Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatyta, kad pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50-60 ℃. Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.
Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinta, kad karšto vandens temperatūra, slėgis ir higienos rodikliai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Jeigu tiekiamo karšto vandens kokybė neatitinka teisės aktuose nustatytų kokybės reikalavimų, vartotojai turi teisę kreiptis į daugiabučio gyvenamojo namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją arba karšto vandens tiekėją, kad šie, atitinkamai savo atsakomybės ribose, užtikrintų tinkamos kokybės karšto vandens tiekimą.
Svarbu žinoti apie šildymo sistemas
Pastato šildymo ir karšto vandens vidaus sistemos yra to pastato savininkų nuosavybė, kuriai prižiūrėti pasitelkiamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, kurio pareiga yra užtikrinti racionalią šilumos ūkio priežiūrą.
Karšto vandens sistemos priežiūros ribų ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Vartotojai, kurie su AB „Šiaulių energija“ yra sudarę Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir (arba) Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualias sutarčių sąlygas, Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį, šias ribas gali pasižiūrėti Šilumos perdavimo tinklų, šilumos įrenginių nuosavybės, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ribų ir tiekimo-vartojimo ribos nustatymo akte (priedas prie sutarties).
Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog už namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų - butų savininkų nuosavybės - priežiūrą atsakingi prižiūrėtojai privalo neatsižvelgti į namo gyventojų reikalavimą - nakties metu žeminti vandens temperatūrą karšto vandens sistemoje. Priešingai, jie turėtų nurodyti, jog tai nėra būdas mažinti šilumos suvartojimą name, o yra reali kylanti grėsmė susirgti legionelioze - palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra +20-45 °C, jos nesidaugina 55-60 °C.
Jei siekiama mažinti šilumos suvartojimą name, turėtų būti pasirenkamos kitos priemonės ir būdai, nekeliantys grėsmės gyventojų sveikatai.
Vasara metu daugiabučių namų gyventojai linkę taupyti karštą vandenį sumažinant vandens temperatūrą, tačiau tokiu atveju padidėja rizika susirgti legionelioze - infekcine kvėpavimo takų liga.
AB „Panevėžio energija“ atsako už nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo - vartojimo ribos, t.y. iki pastato šilumos įvado.
Pastaruoju metu šilumos tiekėjai sulaukiama vis daugiau gyventojų prašymų įjungti šildymą daugiabučiuose. Prašymus teikia tiek pavieniai asmenys, tiek bendrijų atstovai.
Gyventojams - teisė rinktis Šildymas pastatuose įjungiamas atsižvelgiant į vidutinę 3 parų oro temperatūrą. Dažniausiai, įsivyravus 10 laipsnių pagal Celsijų ir žemesnei.
Įstatymų nustatyta tvarka, šildymo sezono pradžią ir pabaigą skelbia savivaldybės administracija.
Teisės aktai taip pat numato, kad šildymo sezoną daugiabučiuose gyventojai gali pradėti anksčiau arba, esant poreikiui, vėliau nei nustato savivaldybė. Norint įjungti šildymą dar iki oficialios šildymo sezono pradžios mieste, reikia surinkti daugiabučio gyventojų daugumos balsus (50 proc. + 1 balsas.). Apie priimtą sprendimą pastato valdytojas turi pranešti šilumos tiekėjui.
Leidimas įjungti šildymo sistemą daugiabutyje išduodamas operatyviai, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas. Tokia pati tvarka galioja ir norint šildymą pastate atidėti - t. y. jau po to, kai šildymo sezono pradžia paskelbiama.
Abiem atvejais, pastate turi būti užtikrinamas gyventojams palankus, komfortiškas mikroklimatas nepažeidžiant higienos reikalavimų. Juos nustato Lietuvos higienos norma HN 42:2009.
Gyventojams svarbu žinoti, kad šildymą įjungti galima tik pastatuose su techniškai tvarkingais šilumos punktais, šildymo ir karšto vandens sistemomis.
