Medžio augančio kaimyno sklype žala: ką svarbu žinoti?

Dažnam žmogui, turinčiam nuosavą sklypą ir norinčiam jame pasistatyti pavėsinę ar stoginę, tenka susidurti su klausimu, ar pasirinkta vieta atitinka teisinius reglamentus ir ar neteks konfliktuoti dėl jos su kaimynais. Iš tiesų yra keli svarbūs dalykai, kuriuos reikėtų įvertinti prieš planuojant bet kokius statinius ir kitus įrenginėjamus objektus.

Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos reikia turėti omenyje, yra tai, kad jei planuojama statybas, tai atstumas nuo pastatų iki kaimynų sklypo ribų turi būti ne mažesnis kaip trys metrai. Šiuo atveju matuojama yra nuo labiausiai išsikišusios pastato dalies. Tokia dalimi gali būti stogas ar balkonas, taigi net jei pamatas ir yra įrengtas, laikantis visų reikalavimų, tai nereiškia, kad visas pastatas juos atitinka.

Tai yra taikoma ir kitiems priestatams, kurie yra vertinami kaip namo dalis, tad jei pavėsinę įrenginėsite prie pat namo ir ji bus įtraukta į pastato planą kaip jo dalis, tai teks pasirūpinti, kad ji nebūtų per daug arti kaimynų tvoros arba sklypo ribos. Jei pavėsinė yra įrenginėjama atskirai ir yra klasifikuojama kaip statinys, tai tokiu atveju atstumas iki kaimynų sklypo ribos turėtų būti nemažesnis nei 1 metras, tačiau yra svarbu, kad ir tokiu atveju ji neturėtų daryti žalos kaimynų sklypo naudotojams. Tokia žala galėtų būti krentantis šešėlis, kuris turi įtakos derliui.

Tačiau jei įrenginėjate visiškai paprastą stoginę ar pašviesinę, kuri neturi pamato ir gali būti nesunkiai perkelta iš vietos į vietą, tai jos nėra vertinamos kaip nekilnojamas turtas ir joms nėra taikomas minimalus atstumas iki kaimynų sklypo.

Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinierinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Yra numatoma, kad iki 8,5 m aukščio pastato (priestato) atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m. Jei pastatas yra aukštesnis, šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato dalies. Atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių išsikišančioms konstrukcijoms.

Pastaba: Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai.

Taip pat svarbu atsižvelgti į šiuos atvejus:

• Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose).
• Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.

Pastaba: Tokiu atveju ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gaisrinės saugos pagrindiniams reikalavimams.

Sklypo užtvarų (tvorų) statymo reikalavimai

Statant sklypo užtvarą būtina atsižvelgti į šiuos reikalavimus:

• Ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą).
• Prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą):
  • Jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°).
  • Jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
  • Jei užtvaras su cokoliais kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo. Tokiu atveju statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).

Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės.

Atraminės sienutės statyba

Statant atraminę sienutę būtina atsižvelgti į šiuos reikalavimus:

• Ant sklypo ribos.
• Savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste, taip pat būtina gauti SLD.

Kiti svarbūs atstumai

Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki gretimo sklypo ribos. Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.

Augalų sodinimas ir atstumai

Sodinant ir formuojant augalus, būtina laikytis šių atstumų:

• Krūmus ir gyvatvores arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos.
• Žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3,0 m aukščio, arčiau kaip 2,0 m iki sklypo ribos.
• Aukštesnius nei 3,0 m medžius, arčiau kaip 3,0 m iki sklypo ribos.
• Aukštesnę nei 1,3 m gyvatvorę sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje.

„Jeigu sodinami medžiai ir krūmai, kurie yra iki dviejų metrų aukščio, jie formuojami arba dar augs, turi būti sodinami vieno metro atstumu iš visų pusių. Aukštesni, nuo dviejų iki trijų metrų, turi būti sodinami dviejų metrų atstumu, o jeigu medžiai yra virš trijų metrų, tai šiaurinėje pusėje - atstumas penki metrai nuo sklypo ribos, visose kitose - trijų metrų atstumu“, - aiškina teisininkė.

„Daugiausia ginčų praktikoje kyla dėl gyvatvorių iš tujų. Tujos, kurios formuojamos iki 1,30 metro, iš šiaurinės pusės turi būti sodinamos vieno metro atstumu, o iš kitų pusių mažesniu. Jeigu jos formuojamos aukštesnės, tai, vėlgi, iš visų pusių turi būti paliktas vienas metras nuo sklypo ribos“, - teigia K. Jonaitienė.

