Džiugu, mat pastaraisiais metais vis daugiau gyventojų pasiryžta renovuoti senos statybos daugiabučius namus, kuriuose gyvena. Daugiabučių renovacijos programa gerina ne tik miesto estetinį vaizdą, bet ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Juk renovacija - vienintelis būdas pratęsti pastato eksploatavimo laikotarpį. Tačiau norintys renovuoti daugiabutį dažniausiai nė nežino nuo ko pradėti. Vis tik Kauno būsto modernizavimo specialistai pastebi, kad neretai gyventojus gąsdina pats renovacijos procesas. Daugumai jis atrodo painus, sudėtingas ir labai ilgas.
Lietuvoje patvirtinta ilgalaikė pastatų renovacijos strategija žada, kad iki 2050 m. daugiabučių atnaujinimo tempai padidės trigubai - planuojama modernizuoti 440 tūkst. butų. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos keliamus tikslus, energinis efektyvumas ir toliau išliks prioritetu. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 2400 daugiabučių - 70 tūkst. butų. Pasak bendrovės „Spinter tyrimai“ tyrimo, didelė dalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių dar neatnaujintuose daugiabučiuose, norėtų atnaujinti savo būstą.
Renovacijos proceso etapai
Daugiabučio namo renovacijos procesas prasideda nuo projekto inicijavimo. Tuo dažniausiai užsiima namo valdytojas, įvertinęs namo fizinę ir energetinę būklę - sukviečia namo butų savininkų susirinkimą. Sprendimą renovuoti daugiabutį turi priimti namo bendruomenė, vieno žmogaus užsidegimo tam nepakaks - pritarti turi ne mažiau nei 55 proc. Namo bendruomenė turėtų paskirti atsakingą administratorių, kuris gali būti namo bendruomenės narys arba samdomas asmuo.
Tvirtindami investicinį planą daugiabučio namo gyventojai patvirtina ir renovacijos administratorių. Dažniausiai, kai daugiabučiai namai yra atstovaujami bendrijų pirmininkų, iki šio etapo visus formalumus atlieka jie patys. Investicinio plano rengimas - labai svarbus etapas. Jis turi būti atliktas pagal įstatymuose numatytas procedūras. Jeigu bendrijos pirmininkas nėra pasiryžęs savarankiškai administruoti renovacijos proceso, iki investicinio plano tvirtinimo jis turi priimti sprendimą, kas tą darbą atliks. Pagrindinė ir pati svarbiausia renovacijos administratoriaus funkcija - gyventojų atstovavimas.
Administratorius privalo visame renovacijos procese pagelbėti gyventojams, jiems paaiškinti laukiančių etapų tvarką, atsakyti į aktualius klausimus. Reikia nepamiršti, kad ir namo bendruomenė turi aktyviai bendrauti su renovacijos administratoriumi. Natūralu, kad renovacijos procese gyventojai gali susidurti su įvairiausiais klausimais. Būtent renovacijos administratorius turi gyventojams suteikti visą išsamią informaciją. Renovacijos administratorius turi spręsti visus nesklandumus bei problemas, kurių natūraliai gali atsirasti.
Ruošiantis namo atnaujinimui ir rengiant namo investicijų planą svarbiausia yra su gyventojais išsiaiškinti realią daugiabučio techninę ir energinę būklę, aptarti tinkamiausius sprendimus ir nepamiršti įvertinti galutinį investicijų apimties variantą. Investiciniai planai sudaromi taip, kad po daugiabučio namo atnaujinimo gyventojų sąskaitos (sudėjus šildymo išlaidas ir paskolos bankui įmokas) būtų mažesnės nei iki namo atnaujinimo. Investicijų planas yra ne tik formali daugiabučio namo techninę ir energinę būklę nustatanti studija, bet pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis įvertinamas investicijų poreikis bei, skyrus paskolą, ruošiamos techninės užduotys daugiabučio namo techninio projekto parengimo bei rangos darbų pirkimų dokumentams.