Todėl artėjančiam šildymo sezonui privalo pasiruošti ne tik šilumos tiekėjas - tam privalo būti paruošti ir pastatai - jų šilumos punktas, šildymo bei karšto vandens sistemos turi būti patikrintos, o pastebėti trūkumai pašalinti. Už tai atsakingas vienas iš pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atliekančių subjektų: daugiabučio administratorius, bendrijos pirmininkas ar jo paskirtas šilumos punkto ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas.
Paruošti pastatą naujam šildymo sezonui privaloma iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. apie tai informuojant šilumos tiekėją. Nepateikus pastato parengtį šildymo sezonui įrodančio dokumento - pastato parengties šildymo sezonui akto kopijos, šildymą pastatuose pradėti draudžiama. Šiuos reikalavimus apibrėžia Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
Tiek pradėjus daugiabutį šildyti anksčiau laiko, tiek prasidėjus oficialiai šildymo sezono pradžiai, gyventojams vertėtų žinoti, kad šildymą pastate įjungia ne šilumos tiekėjas.
„Kauno energija“ šilumą tiekia tik iki pastato įvado, o šilumos tiekimas vyksta ištisus metus. Vasarą šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti bei palaikyti pastovią temperatūrą vonioje. Rudenį pagaminamos ir vartotojams tiekiamos šilumos kiekiai ženkliai išauga, nes šiluma pradedama naudoti ir patalpoms šildyti.
Šildymą pastate įjungia už daugiabučio šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atsakingas subjektas: būsto administratorius, bendrijos pirmininkas arba jo paskirtas asmuo. Todėl iškilus bet kokiems klausimams, susijusiems su šildymo įjungimu arba jo sutrikimu pastate, gyventojams pirmiausia reikėtų kreiptis būtent į vieną iš jų.
Už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atsakingi asmenys taip pat sprendžia ir kitas su jomis susijusias problemas: nešylantys radiatoriai, jų keitimas prakiurus, karšto vandens temperatūros pokyčiai pastate, šildymo reguliavimas daugiabutyje ir kt.
Suvartojamos šilumos kiekis pastate turi reikšmingos įtakos sąskaitų už šildymą dydžiui - kuo mažiau šilumos pastate suvartojama, tuo mažesnės sąskaitos gyventojus pasiekia.
Šiluma daugiabučiuose dažnai iššvaistoma per nesandarius butų langus ir duris, bendro naudojimo patalpas. Todėl ekspertai ragina patikrinti jų būklę - atnaujinkite senas plastikinių langų bei durų tarpines, patikrinkite ar sandariai užsidaro laiptinių durys. Pastebėję gedimus - apie tai informuokite būsto administratorių ar atsakingą asmenį bendrijoje.
Gyventojams, siekiantiems kiek įmanoma efektyvesnio šilumos vartojimo pastate, rekomenduojama pasidomėti mažąją renovacija - jos metu galima atnaujinti ne tik šilumos punktą, bet ir visą šildymo, karšto vandens sistemą. Kokią darbų apimtį rinktis - sprendžia patys gyventojai, todėl mažoji renovacija ypač naudinga tiems, kurie neturi galimybių ar nesiryžta pradėti kompleksinės daugiabučio renovacijos, kai drauge apšildomos ir pastato sienos, keičiamas stogas.
Gyventojams tikslinga žinoti, kad efektyviam šilumos vartojimui pastate itin pasitarnauja modernizuotas šilumos punktas, kuris pats geba reaguoti į temperatūrų svyravimus lauke ir pastatą aprūpinti optimaliu šilumos kiekiu. Įrengus pilnai automatizuotą šilumos punktą, pastatas pradeda šilti tolygiai, todėl išvengiama situacijų, kai vieni daugiabučio aukštai šyla, o kiti - šąla.
Oficiali 2023-2024 m. šildymo sezono pradžia visame Kaune dar nepaskelbta. Nuo spalio 12 d. pradėjo šilti Kauno miesto ir rajono lopšeliai-darželiai, mokyklos, socialinės globos ir gydymo įstaigos. Kada oficialiai prasidės šildymas ir daugiabučiuose, miesto bei rajono administracijos paskelbs artimiausiu metu.