Atstumai nuo sklypo ribos sodinant medžius ir krūmus:

• Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
• Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
• Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
• Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse - iki 2 m aukščio. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m aukščio.

Gyvatvorės sodinimo reikalavimai Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m. Formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas.

Svarbu! Medžius ir krūmus, kurie yra iki dviejų metrų aukščio, jie formuojami arba dar augs, turi būti sodinami 1 m atstumu iš visų pusių. Aukštesni augalai, augantys ar formuojami 2-3 m aukščio, - 2 m atstumu. O dar aukštesni iš šiaurinės pusės turėtų būti sodinami 5 m atstumu, o iš kitų pusių - 3 m atstumu nuo sklypo ribos.

Atstumai tarp augalų ir sklypo ribos

Ką daryti, jei kaimyno augalai peržengia ribas?

Ko gero didžioji dalis kaimyniškųjų nesutarimų ir prasideda nuo ribų peržengimo - tiesiogine prasme. Kaimyno krūmas šakomis laužo tvorą, medžio šakos meta šešėlį ant jūsų daržo, ar, pernokus vaisiams, iš savo pievos tenka rankioti teisiškai kaimynui priklausančius, pavyzdžiui, supuvusius obuolius.

Pagal Civilinio kodekso 4.42 straipsnį, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą to nesulaukęs. Taigi savavališkai pjaustyti kaimyno augalijos negalite - prieš tai vis dėlto reikia bandyti susitarti gražiuoju.

Ką daryti, jeigu jūsų kieme auga senas medis, kuris sklype buvo jau prieš jums atsikraustant, tačiau kaimynams trukdo? Visais atvejais žemės įstatymas nustato taip, kad tu savo žemės sklype vykdydamas ūkinę ir kitokią veiklą privalai nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymais saugomų interesų. Jeigu tavo augančio medžio šakos arba šaknys patenka į kaimyninį žemės sklypą, privalai tą medį apgenėti.

Praktikoje, žinoma, vieni kaimynai dažniausiai reiškia pretenzijas, o kiti kaimynai nereaguoja. Tokiu atveju rekomenduoju išsiųsti kaimynams rašytinį reikalavimą apgenėti ir sutvarkyti savo augmeniją. Jeigu nereaguoja, tas šakas ir šaknis, kurios patenka į tavo sklypo teritoriją, gali apgenėti pats.

Kaip spręsti ginčus su kaimynais?

Jei dėl želdinių kyla konfliktas tarp kaimynų, Aplinkos ministerija pirmiausia rekomenduoja situaciją spręsti geranoriškai. Jei situacijos tokiu būdu išspręsti nepavyksta, galima kreiptis į savivaldybės administraciją ar Aplinkos apsaugos departamentą. Galiausiai, jei administracinės priemonės nepadeda, galima kreiptis į teismą civiline tvarka.

• Geranoriškas susitarimas: Visuomet norisi sutarti gražiuoju, tačiau šis noras turi būti abipusis. Prisiminti, kad su kaimynu visuomet galima susitarti asmeniškai.
• Raštiškas reikalavimas: Rekomenduoju išsiųsti kaimynams rašytinį reikalavimą apgenėti ir sutvarkyti savo augmeniją.
• Kreipimasis į institucijas: Jeigu manote, kad kaimyno seniau pasodinti želdiniai pažeidžia jūsų interesus, o susitarti nepavyksta, pirmiausia galite kreiptis į rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrą, kuri atsiųs aplinkos apsaugos inspektorių.
• Teismas: Tokiu atveju pasiūlome kreiptis į teismą ir tik teismo keliu sprendžiami tokie ginčai.

Aplinkos ministerija vardijo, kokios institucijos tokiais atvejais gali padėti:

• Savivaldybių administracijos - jos atsakingos už želdynų priežiūrą gyvenamosiose teritorijose, vertina konfliktus tarp kaimynų dėl želdinių sodinimo.
• Aplinkos apsaugos departamentas - tikrina, kai pažeidimai daro žalą aplinkai ar yra susiję su saugomais želdiniais.
• Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija - kai klausimai yra susiję su statiniais ir inžinerine infrastruktūra, pavyzdžiui, kai želdiniai kenkia statiniams ar užima valstybinę žemę.

