Nors nuo 2001 m. galioja Civilinio kodekso nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti lėšas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ji lėtai skinasi kelią. Juk sprendimą kaupti lėšas turi priimti patys butų savininkai.
Kaupimo tvarkos reglamentavimas
Aplinkos ministerija parengė tvarką, kaip kaupti lėšas daugiabučiui atnaujinti ir kaip jas apsaugoti. Civiliniame kodekse buvo patikslinta nuoroda, kad Vyriausybė nustatytų daugiabučiui atnaujinti skirtų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką.
Ministerijos parengtame projekte numatyta, kad kaupiamoji įmoka per mėnesį turėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 proc. minimalios mėnesio algos. Butų savininkų sprendimu ją galima padidinti, tačiau ne daugiau kaip 30 proc.
Skaičiuojant pagal dabartinę minimalią algą, tai būtų po 5 euro centus už kvadratinį metrą. Daugeliui gyventojų tai nėra didelė suma, tačiau svarbu suprasti, kad net ir nedidelės įmokos ilgainiui gali sukaupti reikšmingą sumą, reikalingą namo atnaujinimui.
Kaupiamųjų lėšų naudojimas ir apsauga
Parengtoji tvarka numato, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas pagal ilgalaikį namo atnaujinimo planą. Jis rengiamas remiantis namo būklės analize ir privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kaupiamųjų lėšų reikia ir plane nenumatytoms priemonėms - namo konstrukcijų deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, avarijoms likviduoti.
Sukauptos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje. Į ją draudžiama nukreipti išieškojimą pagal namo valdytojo ir atskiro buto savininko prievoles. Visos šioje sąskaitoje sukauptos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos įtraukiamos į apskaitą ir tvarkomos kiekvienam namui ir kiekvienų patalpų savininkui atskirai. Jos yra apdraustos pagal įstatymą.
Viena priežasčių, trukdančių kaupti lėšas, - nepasitikėjimas namų valdytojais (administratoriais), nuogąstavimai, kad lėšos bus neskaidriai naudojamos. Todėl svarbu užtikrinti skaidrų lėšų valdymą ir reguliariai informuoti gyventojus apie sukauptų lėšų būklę ir panaudojimą.
Ilgalaikis priežiūros ir remonto planas
Ilgalaikis planas - tai dokumentas, kuriame numatomi visi pastato priežiūros, remonto, atnaujinimo ir modernizavimo darbai artimiausiems 10 metų laikotarpiui ar ilgesniam. Svarbu suprasti, kad planas skirtas pastato saugumui, vertei ir komfortui užtikrinti, konsultuoti savininkus visais su šiuo pokyčiu susijusiais klausimais.
Minimalūs kaupiamųjų lėšų tarifai
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 278, priimtu 2025 m. gegužės 7 d., nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalioja nauji minimalūs kaupiamųjų lėšų tarifai daugiabučių namų priežiūrai ir remontui. Šis sprendimas priimtas Aplinkos ministerijos kartu su Vyriausybe ir taikomas visiems daugiabučių savininkams Lietuvoje.
Dauguma daugiabučių Lietuvoje yra seni. Iki šiol galioję minimalūs tarifai buvo per maži.
Pavyzdys didesniame name (> 3 000 m²): 50 m² buto įmoka didės nuo ~1,50€ iki 4,62€ per mėnesį.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. tarifas kasmet bus indeksuojamas pagal MMA pokyčius, todėl gali keistis kiekvienais metais.
Kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais reikalavimais.
Mėnesinis kaupiamųjų lėšų dydis nėra siejamas su savininko nuosavybės teise valdomo turto verte, bet yra daug kitų dalykų, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant mėnesinį kaupiamųjų įnašų dydį. Visi mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal plotą.
Svarbu: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
| Daugiabučio namo plotas | Minimalus kaupiamasis mokestis (Eur/kv. m) |
|---|---|
| Iki 3000 kv. m | 0,05 |
| 3000 kv. m ir daugiau | 0,03 |
Aplinkos ministerijos parengta tvarka, kaip kaupti lėšas daugiabučiui atnaujinti ir kaip jas apsaugoti, padės gyventojams laiku ir reikiamai prižiūrėti bei atnaujinti savo namus.
Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės Elvyros Radavičienės, daugelyje šalies miestų būstas yra gerokai susidėvėjęs, kai kurie pastatai net pradėjo kelti grėsmę jų gyventojams.
Svarbu, kad gyventojai aktyviai dalyvautų priimant sprendimus dėl kaupimo lėšų dydžio ir jų panaudojimo. Tik bendromis pastangomis galima užtikrinti, kad daugiabučiai namai būtų tinkamai prižiūrimi ir atnaujinami.