Legioneliozės prevencija
Siekiant karšto vandens sistemose išvengti Legionella bakterijos, kuri sukelia legioneliozės ligą, būtina reguliariai laikytis pagrindinių prevencijos taisyklių. Šios bakterijos veisiasi stovinčiame vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė nei 20 oC, bet žemesnė nei 50 oC.
Užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėstų smulkių vandens lašelių, kurie susidaro dušuose, voniose, saunose ir panašiose vietose.
Išvengti šios ligos padeda terminė dezinfekcija, dar kitaip vadinama termošoku. Atsukus čiaupą karštas, ne mažiau kaip +50 °C temperatūros vanduo turi atbėgti per minutę.
Ilgainiui dušų galvutės, vandens čiaupai kalkėja, kaupiasi kiti nešvarumai, atsiranda nuosėdų, kuriose gali kaupti legionelės.
Jeigu ilgiau nebuvote namuose ir nenaudojote karšto vandens, vamzdynuose jis užsistovėjo, o jo temperatūra nebuvo pakankama.
Karštas vanduo tiekimo sistemose ne tik turi būti atitinkamos temperatūros, bet ir jose neužsistovėti. Būtent stovinčiame netinkamos temperatūros vandenyje bakterijos ir linkusios daugintis, todėl po ilgesnės naudojimosi karštu vandeniu pertraukos, pavyzdžiui, grįžus iš 2 savaites ar ilgiau trukusių atostogų, pirmiausia būtina karštą vandenį iš kiekvieno namuose esančio čiaupo stipria srove nuleisti 5 minutes ir tik tuomet po juo praustis.
Siekiant apsisaugoti nuo pavojingos bakterijos, ne mažiau svarbu valyti dušų galvutes, vandens čiaupus. Ilgainiui jie užkalkėja, t. y. reguliariai valyti dušų ir vandens čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos.
Tik žinodami ir atsakingai rūpindamiesi, kokį vandenį vartojame, išvengsime pavojaus mūsų sveikatai!
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai teigia, kad žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.
Panevėžyje nustatytas legioneliozės atvejis: primenama svarbi prevencijos priemonė
Dažniausiai užduodami klausimai apie legioneliozės prevenciją
Kas yra legioneliozė? Legioneliozė - ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Jai būdingos dvi ligos formos: pirmoji - Legionierių liga (būdingas karšiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija) ir antroji - Pontiako karštligė (pasižymi lengvesne ligos eiga be pneumonijos). Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų asmenų.
Kaip užsikrečiama legionelioze? Paprastai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan. Jos dažniausiai paplitusios oro kondicionavimo sistemose (patalpų, automobilių, medicininės įrangos). Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.
Kaip apsisaugoti nuo legioneliozės? Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C-60 °C . Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.
Kas turi atlikti legioneliozės prevenciją? Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Karšto vandens tiekėjas privalo sudaryti temperatūrines sąlygas atlikti šią prevenciją.
Kada tiksliai bus atliekama terminė dezinfekcija mano daugiabučiame name? Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką. Terminės dezinfekcijos procedūros bus atliekamos vieną šio laikotarpio dieną, gyventojams palankiu laiku, ne darbo valandomis.
Kokios temperatūros vanduo bėgs iš čiaupų per terminę dezinfekciją? Karšto vandens čiaupuose vandens temperatūra sieks +66 oC. Būkite atsargūs, nenusiplikykite, saugokite vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius. Nesilieskite prie įkaitusio gyvatuko.
Ar galima bus naudotis karštu vandeniu tą valandą, kai bus atliekama terminė dezinfekcija? Rekomenduojama tą valandą karštu vandeniu nesinaudoti.
Ar būtina nuleisti vandenį ir kiek laiko tai turėtų trukti? Vandenį leisti būtina bent 5 minutes po terminės dezinfekcijos.
