Kuriant namų ar biuro darbo erdvę, didžiausias dėmesys skiriamas darbo stalo bei kėdės pasirinkimui, kadangi intuityviai suvokiame, jog dirbančiojo poreikius atitinkantis darbo stalas bei kėdė gali gerokai pagerinti savijautą ir darbo efektyvumą. Daugelis žmonių renkasi stalą ir kėdes pagal dizainą ar spalvą, bet pamiršta vieną esminį dalyką - aukštį.
Ir nors tai atrodo smulkmena, vos keli centimetrai gali lemti, ar sėdėsite atsipalaidavę, ar kaskart po vakarienės jausite įtampą pečiuose ar nugaros skausmą. Ar jums pažįstama situacija, kai valgant rankos nepatogiai pakeltos, o šlaunys remiasi į stalviršį? O gal priešingai - jaučiatės „praradę atramą“, nes kėdė per žema? Tokie pojūčiai rodo, kad baldų aukštis ne visai atitinka jūsų kūno proporcijas.
Šiame įraše pasidalinsime, koks stalo ir kėdžių aukštis laikomas patogiausiu, kokie tarpai turėtų būti tarp jų, ką dažniausiai žmonės praleidžia nepastebėję - ir kaip viską išmatuoti namuose. Nes valgomojo erdvė turi būti ne tik stilinga, bet ir tokia, kurioje gera būti, sėdėti ir... pasilikti ilgesniam pokalbiui prie puodelio arbatos.
Standartinis valgomojo stalo aukštis - nuo ko pradėti?
Renkantis valgomojo stalą, vienas iš svarbiausių (nors dažnai nepastebimų) parametrų yra jo aukštis. Nuo to priklauso ne tik, kaip patogiai sėdėsite, bet ir ar galėsite patogiai judėti, atsiremti alkūnėmis ar net pasiekti maistą be įtampos rankose.
Standartinis valgomojo stalo aukštis - nuo 74 iki 76 cm (matuojant nuo grindų iki stalviršio). Šis intervalas nėra atsitiktinis - jis laikomas „aukso viduriu“, kuris tinka daugumai vidutinio ūgio žmonių. Toks aukštis leidžia patogiai sėdėti, kai kėdės sėdimoji dalis yra apie 45 cm nuo grindų, o tarp šlaunų ir stalviršio lieka apie 25-30 cm - tai optimalus tarpas, kuris suteikia tiek patogią laikyseną, tiek laisvą judėjimą.
Tačiau kas nutinka, kai stalas neatitinka šių standartų?
- Jei stalas per aukštas, rankos lieka pakeltos, o pečiai įsitempia - valgymas tampa nepatogus, o ilgiau pasėdėjus gali atsirasti net kaklo ar pečių maudimas.
- Jei stalas per žemas, tenka labiau pasilenkti, o tai apkrauna juosmens sritį ir laikui bėgant sukelia diskomfortą.
Svarbiausia - net ir nedideli nuokrypiai gali būti juntami. Ypač jei stalas naudojamas kasdien - ne tik maistui, bet ir darbui ar vaikų užduotims.
Todėl perkant naują stalą verta ne tik žavėtis jo dizainu, bet ir paimti metrą į rankas - nes tik tikslus aukštis užtikrins tikrąjį komfortą prie stalo.
Kėdžių aukštis: kaip priderinti prie stalo
Net pats patogiausias valgomojo stalas taps mažiau funkcionalus, jei šalia jo stovės netinkamo aukščio kėdės. Tam, kad sėdėti būtų tikrai patogu, labai svarbu, kad kėdė ir stalas tarpusavyje „sutartų“ - ne tik vizualiai, bet ir ergonomiškai.
Optimalus valgomojo kėdės aukštis - nuo 44 iki 48 cm (nuo grindų iki sėdimosios dalies). Kartu su standartiškai 74-76 cm aukščio stalu tai leidžia išlaikyti maždaug 25-30 cm tarpą tarp kėdės sėdimosios dalies ir stalviršio apačios - būtent tiek vietos reikia, kad šlaunys nevaržomai tilptų po stalu, o sėdint nereikėtų susigūžti ar lenkti nugaros.