Finansavimo galimybės ir valstybės parama
Šiaulių banko ekspertas pabrėžia, kad daugiabučio atnaujinimo kreditas suteikiamas ne kiekvienam buto savininkui atskirai, o jį gauna daugiabutis namas, atstovaujamas administratorius. Pastarasis atstovauja butų savininkų interesams ir yra atsakingas už visą renovacijos projektą. „Šiuo atveju banko dėmesys krypsta į du aspektus - namo butų savininkų pritarimą namo atnaujinimui ir mokumą. Privalumas - daugiabučio namo gyventojų finansinis stabilumas, būtų gerai, kad jie neturėtų didelių skolų už komunalines paslaugas.“, - sako Šiaulių banko atstovas G. Už paskolos grąžinimą laiku yra atsakingi patys buto savininkai. Šiaulių banko ekspertas ramina tuos, kurie mano, kad turės mokėti už savo nemokius kaimynus. „Kiekvienas buto savininkas atsako tik už save - privalo grąžinti tik tą dalį kredito, kuri yra suteikta jo butui“, - tikina G.
Svarbu paminėti, kad socialiai remtiniems gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą - valstybė dengia net 100 proc. Šiaulių banko specialistas pabrėžia, kad lengvatiniams būsto renovacijos kreditams taikomos palūkanos yra žemos, lyginant su kitais skolinimosi būdais. „Tokiu atveju gyventojui nereikia mokėti viso kredito laikotarpio palūkanų. Palūkanos mokamos už panaudotą ir negrąžintą kredito dalį. Be to, lengvatiniams renovacijos kreditams nėra taikomi kitiems kreditams įprasti mokesčiai: dokumentų analizės, kredito administravimo, įsipareigojimų, sutarties sąlygų pakeitimo ir išankstinio grąžinimo mokesčiai“, - tikslina Šiaulių banko specialistas G.
Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą. Anot N. G. Graužinytės, paramos sistema veikia dviem etapais. „Dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui. Šios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto. Kita dalis skiriama rangos darbams - tai pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidos“, - teigia projektų vadovė. Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas. Butų savininkai, turintys teisę į kompensaciją už šildymo išlaidas, norėdami, kad valstybė kompensuotų jų išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.
Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1725 redakcija Projekto administratorius „95. Taip pat, vadovaujantis aktualia LR Vyriausybės nutarimo Nr. Paskolų daugiabučiams namams atnaujinti tvarkos apraše nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų, turinčių daugiau kaip 90 kalendorinių dienų pradelstų mokėjimų komunalinių paslaugų teikėjams, finansų ir lizingo bendrovėms, kitoms institucijoms bei organizacijoms, viršijančių 300 EUR, skaičius bendruoju atveju neturi būti didesnis kaip 10 procentų visų butų ir kitų patalpų savininkų. Butų, nuosavybės teise priklausančių savivaldybėms, įsiskolinimai nėra sumuojami prie bendrų daugiabučio namo įsiskolinimų. Projekto administratorius teikdamas paraišką turi pateikti pažymas tik iš komunalinių (elektros, šildymo, karšto vandens, šalto vandens, dujų tiekimo, bendrojo naudojimo objektų valdytojų) paslaugų teikėjų apie gyventojus, kurie yra skolingi daugiau kaip 90 k. d., nurodant įsiskolinimo dydį.
Nuo 2024 m. lapkričio 11 d. daugiabučių namų savininkai gali pradėti teikti paraiškas renovacijos paramai gauti per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą APVIS. Paraiškos bus priimamos tęstiniu būdu iki 2025 m. spalio 1 d. arba kol baigsis paramai skirti 165 mln. eurų. Paraiška su investicijų planu teikiama APVIS sistemoje. Jei planas patvirtinamas, butų savininkai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos. Skiriama parama pagal fiksuotus įkainius. Pvz., už kiekvieną naudingojo ploto kv. Patvirtinus finansavimą, prasideda darbų organizavimas. Paraiškos vertinamos pagal pateikimo laiką ir įtraukiamos į finansuojamų projektų sąrašą, jei tenkinami reikalavimai.
Reikalavimai ir terminai
Nerenovuoti būstai dažniausiai priklauso žemiausiajai klasei, jos vadinamos F ir G klasėmis, po renovacijos būstas privalo pasiekti bent jau C klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos. Sutaupius minėtą kiekį energijos - daugiabučio gyventojams suteikiama valstybės parama.
„Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą. Tokiu būdu valstybės parama užtikrina, kad rezultatas bus ilgalaikis, energiškai efektyvus ir naudingas tiek gyventojams, tiek aplinkai“, - sako N. Graužinytė.
Pasak Vlado Trakimavičiaus, renovacijos darbai prasideda nuo investicijų plano patvirtinimo, po kurio pasirašoma dvejų metų paramos sutartis. Vis dėlto, anot eksperto, praktikoje projektų įgyvendinimas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti ir ilgiau - iki trejų metų. Užbaigus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą, butų savininkams išmokama valstybės parama bei pateikiami mokėjimo grafikai.
Paskolos grąžinimo sąlygos
Visos pagrindinės sąlygos nustatytos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) tvarkos apraše. Paskola, kuriai taikomos 3 proc. fiksuotos palūkanos (visu paskolos laikotarpiu nekintančios palūkanos), suteikiama iki 20 metų. Paskolą gyventojų vardu arba savo vardu, gyventojų naudai ima projekto administratorius, kuris gali būti savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius arba bendrojo naudojimo objektų valdytojas (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo). Lengvatinės renovacijos paskolos teikiamos nereikalaujant turto įkeitimo. Projekto administratoriui pateikus atliktus rangos darbus pagrindžiančius dokumentus apmokami statybos darbai (pinigai išmokami tiesiogiai rangovams už atliktus darbus).
Paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas gali būti atidėtas iki 2 kalendorinių mėnesių nuo valstybės paramos lėšų gavimo ILTE sąskaitoje dienos. Netaikomi jokie papildomi paskolos išdavimo, paskolos administravimo, sutarties sąlygų keitimo ir išankstinio grąžinimo mokesčiai.
Paskolos grąžinimo terminas yra 240 mėnesių nuo paskolos sutarties pasirašymo su projekto administratoriumi dienos. Realus paskolos grąžinimo laikotarpis yra trumpesnis, nes į bendrą terminą įskaičiuojamas renovacijos darbų laikotarpis bei laikotarpis, per kurį projekto administratorius suderina investicijas su butų ir kitų patalpų savininkais bei ILTE ir kreipiasi valstybės paramos į LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą (toliau - APVA). Pvz., paskolos sutartis pasirašyta 2024-05-03, rangos darbai baigti 2025-01-24, projekto administratorius kreipėsi į APVA ir valstybės parama gauta 2025-03-24, projekto administratorius sėkmingai suderino investicijas ir atidėjimas pasibaigė 2025-05-24.
Atidėtos palūkanos skaičiuojamos ir kaupiamos nuo projekto pirmojo mokėjimo prašymo išmokėjimo rangovui už atliktus darbus dienos iki paskolos ir palūkanų atidėjimo laikotarpio pabaigos, kuris yra 2 mėn. nuo valstybės paramos gavimo (pvz., valstybės parama buvo gauta 2025-03-24, atidėjimo pabaiga bus 2025-05-24). Pasibaigus paskolos ir palūkanų atidėjimo laikotarpiui, sukaupta palūkanų suma yra išdalinama lygiomis dalimis likusiam paskolos grąžinimo laikotarpiui, per kurį butų ir kitų patalpų savininkai privalo grąžinti atidėjimo laikotarpiu sukauptas atidėtas palūkanas.
Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmosios išmokos rangovui ir skaičiuojamos tik nuo išmokėtos sumos, o ne nuo sumos, dėl kurios pasirašyta sutartis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad palūkanos skaičiuojamos ir tuomet, kai jų mokėjimas yra atidedamas. Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas sudaromas pasibaigus paskolos ir (ar) palūkanų mokėjimo atidėjimui, kuris dažniausiai baigiasi praėjus dvejiems mėnesiams nuo valstybės paramos gavimo dienos.
Apie paskolos grąžinimo metodo pasirinkimą, suderintą su gyventojais, projekto administratorius turi informuoti finansuotoją prieš pasirašant paskolos sutartį.
