvienoje atskiroje valstybėje juos registruojant pagal tos valstybės prekių ženklų įstatymus. Lietuvos Respublikoje pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reglamentuojantis prekių ženklų apsaugą yra 2001-01-01 įsigaliojęs LR Prekių ženklų įstatymas (toliau - PŽĮ).

Nuo įstojimo į Europos Sąjungą (toliau - ES) Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys gali pasinaudoti ir regionine prekių ženklų registracijos sistema. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau - Tarybos Reglamentas).

1891m. Madrido sutartis dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos (toliau - Madrido sutartis) bei 1989m. Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolas (toliau - Madrido protokolas), reglamentuoja tarptautinę prekių ženklų registracijos sistemą. Lietuva prie Madrido protokolo prisijungė 1997 m.

Taip pat labai svarbu paminėti tokius tarptautinius teisės aktus kaip 1967m. Konvencija, įsteigianti Pasaulinę intelektualinės nuosavybės organizaciją (toliau - WIPO), 1883m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau - Paryžiaus konvencija) bei 1994m. Susitarimas dėl intelektualinės nuosavybės teisių prekyboje aspektų (toliau - TRIPS sutartis) - šie teisės aktai yra labai svarbūs prekių ženklų teisės apsaugai bei gynimui, nes nustato pagrindines teisės normas, kurios dažnai yra detalizuojamos kituose teisės aktuose.

Šie trys prekių ženklų registracijos ir apsaugos keliai vienas kito nepaneigia. Galima pasirinkti tą prekių ženklų apsaugos sistemą, kuri geriausiai tenkina verslo poreikius. Šios valstybės teritorijoje, Bendrijos prekių ženklas suteikia apsaugą visoje ES teritorijoje. Jeigu pageidaujama įgyti apsaugą ir už ES ribų, galima rinktis tarptautinį prekių ženklo registravimo kelią.

Šiame magistro baigiamajame darbe pagrindinis dėmesys bus sutelktas į prekių ženklų savininkų teises bei civilinius jų gynimo būdus. Šio darbo naujumas pasireiškia tuo, jog jame koncentruojamasi į minėtas teises turinį, jų įgyvendinimo galimybes. Taip pat darbe yra išsamiai analizuojami ir civiliniai prekių ženklų savininkų gynimo būdai.

Šiuo aspektu prekių ženklų apsauga Lietuvoje yra mažai nagrinėta. Dažniausiai prekių ženklų savininkų teisės bei jų gynimo būdai yra analizuojami nagrinėjant bendrus intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus, daugiau dėmesio šios srities teisinėje literatūroje yra skiriama patiems prekių ženklams kaip intelektinės nuosavybės teisės objektams, o ne jų suteikiamoms teisėms bei šių teisių gynimui. Lietuvoje nėra išleistos nei vienos monografijos, skirtos vien tik prekių ženklų teisei, daugiausiai ši tema yra nagrinėjama periodinėje literatūroje arba, kaip minėjau, bendrai su kitomis intelektinės nuosavybės teisės sritimis.

Pasirinkta tema yra aktuali ir teoriniu, ir praktiniu atžvilgiu. Ši nagrinėta teisinėje literatūroje, todėl šis magistro baigiamasis darbas, nagrinėjantis pakankamai siaurų, bet labai svarbų prekių ženklų teisės aspektą bus vertingas indėlis į specializuotos literatūros prekių ženklų tema sąrašą. Nagrinėjama tema yra aktuali ir praktiniu požiūriu.

Galbūt minėtas literatūros stygius nagrinėjamu klausimu įtakoja tai, jog prekių ženklų savininkai ne visada sugeba pasinaudoti savo teisėmis ar jas apginti. Tik gerai žinodami savo teises ir jų įgyvendinimo bei gynimo būdus prekių ženklų savininkai galės efektyviai pasinaudoti teisės aktuose įtvirtintomis savo teisėmis, galės išvengti klaidų jas įgyvendinant ar ginant.

Svarbu pastebėti tai, kad prekių ženklų savininkų teisių įtvirtinimas ir reglamentavimas teisės aktuose, neužtikrina efektyvios šių teisių gynybos. Į prekių ženklų teisės srities tarptautiniai, Europos Sąjungos bei nacionaliniai teisės aktai, teorinė literatūra - įvairios monografijos bei Lietuvos ir užsienio šalių periodinė literatūra, o taip pat Europos Bendrijos Teisingumo teismo bei Lietuvos teismų praktika. Čiausias bei V.Mizaro darbai. Atsižvelgiant į literatūros lietuvių kalba trūkumą, rašant šį darbą pagrinde buvo naudoti užsienio autorių vadovėliai bei monografijos, iš jų paminėtini P.Goldstein, G.Tritton, P.B.Maggs darbai. Specializuotos literatūros trūkumą nagrinėjama tema, čia dalies kompensuoja gausi periodinė literatūra prekių ženklų teisės klausimais, taip pat Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (toliau - WIPO) leidžiami darbai.

Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektą apibūdina jo tema - prekių ženklų savininkų teisės ir civiliniai šių teisių gynimo būdai. Baigiamajame darbe bus nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys prekių ženklų savininko teises ir jų gynimo būdus, teismų praktika prekių ženklų bylose bei kai kurie statistiniai duomenys. Pagrindinis dėmesys šiame darbe yra skiriamas atskirų prekių ženklų savininkų teisių turiniui bei jų civiliniams gynimo būdams nagrinėti, todėl prekių ženklo ir jo savininko sąvokos bei teisės atsiradimo momentas yra tik glaustai apžvelgiami darbo eigoje.

Siekiant kuo detaliau atskleisti nagrinėjamą temą, šiame darbe yra koncentruojamasi į prekių ženklų savininkų teises bei civilinius jų gynimo būdus, todėl atskirai nėra nagrinėjami tokie klausimai kaip šių teisių ribojimas ir pasibaigimas, Bendrijos prekių ženklo specifika. Autorės nuomone, tai nėra darbo trūkumas, nes Bendrijos prekių ženklo ir nacionalinio prekių ženklo savininkų teisės iš esmės nesiskiria, o esami skirtumai yra nurodomi darbe, tai pat darbe yra remiamasi Europos teisingumo teismo (toliau - ETT) praktika bei ES teisės aktais, o tai užtikrina pakankamą informacijos apie Bendrijos prekių ženklą pateikimą.

Šio baigiamojo darbo tikslas yra įvertinti prekių ženklų savininkų teises bei jų gynimo būdus teisinio reglamentavimo bei praktinio įgyvendinimo efektyvumą ir pasiklyti galimus problemų sprendimo variantus. Darbe yra keliama hipotezė, kad prekių ženklų savininkų teisės ir jų gynimo būdai reglamentavimas teisės aktuose neužtikrina efektyvios teisės gynybos praktikoje.

Darbe yra naudojami ir teoriniai, ir empiriniai tyrimo metodai, siekiant apžvelgti nagrinėjamą temą įvairiais aspektais. Pagrinde buvo naudojami šie metodai: sisteminės analizės (prekių ženklų savininkų teisių apsauga sudaro vientisą sistemą.

Pradedant nagrinėti magistro baigiamojo darbo temą, yra tikslinga iš pradžių trumpai apžvelgti pagrindines darbe naudojamas sąvokas. Todėl šiame skyriuje yra pateikiamos prekių ženklo bei prekių ženklo savininko sąvokos.

Pirmieji ženklai buvo naudojami dar akmens amžiuje galvijams žymėti. Šiais akmens kilmę ir darbininką, kuris atliko darbą. 1993m. birželio 3d. Įstatymas, kuriame buvo nurodyta, kas gali būti ženklu, taip pat buvo pateiktas panašus prekių ženklo apibrėžimas. Šiame įstatyme nėra pateiktos ir apibrėžtos sąvokos. Šiuose teisės aktuose nėra atskirai pateikiama prekių ženklo sąvoka - dažniausiai yra nurodoma, kas gali sudaryti prekių ženklą bei kokie reikalavimai yra keliami prekių ženklų registracijai.

Autores nuomone, prekių ženklo sąvokos išskyrimas suteikia aiškumo ir apibrėžtumo nustatant, kas yra prekių ženklas, o taip pat užtikrina vienodą sąvokų aiškinimą bei teisės aktų taikymą praktikoje. Kaip matyti iš pateiktų sąvokų, prekių ženklo sąvoka yra apibrėžiama per prekių ženklo funkciją bei jo išraiškos būdą.

Reikia pažymėti, kad nors PŽĮ pateikiamoje sąvokoje yra nurodoma tik viena prekių ženklo funkcija, teorijoje yra išskiriamos kelios pagrindinės prekių ženklo funkcijos: Apskritai galima teigti, kad prekių ženklas, kaip tapatybės emblema, atlieka keturias pagrindines funkcijas, kurios yra susijusios su pažymėtų prekių arba paslaugų atskyrimu, jų kilme, kokybe ir reklama pardavimo vietoje.