Kodėl tai svarbu?
- Jei kėdė per aukšta, sėdint šlaunys remiasi į stalviršį, keliai kyla per aukštai, o rankas tenka laikyti nepatogioje padėtyje - dažnai tai sukelia spaudimą kojoms ar diskomfortą alkūnėse.
- Jei kėdė per žema, kūnas „krenta“ žemyn, alkūnės lieka žemiau stalo paviršiaus, pečiai pakyla - tai sukelia įtampą nugaroje ir greičiau pavargstama.
Nepamirškite ir porankių - jei kėdė juos turi, verta patikrinti, ar jie laisvai telpa po stalu. Kitaip kėdės negalėsite pilnai pakišti, o tai ne tik nepatogu, bet ir atrodo ne taip estetiškai.
Be to, atkreipkite dėmesį į sėdynės formą ir paminkštinimą - net ir tinkamo aukščio kėdė nebus patogi, jei sėdynė per kieta, per siaura ar pernelyg gili.
Trumpai tariant, valgomojo kėdės aukštis - ne tik skaičius, bet ir jūsų kasdienio komforto garantas. Todėl prieš įsigyjant kėdes (ar stalą), verta pamatuoti, pasėdėti, o jei perkate internetu - atkreipti dėmesį į gamintojo nurodytus matmenis ir rekomendacijas.
Į ką dar atkreipti dėmesį?
Kai išsirenkate stalo ir kėdžių aukštį, atrodo, kad viskas jau padaryta ir nuspręsta. Tačiau patogiam sėdėjimui ir kasdieniam naudojimui neužtenka vien tik skaičių. Yra keletas dažnai pamirštamų, bet labai svarbių smulkmenų, kurios lemia, ar prie stalo bus patogu sėdėti ne 10 minučių, o visą vakarienę - ir dar ilgiau.
Stalo ir kėdžių kojos
Kartais net ir tinkamo aukščio kėdės tampa nepraktiškos vien dėl to, kad stalo kojos yra plačiai išdėstytos arba išsidėsčiusios neįprastoje vietoje - pavyzdžiui, labai arti kampų ar centre. Tokiu atveju sėdintysis negali normaliai kojų įstumti po stalu, turi sėdėti pasisukęs ar su viena koja įstrigus tarp kojų atramų. Renkantis stalą verta atkreipti dėmesį, ar visos vietos aplink stalą yra vienodai patogios.
Stalviršio apatinės sijos ar sustiprinimai
Kai kurie stalai turi po stalviršiu sijas ar rėmą, kuris sumažina realų tarpą tarp stalo ir kėdės. Teoriškai stalas gali būti 75 cm aukščio, bet jei iš apačios dar eina 5 cm storio lenta - kėdei liks vos 70 cm erdvės, o tai juntamai sumažins kojų judėjimo laisvę. Todėl perkant stalą svarbu žinoti ne tik jo bendrą aukštį, bet ir atstumą tarp grindų ir mažiausios apatinės dalies.
Kėdės gylis ir atlošo kampas
Sėdėti patogu tada, kai kėdės gylis atitinka jūsų kojos ilgį - t. y. sėdint nugara turi remtis į atlošą, o keliai turėtų nebūti užspausti. Jei sėdynė per gili, žmogus linksta į priekį ir nesiremia nugara, o jei per sekli - sėdėjimas tampa „pakibęs“, netvirtas. Taip pat verta įvertinti atlošo kampą: lengvas pasvirimas atgal dažniausiai leidžia kūnui atsipalaiduoti, bet per didelis - trukdo patogiai valgyti.
Stalų su prailginimo funkcija konstrukcija
Jei renkatės stalą su prailginimo mechanizmu, būtinai pasidomėkite, ar išskleidus stalas išlieka stabilus ir ar konstrukcija nesumažina vietos kojoms. Kai kurių modelių papildomi komponentai (bėgeliai, atraminės kojos) gali trukdyti patogiai sėdėti prie išplėsto stalo.