Jeigu sutartis sudaroma butų ir kitų patalpų savininkų vardu, grąžinimų grafikai siunčiami tiesiogiai kiekvienam daugiabučio namo gyventojui, kurie įmokas grąžina tiesiogiai finansuotojui (administravimo mokesčiai šiuo atveju nėra taikomi).
Svarbiausia tinkamai ir laiku mokėti įmokas, kaip tai nurodyta paskolos grąžinimo grafike. Taip pat atkreiptinas dėmesys į mokėjimo paskirtį - būtina nurodyti paskolos sutarties numerį, pastato adresą ir buto ar patalpos numerį, už kurį mokama.
Mokėjimo grafikas turi būti pateiktas iki paskolos grąžinimo pradžios, kuri skaičiuojama nuo paskolos sutartyje nurodyto paskolos grąžinimo atidėjimo pabaigos (dažniausiai - 2 mėnesiai nuo projekto pabaigimo ir valstybės paramos gavimo).
Sumokėjus didesnę įmoką nei numato paskolos grąžinimo grafikas, laikomasi šio eiliškumo: pirmiausia dengiami einamieji mokėjimai, o likutis įskaitomas kaip permoka, kuria dengiami ateities mokėjimai. Permokėtas lėšas galite susigrąžinti pateikus laisvos formos prašymą, kuriame nurodoma: buto ar kitos patalpos pilnas adresas, savininko vardas ir pavardė bei banko sąskaita, į kurią permokėta suma bus grąžinta, šis prašymas privalo būti pasirašytas fiziniu arba el. būdu.
Jeigu turite teisę gauti socialinę paramą įmokų mokėti nereikia, nes kompensacijos laikotarpiu už Jus įmokas sumokės savivaldybė. Dokumentus, įrodančius teisę gauti socialinę paramą pateiks Jūsų savivaldybės administracija, bet jei juos turite, galite pateikti ir patys.
Įsigijus/paveldėjus turtą renovuotame daugiabutyje, reikia pateikti registrų centro išrašą dėl nuosavybės teisės pasikeitimo ir susisiekti su administravimo vadybininku dėl atnaujinto mokėjimo grafiko pateikimo arba Registrų centro išrašą atsiųskite e. paštu.
Norint perleisti/parduoti butą, būtina užpildyti prašymo formą ir pridėti joje nurodytus dokumentus bei atsiųsti prašymo kopiją ILTE, el. paštu.
Kartu su paskutiniu mokėjimo prašymu Projekto administratorius pateikia visų atliktų bendrųjų ir individualiųjų investicijų paskirstymą butų ar kitų patalpų savininkams. T. y. jei butą ar kitą patalpą valdo vienas asmuo arba keli asmenys bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu, bendrosios investicijos paskirstomos proporcingai buto plotui ir pridedamos butui tenkančios individualios investicijos (pvz. atnaujinti langai ar balkonai). Kartu su galutiniu mokėjimo prašymu (ar anksčiau), Projekto administratorius gali pateikti buto ar kitos patalpos bendrasavininkų pasirašytą ILTE patvirtintos formos susitarimą, kuriuo bendrasavininkai susitaria, kad už buto ar kitos patalpos paskolos įmokų mokėjimus visi bendrasavininkai atsakys solidariai (kaip bendrosios jungtinės nuosavybės atveju).
Atsižvelgiant į kartu su galutiniu mokėjimo prašymu pateiktą informaciją ir gavus valstybės paramą, ILTE parengia ataskaitą, kurioje nurodoma informacija apie išmokėtą paskolą, gautą valstybės paramą, kuria sumažinama išmokėta paskola ir grąžintina suma, kuri tenka butui ar kitai patalpai (jei butas ar kita patalpa priklauso vienam asmeniui arba keliems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės forma) arba buto ar kitos patalpos savininkui (jei butas ar kita patalpa priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybes teise). Projekto administratorius privalo supažindinti butų ir kitų patalpų savininkus su pateikta ILTE ataskaita ir patvirtinti, kad bendrosios ir individualios investicijos patvirtintos teisingai, t.y. Projekto administratoriui patvirtinus, kad ataskaita suderinta, jos pagrindu ILTE rengia paskolos grąžinimo grafikus.