Atsakomybė už taisyklių pažeidimus

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.

Nuotekų valymo įrenginių atstumai

Planuojant buitinių nuotekų valyklos vietą, būtina atsižvelgti į statybos techniniame reglamente (STR) pateiktus reikalavimus. Statybos techniniame reglamente nurodyta, kad mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai. Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui). Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos turi būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas). Dažnai kanalizacijos įrengimo darbai atliekami kartu su vandentiekio įvedimu. Tokiu atveju verta įsidėmėti, kad atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai.

Įsirengiant vietinę nuotekų valyklą reikėtų vadovautis „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu“, kurį galima rasti internete. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisykles“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. Dabar, kai jau žinote, koks turi būti nuotekų valymo įrenginio atstumas nuo namo ir kitų statinių, galite drąsiai pereiti prie kitų žingsnių.

Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (toliau- STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

STR aiškiai nurodyta, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos. Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Anot teisininkės, dėl nesutarimų kaimynystėje kyla daug ginčų, pasiekiančių net teismus. Tam, kad tokių ginčų nekiltų, reikia remtis bendrosiomis teisinėmis taisyklėmis.

„Yra bendrosios teisinės taisyklės - jeigu norite tvorą statyti ant sklypo ribos, peržengiant tą sklypo ribą, visais atvejais reikia kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo“, - teigia teisininkė. Anot jos, toks sutikimas turėtų būti raštiškas, kadangi žodinio neįmanoma įrodyti.

„Teisės aktai nenustato notarinės formos, užtenka rašytinio, tačiau sudarant rašytinį sutikimą rekomenduoju detaliai aptarti, kokia tvora bus statoma, nes vėliau, sudarius labai aptakų sutarimą, vėlgi, kaimynų santykiams suprastėjus, situacijų gali būti visokių“, - pataria moteris.

„Jeigu tvorą norima statyti kuo arčiau sklypo ribos, nesilaikant jokių atstumų, bet ir neperžengiant tos ribos, tai ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų insoliacijos reikalavimų, tai yra šviesos pralaidumo reikalavimų. Jeigu norite statyti akliną tvorą nepaprašę kaimyno sutikimo, turite ją atitraukti vieno metro atstumu nuo sklypo ribos iš savo sklypo šiaurinės, rytų ir vakarų pusių“, - paaiškina K. Jonaitienė.

Anot pašnekovės, svarbiausia - kalbėtis su kaimynais, tartis, turėti raštiškus ir kuo detalesnius sutarimus, kad tokių ginčų pavyktų išvengti. „Kartais būna, kad susitaria - statysim tvorą. Pastato ir tada kaimynas sako, kad ne tokios tikėjosi.

Neretai pirmasis klausimas, iškylantis nuosavo namo gyventojams užsiimant stambia sodininkyste - kokiu atstumu nuo kaimynų tvoros galima sodinti krūmus ir vaismedžius? Daugiausiai kaimynų ginčų kyla dėl želdinių. Anot ministerijos, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.

Medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo sklypo ribos reglamentuoja Statybos techninis reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Jame nurodomi atstumai, kurių reikia laikytis nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos.

Štai sodinant įvairius krūmus ir gyvatvores reikia laikytis ne mažiau kaip 1 metro atstumo nuo ribų, sodinant žemaūgius medžius, kurie išauga ne daugiau kaip iki 3 metrų aukščio - mažiausiai 2 metrų atstumo. Visus kitus medžius sodinti galima ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimynų sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos.

Aplinkos ministerija primena, kad sodinti želdinių, kur tik nori, negalima, o leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu, yra nurodyti Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse.

Svarbu žinoti! Jeigu norite tvorą statyti peržengiant sklypo ribą, visai atvejais būtina gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą. Būtinai raštišką, nes žodinio vėliau, jei kiltų ginčų, neįrodysi.

• Tvoros eskizas: Patarčiau net pridėti eskizą, koks bus pamatas, iš kokių medžiagų ir kokios spalvos. Kad kaimynas raštiškai patvirtintų, jog neprieštarauja.
• Insoliacija: Jei tvora numatoma prie pat sklypo ribos, bet jos neperžengiant, ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų instaliacijos, t. y. NIHIL OBSTATMons.

tags: #del #medzio #augancio #kaimyno #sklype