Trumpai tariant - patogumas slypi detalėse. Ir jei iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo tinkamo aukščio, tik tikros patirties metu (kai sėdite, judate, valgote) paaiškėja, ar baldai sukurti ne tik grožiui, bet ir kasdieniam komfortui.
9 patarimai, kaip sukurti sveiką ergonominę darbo vietą – Mayo klinika
Nestandartiniai pasirinkimai: baro stalai, aukštesnės kėdės
Pastaraisiais metais vis dažniau valgomojo zonose matome ne tik įprastus stalus, bet ir aukštesnius variantus - baro ar pusbario stalus, prie kurių statomos specialios kėdės. Tai stilingas ir modernus sprendimas, kuris dažnai puikiai dera loftuose, atviro tipo virtuvėse arba mažesniuose butuose, kur viena erdvė turi atlikti kelias funkcijas.
Koks aukštis laikomas „bariniu“?
- Pusbaris (angl. counter height): stalas ~90 cm aukščio, kėdės sėdimoji dalis - ~65 cm nuo grindų.
- Baras (angl. bar height): stalas ~105-110 cm aukščio, o kėdės - net ~75-80 cm aukščio.
Tokio tipo baldai gali atrodyti elegantiškai, bet svarbu žinoti, kad jų ergonomika labai skiriasi nuo klasikinio valgomojo komplekto.
Kada verta rinktis aukštesnį stalą:
- Kai erdvė ribota - aukštesni stalai dažnai atrodo lengvesni, vizualiai užima mažiau vietos.
- Kai stalas tarnauja ne tik valgymui, bet ir kaip virtuvės sala ar pusryčių zona.
- Kai norisi neformalaus, šiek tiek kavinės tipo įvaizdžio.
Į ką atkreipti dėmesį:
- Ilgam sėdėjimui baro aukščio baldai ne visada yra patogiausi - jei planuojate prie jų sėdėti valandą ar ilgiau, rinkitės kėdes su atlošu ir kojų atrama.
- Būtina užtikrinti, kad tarp sėdimosios dalies ir stalviršio liktų pakankamas tarpas (20-30 cm), kaip ir su įprastomis kėdėmis.
- Vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms prie tokių baldų sėdėti gali būti nepatogu ar net nesaugu - tai reikėtų įvertinti planuojant šeimos erdvę.
Taigi aukštesnis stalas gali būti puikus stilistinis akcentas, bet jis turi būti ne tik gražus, bet ir pritaikytas kasdieniam naudojimui.
Kaip išsirinkti reguliuojamo aukščio stalą?
Su tokiu klausimu susiduria vis daugiau žmonių, tačiau teisingai pasirinkti reguliuojamą stalą nėra lengva. Rinkoje yra begalė skirtingų dydžių, tipų ir dizaino stalų. Pradėti reiktų nuo stalo dydžio. Standartiniai stalų stalviršių dydžiai yra 70/80cm pločio ir 120/140/160/180cm ilgio.
Pirmiausia prieš įsigyjant stalą visada reikia atkreipti dėmesį į patalpos dydį, kurioje stalas stovės. Papildomai reikia įvertinti koks inventorius bus naudojamas darbo metu ir kiek vietos jam įrangai. Jeigu planuojate naudoti du monitorius, laikyti spausdintuvą arba po stalu kabinti stalčius ar kompiuterį, rekomenduojame pasirinkti platesnį 160/180 cm stalviršį.
Gilesnis, 80 cm pločio, stalas suteikia galimybę turėti didesnį atstumą nuo sėdinčiojo. Nors ir labai svarbu pasirinkti tinkamo pločio ir ilgio stalviršį, tačiau aukštis yra dar svarbesnis faktorius. Per aukštas ar per žemas stalas gali kelti diskomfortą rankų ar kaklo srityse, ilgainiui sukelti lėtinius skausmus.
Kaip galima matyti, standartinio aukščio (72 - 75cm) stalai geriausiai tinka tik tam tikro ūgio žmonėms, kitais atvejais sėdėsena gali išsikraipyti ir ilgainiui atsirasti diskomfortas ar skausmai. Viena svarbiausių funkcijų yra stalo aukščio reguliavimo diapazonas. Ši funkcija nurodo kaip aukštai ir žemai stalas gali nusileisti.