Darbų kokybės priežiūra ir garantijos
Pagal projekto administratoriaus sudarytą sutartį, už atliekamų darbų kokybės priežiūrą yra atsakingas techninis prižiūrėtojas. Jis privalo užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų medžiagų ir įrenginių kokybę. Atnaujinimo darbams galutinai pasibaigus, projekto administratorius ir rangovas turi kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei pateikti prašymą užbaigti renovaciją ir gauti statybos užbaigimo aktą. Jeigu po renovacijos paaiškėja, kad darbai yra atlikti nekokybiškai arba buvo padaryta klaidų, už jas garantinio laikotarpio metu, Civilinio kodekso nustatyta tvarka, atsako statinio projektuotojas, rangovas arba statybos techninis prižiūrėtojas. Renovuoto daugiabučio namo darbų garantija - 5 metai matomų darbų ,10 metų paslėptų statinio elementų (pvz.
Renovacijos nauda
Specialistas pabrėžia, kad namo renovacijai skirti pinigai nėra išlaidos, juos veikiau reikėtų vertinti kaip investiciją. Po daugiabučio namo atnaujinimo vidutiniškai sutaupoma 55-60 proc. šilumos energijos, būna atvejų, kai pasiekiamas ir 70 proc. Išskirtiniai kreditavimo aspektai - tik vienas iš daugelio būsto modernizavimo privalumų. Džiugins per pusę sumažėję mokesčiai už šildymą, reprezentatyvesnė namo išvaizda, pagerėjusi gyvenimo kokybė ir pakilusi būsto vertė. Pasak G.
Dažniausiai svarstant apie renovaciją vertinama, kiek atnaujinus daugiabutį sumažės šildymo sąskaitos, išlaidos avarijoms, remontams, padidės būsto vertė, tačiau naudų yra daug daugiau. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovė Nijolė Genovaitė Graužinytė pabrėžia, kad renovacijos atsipirkimą reikėtų vertinti plačiau nei vien finansine prasme. „Atnaujinus daugiabutį, gyventojai ima kitaip rūpintis bendru turtu, atsiranda bendruomeniškumo jausmas ir atsakomybė už aplinką. Sutvarkius šildymo sistemą, apšiltinus sienas, išnyksta problema, kai vienuose butuose per karšta, o kituose - vos 15 laipsnių. Šiluma tampa tolygi, o gyventojai pagaliau gali jaustis patogiai - be striukių ir megztinių žiemą. Tai tikrasis renovacijos rezultatas, kurį sunku išmatuoti pinigais: šiltesni, jaukesni namai, geresnė savijauta ir tvaresnis požiūris į savo gyvenamąją aplinką“, - pasakoja ji.
Atnaujinus pastatus sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu - ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekiai, kurie gali siekti šimtus tonų per metus. Kuo daugiau namų atnaujinama, tuo mažesnė tarša ir poveikis aplinkai. „Be to, tai tvari alternatyva naujai statybai - renovacija leidžia prikelti senus daugiabučius naujam gyvenimui, išvengiant didelės statybų metu susidarančios taršos. Tai ne tik energetiškai efektyvus, bet ir aplinkai draugiškas kelias į modernesnį, tvaresnį gyvenimą“, - teigia V. Trakimavičius.
Vilnius Tech Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas pažymi, kad renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra. „Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun. Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos. Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos“, - sako D. Kalibatas.
Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės. Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.
Atnaujintas daugiabutis tampa patrauklesnis ir rinkoje, pažymi D. Kalibatas. „Palyginus du panašius pastatus - vieną renovuotą, kitą ne - modernizuoto namo butų vertė visada būna didesnė. Tai lemia ne tik nauja išvaizda, bet ir geresnės konstrukcijos: renovacijos metu jos sustiprinamos, sutvarkomos susidėvėjusios sienų siūlės, atnaujinamas fasadas, pašalinamos drėgmės ir kondensato problemos. Tokie sprendimai prailgina pastato tarnavimo laiką ir užtikrina, kad būstas išliks patogus, šiltas ir patikimas dar daugelį metų“, - teigia jis.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Mano 20 žingsnių link tobulos renovacijos
tags: #del #daugiabucio #renovacijos