Pirmoji prekių ženklo funkcija - skatinti prekes atpažinti, identifikuoti ir atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitos įmonis prekių arba paslaugų. Ši rinkoje prekes ir paslaugas, o tiksliau nurodyti prekes arba paslaugas, pažymėtas tuo ženklu, kilmę ir šaltinį. Šioji prekių ženklo funkcija - nurodyti tam tikrą prekių arba paslaugų, pažymėtų ženklu kokybę.

Paminėtos prekių ženklo funkcijos būtent ir yra ta priežastis, kodėl prekių ženklų reikšmė yra tokia didelė ir, kodėl ženklams bei jų savininkams turi būti suteikiama speciali apsauga bei teisių įgyvendinimo užtikrinimas - analizuojant prekių ženklo funkcijas, išryškėja nauda, kurią prekių ženklas gali suteikti jo savininkui, o žinant šią naudą, lengviau numatyti galimus ženklo savininko teisių pažeidimus.

Prekių ženklas yra ta grandis, per kurią gamintojas ar paslaugų teikėjas palaiko ryšį su vartotoju. Geros ir kokybiškos produkcijos gamintojai, kaip ir aukšto lygio paslaugų teikėjai, yra suinteresuoti turėti tam tikrą pastovų savo produkcijos žymėjimą, kuris per ilgesnį vartojimo laiką vartotojo sąmonėje asocijuotųsi su tam tikra aukštos kokybės produkcija. Savaime suprantama prekių ženklo funkcijos yra tik vienas iš kriterijų apibrėžiant prekių ženklo sąvoką, kitas paminėtas kriterijus yra prekių ženklo išraiškos būdas - t.y. galėjimas jį pavaizduoti grafiškai.

Šis kriterijus nustato prekių ženklo sąvokos ribas - o būtent tai, kokie žymenys gali sudaryti prekių ženklą. Žymenys, kurie gali sudaryti prekių ženklą yra nurodomi PŽĮ 5 straipsnyje, I-osios direktyvos 2 straipsnyje, Tarybos Reglamento 4 straipsnyje bei Prekių ženklų registravimo taisyklėse. 5 straipsnyje nurodoma, kad ženklas gali būti bet koks žymuo, kurį galima pavaizduoti grafiškai, pavyzdžiui, žodžiai, įskaitant pavardes, piešiniai, raidės, skaičiai, spalvos, prekių arba jų pakuotės forma.

Dar vienas aspektas, kurį reikia paminėti nagrinėjant prekių ženklo sąvoką yra paslaugų ženklo sąvoka. Iki 2001m. galiojusio laikotarpio LR įstatyme buvo išskiriami prekių ženklai ir paslaugų ženklai. Čiau atsižvelgiant pasaulinę praktiką, rengiant naująjį įstatymą tokio prekių ženklo atskyrimo nebeliko. Tai yra pagrįstas sprendimas, nes daugelyje tarptautinis prekių ženklų srities teisės akts yra nurodyta, jog prekių ženklai apima ir paslaugų ženklus arba, kad teisės akto nuostatos yra taikomos ir paslaugų ženklams.

Tinkamas prekių ženklo sąvokos apibrėžimas yra labai svarbus, nes būtent nuo to, kas yra laikoma ir pripažįstama prekių ženklu priklauso prekių ženklo bei jo suteikiams teisių apsaugos apimtis. Čiau žinomus prekių ženklus. Čiau žinomo prekių ženklo sąvoka yra aktuali todėl, kad šių prekių ženklų apsaugos apimtis yra platesnė, o jų savininkai turi platesnes teises, kurios bus nagrinėjamos kituose darbo skyriuose. Čiau žinomo prekių ženklo sąvoka paminėta Paryžiaus konvencijos 6 bis straipsnyje.

Čiau žinomu, saugomas ir neregistruotas. Čiau žinomo prekių ženklo savininko teisės. Čiau žinomu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas teismine tvarka. Čiau žinomu, savo nuožiūra vertina, ar pateikti dokumentai įrodo, kad tą prekių ženklą gerai žino visuomenė.

Prekių ženklo samprata ir funkcijos

Prekių ženklas - tai bet koks žymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklas atlieka kelias pagrindines funkcijas:

• Skatina prekes atpažinti ir identifikuoti.
• Nurodo prekių arba paslaugų kilmę.
• Nurodo prekių arba paslaugų kokybę.

Šios funkcijos yra svarbios, nes suteikia naudą prekių ženklo savininkui ir vartotojams, padeda užtikrinti teisingą konkurenciją rinkoje.

Prekių ženklų savininkų teisės yra svarbios siekiant apsaugoti jų investicijas ir užtikrinti konkurencingumą rinkoje.

tags: #vytauto #guobio #intelektine #nuosavybe