Dauguma ekonominės klasės stalų turi gana mažą diapazoną. Kaip pavyzdį galime paimti 155 cm ūgio žmogų. Vadovaujantis aukščiau pateikta lentele, galima matyti, kad jeigu prie stalo norėtų sėdėti tokio ūgio žmogus, stalas turėtu nusileisti iki 63 cm aukščio. Tačiau daugelis ekonominės klasės reguliuojamų stalų tokio aukščio nepasieks.
Reguliuojami stalai leidžia keisti darbo poziciją - dirbti sėdint ir atsistojus. Reguliuojami stalai dažniausiai būna dviejų tipų, su vienu arba dviem varikliais. Vieno variklio modeliai yra labiau ekonomiškas variantas, tačiau tenkanti apkrova sukelia didesnį variklio garsą, lėtesnį kėlimo greitį ir trumpesnį tarnavimo laiką.
Elektrinių stalo varoklių skleidžiamas garsas yra matuojamas decibelais (dB). Dažniausiai aukštos kokybės reguliuojami stalai darbo metu skleidžia mažiau nei 50 dB (apie 45/47 dB), o ekonominiai variantai skleidžia virš 50 dB (55/60 dB). Stalo skleidžiamas garsas dažnai leidžia greitai suprasti kokios kokybės mechanizmas yra naudojamas.
Papildomai labai svarbu atkreipti dėmesį į stalo variklio keliamąjį greitį. Keliamasis greitis yra matuojamas milimetrais per sekundę (mm/s). Aukštos kokybės mechanizmai yra greitesni, dažniausiai apie 40 mm/s, o ekonominių stalų mechanizmai yra lėtesni su 20/30 mm/s greičiu.
Jeigu jums greitas ir tylus pozicijos pakeitimas yra svarbus faktorius, rekomenduojame visada pasižiūrėti su kokios kokybėes mechanizmais yra stalas.
Stalų konstrukcijos yra kuriamos atlaikyti stalviršio ir ant jo laikomų daiktų svorį. Tai galima pamatyti pagal maksimalią stalo apkrovą. Dažniausiai tvirtai ir kokybiškai pagamintų stalų konstrukcijos gali atlaikyti virš 100 kg paskirstyto per visą stalviršį svorio apkrovą.
Stovimas stalas: kaip rasti idealų aukštį
Ar jūsų darbo vieta nepatogi? Ar dėl blogos laikysenos skauda nugarą? O kaip jūsų energijos lygis - ar esate gerai nusiteikę ir nusiteikę darbui, ar visgi jaučiatės vangūs ir be motyvacijos? Jei jums būdingas bent vienas iš šių neigiamų simptomų, stovimas stalas gali būti išeitis.
Ne kartą buvo įrodyta, kad dirbant stovint galima išlaikyti tinkamą laikyseną, atpalaiduoti stuburą ir sumažinti raumenų skausmą. Taip pat gali pagerėti nuotaika, dėmesio sutelkimas ir produktyvumas. Taip pat yra deginamos kalorijos ir gerėja sveikata.
Ar jau turite stovimą stalą, bet vis dar susiduriate su sunkumais?
Greičiausiai taip yra dėl to, kad jūsų stalas nėra tinkamai įrengtas. Nesvarbu, ar dirbate namuose, ar biure, daugelis žmonių nesuvokia tinkamos pakeliamo stalo aukščio svarbos. Norint maksimaliai išnaudoti reguliuojamo aukščio stalo privalumus, labai svarbu pasirinkti optimalią padėtį.
Tinkamai parinktas stovimo stalo aukštis užtikrina ergonomišką kūno padėtį, todėl visą darbo dieną dirbsite patogiai ir produktyviai. Tačiau svarbu prisiminti, kad reikalingas stovimo stalo aukštis gali nuolat keistis priklausomai nuo daugelio veiksnių - net nuo jūsų batų kulniukų aukščio.