Kiek vandens bus nuleista per tas 5 minutes ir kiek tai kainuos? Vandens tekėjimo greitis iš čiaupo priklauso nuo įvairių aplinkybių, tokių kaip vandens slėgis konkrečiame name, čiaupo skersmuo ir t.t. Tačiau apibendrintai ir skaičiuojant vidurkį galima būtų teigti, kad vandens tekėjimo greitis yra maždaug 8-12 litrų per minutę. Vadinasi, per 5 termo šoko minutes iš čiaupo ištekės apie 40-60 litrų karšto vandens arba 0,04- 0,06 kubo.
Šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas
Šildymo sezono metu namuose per šilta arba per šalta? O gal tenka ilgai laukti, kol iš čiaupo pradeda tekėti šiltas vanduo? Gali būti, kad jūsų daugiabutis patenka į sąrašą, kuriems privalomas šildymo ir vandens sistemų atnaujinimas. Jei iki 2026 m. liepos 1 d. šios sistemos daugiabutyje nebus atnaujintos, gali grėsti baudos. Tokiuose daugiabučiuose šilumos punktai neturi automatizuoto valdymo, todėl negali prisitaikyti prie lauko oro sąlygų. Dėl to gyventojams tenka taikytis prie nekomfortiškos vidaus temperatūros ir mokėti dideles sąskaitas už neefektyviai naudojamą šilumos energiją.
Ne mažiau problemų kelia ir pasenusi karšto vandens tiekimo sistema. Daugelyje senų daugiabučių ji vis dar veikia be cirkuliacijos, todėl karšto vandens tenka ilgai laukti - jis atkeliauja iš centrinio šilumos punkto ir per tą laiką atvėsta vamzdžiuose.
Senų daugiabučių namų gyventojai, kurių namai vis dar nėra renovuoti pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, turėtų suklusti. Visuose namuose, kuriuose veikia pasenusios šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, jos turi būti atnaujintos ne vėliau kaip iki 2026 m.
Šio reikalavimo tikslas - užtikrinti, kad visi daugiabučiai atitiktų higienos normas ir juose numatytas vidaus patalpų temperatūros ir karšto vandens temperatūros reikalavimus.
Atnaujinta šildymo sistema daugiabutyje automatiškai reguliuoja šildymo intensyvumą pagal lauko temperatūrą: orams atšilus šildymas sumažinamas, o atvėsus - padidinamas. Nors reikalavimas atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemas yra privalomas, sprendimą atlikti šiuos darbus name turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai.
Pasinaudojus programa kompensuojama iki 60 proc. visų statybos darbų išlaidų, o jeigu buto ar kitų patalpų savininkai priklauso nepasiturinčiųjų grupei, valstybė padengia net 100 proc.
Pagal pernai liepą paskelbtą kvietimą, mažajai renovacijai skirta 20 mln. eurų, o paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. Šiuo metu paramos likutis dar siekia apie 7 mln.
Daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai, svarstantys galimybę pasinaudoti Mažosios renovacijos programa, pirmiausia turėtų kreiptis į savo namo administratorių. Administratorius organizuoja gyventojų susirinkimą, kuriame pristato kvietimo esmę bei visą reikalingą informaciją apie paramos gavimo procedūras.
Kai surenkamas gyventojų daugumos pritarimas dėl sistemų atnaujinimo, administratorius parengia ir pateikia dokumentus Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl finansavimo skyrimo. Gavus patvirtinimą ir rezervavus finansavimą, administratorius organizuoja rangos darbų konkursą.
Rangos darbus rekomenduojama atlikti ne šildymo sezono metu - tai padeda išvengti trikdžių ir leidžia darbus įgyvendinti sklandžiai.
Šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas daugiabučiuose iki kitų metų liepos - ne rekomendacija, o įstatymu nustatyta pareiga.
Faktas, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi teisę atlikti patikrinimus daugiabučiuose ir, nustačius pažeidimus dėl netinkamos karšto vandens temperatūros ar cirkuliacijos, gali taikyti administracinę atsakomybę.
Geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. Pagal minėtos normos reikalavimus, pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50-60 ºC, sudarant technines prielaidas vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti iki 66 ºC, o vartotojų čiaupuose - iki 60 ºC.
tags: #kokia #karsto #vandens #temperatura #daugiabutyje