Tyrimai rodo, kad naudingiausia yra reguliariai keisti sėdimąją padėtį į stovimąją, ypač jei dar tik pradedate priprasti prie naujojo stalo. Optimalu būtų stovėti 2-4 valandas per dieną pusvalandžio intervalais.
Kadangi rekomenduojama keisti pozicijas ir stalą pakelti bei nuleisti, labai svarbu galėti greitai ir lengvai reguliuoti stalo aukštį. Taip galėsite be jokio streso pritaikyti stovimo stalo aukštį kiekvienai situacijai.
Bet rankiniu būdu keisti stovimo stalo aukštį gali būti tikras vargas. Dauguma rankiniu būdu valdomų rašomųjų stalų turi pakėlimo rankenėlę, kuria gali būti ne tik nepatogu, bet ir sunku naudotis. Jos taip pat nėra tikslios, todėl optimizuoti stalo aukštį tampa sudėtinga.
Norint maksimaliai išnaudoti reguliuojamo aukščio stalo privalumus, labai svarbu pasirinkti optimalią padėtį. Tai galima padaryti trimis paprastais žingsniais:
1 žingsnis
Įsitikinkite, kad stovite tiesiai, rankas laikydami prie šonų, o pėdos lygiai remiasi į grindis. Išlikite atsipalaidavę, pečius laikykite atlošę atgal, o galvą - žiūrėkite tiesiai į priekį. Tada išmatuokite atstumą tarp alkūnių ir grindų ir prie išmatuoto atstumo pridėkite centimetrą ar du. Pakelkite stovimąjį stalą iki šio aukščio.
2 žingsnis
Išlikdami taisyklingoje padėtyje priešais stalą, sulenkite alkūnes 90 laipsnių kampu ir padėkite rankas ant stalo paviršiaus. Palenkus alkūnes tokiu kampu, riešai gali laisvai judėti ir sumažėja spaudimas sąnariams, todėl sumažėja riešo patempimo, riešo kanalo sindromo ir kitų panašių sveikatos problemų rizika.
Dabar stalas yra tokiame aukštyje, kad galėtumėte patogiai ant jo padėti rankas, nesulenkdami ir nesukdami riešų. Šitaip galėsite naudotis pele ir klaviatūra išlaikydami gerą laikyseną.
Prieš pereidami prie paskutinio žingsnio, būtinai išbandykite savo darbo vietą ir atlikite visus nedidelius pakeitimus, jei tokių reikia.
3 žingsnis
Akių įtampa ir kaklo raumenų skausmai - dažni nusiskundimai, kai visą dieną dirbama prie darbo stalo. Kad to išvengtumėte, monitorius turi būti įrengtas jums patogiame aukštyje ir pasuktas patogiu kampu.
Stovėdami prie tinkamo aukščio stalo, turėtumėte aiškiai matyti monitorių, o stuburas turi likti tiesus ir galva nepalenkta. Monitoriai turėtų būti pasvirę maždaug 20 laipsnių kampu, o jūsų regėjimo linija turėtų būti vienoje linijoje su viršutiniu trečdaliu ekrano.
Ekspertai taip pat rekomenduoja, kad tarp jūsų akių ir ekrano būtų 45-50 cm atstumas, kad sumažintumėte akių įtampą.
Rekomenduojame naudoti monitoriaus laikiklį, kad optimizuotumėte monitoriaus padėtį.
Dar patarimų:
- Jei dar tik pradedate naudoti reguliuojamo aukščio darbo stalą, neskubėkite prie jo priprasti. Pradžioje rekomenduojama kas 20 minučių keisti sėdėjimą ir stovėjimą palaipsniui vis ilginant stovėjimo laiką.
- Reguliariai darykite nedideles pertraukėles. Ištieskite kojų raumenis ir retkarčiais trumpai pasivaikščiokite, kad kūnas (ir protas) pailsėtų.
- Pasirūpinkite patogia avalyne. Stilius svarbu, bet sveikata ir komfortas svarbiau. Investavę į avalynę, kuri tinkamai palaiko stuburą ir pėdas, maksimaliai padidinsite darbo prie stovimo stalo naudą. Be to, kasdien dėvint tą pačią patogią avalynę nereikės nuolat keisti stalo aukščio.